Istorija kartojasi – kadaise lietuvius trėmusi Rusija dabar laužo ukrainiečių gyvenimus
Įkelta:
2022-11-16
Nuotrauka
mazylis
Nuotraukos autorius:
Autoriaus nuotrauka
Aprašymas

Liudas Mažylis pasakojo, kad jo šeima rėmė tremtį patyrusius žmones

,
Nuotrauka
mazylis
Nuotraukos autorius:
Autoriaus nuotrauka
Aprašymas

Tai vienas laiškų, kurį Ona Sirutienė parašė 1990-aisiais

 

 

Prieš metus apie tremtis kalbėjome kaip apie skaudžią praeitį, tačiau dabar, Rusijai kariaujant prieš Ukrainą, šie įvykiai vėl tapo baugia dabartimi. Tauragėje apsilankęs europarlamentaras Liudas Mažylis prisiminė lietuvius, kurie buvo ištremti į Sibirą, ir teigė, kad Rusija šiuo metu Ukrainoje vykdo tas pačias represijas, kurių ėmėsi okupavusi Lietuvą.

Vadinamojoje Šubertinėje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, kuriame kadaise buvo įkurtas KGB kalėjimas, praėjusią savaitę apsilankęs L. Mažylis pristatė laiškų parodą „Skausmo ir nevilties laiškai iš šalčio žemės“. Šiuos skirtingų žmonių parašytus laiškus vienija vienas adresatas – L. Mažylio močiutė Antanina, kuriai pavyko išvengti tremties. Mažylių šeima remdavo tuos, kurie buvo išvežti į Sibirą.

Aptiko karstą

Dalis laiškų liudija tragišką Siručių šeimos likimą.

– Ši šeima, kaip tuo metu darydavo, buvo išskirta, – pasakojimą pradėjo L. Mažylis. – Jonas Sirutis po suėmimo iškart žuvo, Onutė Sirutienė su mažamečiu sūneliu Jonu pateko prie Laptevų jūros. Jonukas, būdamas 2 metų, mirė iš bado. Onutei pavyko išgyventi, dar po kurio laiko ji ryžosi Lenos upe keliauti į Irkutską. Ji visą laiką buvo labai dėkinga mano močiutei už bet kokią paramą. Laiškas, kuris išties mano kartai, badų, vargų nemačiusiai, suvokiamas sunkiai. Jame rašoma: „Po ilgesnio laiko nusipirkau kopūstų“. Tokio dalyko ji ilgą laiką nebuvo mačiusi. Siručių šeimos laiškų nedaug, Onutės laiškai daugiau iš vėlesnio laikotarpio, 1990-ųjų metų. Likimas susiklostė taip, kad prasidėjus Sąjūdžiui visiškai atsitiktinai žmogus iš Charkivo keliavo Lenos žemupiu ir rado vaikelio karstelį, kuris atitirpo iš ledų. Jis pamatė, kad rašmenys ant jo ne kirilica parašyta, o lotyniškais rašmenimis, ir perskaitęs paskambino į Kauno Sąjūdį. Onutė 1990-ųjų laiškuose užsimena apie vaikelį, kuriam tada būtų buvę 50 metų, rašo, kad jo palaikai atgabenami ir perlaidojami Suvalkijoje.

Demonstravo moralinę tvirtybę

L. Mažylio tėvo pusbrolis Juozas Sirutis laiškuose aprašydavo savo kasdienybę. Jis į Rusijos gilumą buvo ištremtas 1941-ųjų birželio 14-osios naktį.

– Lemtingai sutapo, kad jį ištrėmė būtent iš mano senelių namų. Tai buvo pirmieji trėmimai. Nebuvo aišku, nei kas vyksta, nei kas planuojama. Sovietinė valdžia pirmuosius trėmimus suorganizavo tikrai gana slaptai. Tą naktį pasibeldė į duris. Juozas Sirutis ir kitas giminaitis buvo priregistruoti senelių namuose. Jeigu būtų žinoję, kas nutiks, būtų atsakę, kad šiltą naktį turbūt Juozas yra šokiuose, nėra čia jo, – kalbėjo L. Mažylis.

Nors visuomenė buvo pradėjusi suvokti, kad Lietuva okupuojama, vyravo įsitikinimas, kad  paprastų žmonių valdžia tikrai nelies. Deja, klaidingas.

Juozas, pakeltas iš miego, apsirengė ir sovietų pareigūnai jį išvežė kartu su kitais 18 tūkst. žmonių į vadinamąją šalčio žemę – Sibirą.

Nuotrauka
mazylis
Autoriaus nuotrauka

– Pirmas laiškas iš Juozo Siručio atkeliavo po 4 metų, 1945 metais, per visą nacių ir sovietų karo laikotarpį nieko nebuvo žinoma. Aš visada sakau, kad šie laiškai turi didelę prasmę. Lyg ir nieko naujo į vadovėlius, enciklopedijas neįrašysi, bet kasdienybės aprašymas iki Stalino mirties man ir, tikiu, istorijai svarbus. Mes matome, kad ant tų laiškų yra ir cenzūros antspaudai. Vėliau jau jaučiama savicenzūra, nes žmogus negali rašyti visko. Tačiau jis drįsta ir gali rašyti apie buitį, tiesa, nėra viskas labai atvirai pasakoma. Jis rašo optimistiškiau nei iš tiesų yra, tačiau galima suprasti, kas išties vyksta. Pavyzdžiui, užsimena, kad 2 savaites sirgo, tuomet džiaugiasi, kad darbas jau lengvesnis. Tad galima tik įsivaizduoti, koks darbas buvo iki tol, kai reikėjo gabenti medieną. Aprašoma, kad turi 50 gramų duonos, kruopų sriubos. Po to atsiranda atgalinis ryšys. Džiaugiasi viskuo, dėkoja už viską. Matosi, kad mano senelių šeima siųsdavo siuntinius su apmokėtu atsakymu, kad jie nenukeliautų kur nors ne ten. J. Sirutis prašydavo įvairių dalykų, pavyzdžiui, apavo, tabako. Rašė, kad nerūko, bet tabakas lageryje yra universalus dalykas, gali pavaišinti draugą ar viršininką, tada kitaip į tave žiūri. Prašė tinkamo popieriaus tabakui, laiškams, – pasakojo L. Mažylis.

Laiškuose, sakė jis, Mažylių šeima ragindavo pranešti, ar tikrai Juozas gavo vieną ar kitą siuntinį. „Teta, nesijaudinkite“, – atsakydavo pastarasis.

– Čia prasideda tai, kuo aš niekaip negaliu nustoti stebėtis, tai  Sibire atsidūrusių žmonių moralinė tvirtybė. Tai juos turėjo guosti tie, kurie čia gana taikiomis sąlygomis liko, bet iš laiškų matosi, kad tai Juozas guosdavo likusius Lietuvoje, – kalbėjo L. Mažylis.

Laiškuose – elito pavardės

Iš laiškų turinio galima sužinoti, kokie žmonės patyrė tremtį, kaip galėjo klostytis jų likimas.

– Pirmasis laiškas informatyvus jau vien tuo, kad Juozas išvardija visus žmones, kuriuos jam per tuos 4-erius metus pavyko sutikti. Visas Kauno tarpukario elitas. Anksčiau nebuvo žinoma, kur jie dingo, be to, 1941–1944 metais daug žmonių mirė. Ministras Černeckis sušaudytas, Vasario 16-osios akto signataro Prano Dovydaičio, su kuriuo jam teko kartu kalėti, palaidojimo vieta iki šiol nežinoma. Matyti, kad pavyko išgyventi Jurgiui Aleknai, Lietuvos valstybės tarybos nariui. Saugumo direktorius Statkus žuvo 1941-aisiais. Cenzūra praleisdavo, nes tos pavardės jiems tikriausiai nieko nesakė. Vienintelis žodis, kuris buvo išbrauktas – „generolas“. Šis žodis užtušuotas, – sakė europarlamentaras.

Siųsdavo ir knygų

Anksčiau miške dirbęs lietuvis vėliau įsidarbino lentpjūvėje, čia jam jau nereikėdavo gabenti medienos, užtekdavo ją apdoroti. Viename laiškų J. Sirutis paprašė jam atsiųsti braižybos reikmenų.

– Kitaip tariant, galima sakyti, kad jau įsitvirtino, nes buvo pavaldus tik lentpjūvės vadovui, kuris, spėju, buvo belaisvis, nes jo tautybė – austras. Jis buvo inžinierius. Juozas, nebaigęs inžinerijos studijų, buvo labai dėkingas savo buvusiems profesoriams už tai, kad šie siuntė jam darbe pravertusias knygas, – pasakojo L. Mažylis

Atvykdavo į Lietuvą

Laikai keitėsi ir laisvėjo, ypač po Stalino mirties. J. Sirutis jautė stiprų Lietuvos ilgesį, prisiminė šventes, Kauną. 

– Jis rašydavo, kad per šventes daug galvoja apie tai. Gal ta laisvė ir artėja, bet į Lietuvą jam grįžti leista nebus, rašė Juozas, – teigė L. Mažylis.

Paskutinėje savo tremties vietoje Kazachstane J. Sirutis sutiko savo mylimąją Poliną, jie susituokė, susilaukė vaiko. 

– Paskutiniuose laiškuose rašoma, kad grįžti vis tiek neleis, tai čia ir įsikurs, – sakė L. Mažylis.

Europarlamentaras teigė, kad J. Sirutis liko gyventi Kazachstane, bet vėliau jau grįždavo į Lietuvą atostogų. 

 – Labai dažnai jis atvažiuodavo pas mus. Manęs kartais klausia, kaip aš tuos dalykus sužinojau, kaip jais susidomėjau. Kalbant apie mano sovietinę vaikystę, tai pamenu, kad atvažiuodavo dėdė Juozas iš Kazachstano. Geros širdies, bendraudavo su vaikais, mane pakalbindavo. Praėjęs tuos pragarus, kuriuos galima tik numanyti. Ar į galvą galėjo ateiti tada man, kad jis tokį siaubą patyrė? – sakė L. Mažylis.

Tais laikais L. Mažylis šeimą aplankantiems svečiams kartais rodydavo skaidres – nuotraukas, kurias pavykdavo užfiksuoti įvairiose Lietuvos vietose.

– Nebuvo įdėmesnio skaidrių žiūrovo nei Juozas. Valandų valandas galėdavo žiūrėti, – prisiminė jis.

Istorija kartojasi Ukrainoje

Anot europarlamentaro, kaip anksčiau, taip ir dabar Rusija veikia tuo pačiu metodu – ši valstybė imasi trėmimų ir žudymų, kai vykdo okupaciją. Šįkart tą matome Ukrainoje, iš kurios okupuotų teritorijų žmonės tremiami gilyn į Rusiją.

– Tremčių patirtis šiandieniniai politikai turėtų turėti galvoje, kad žinotų, kaip drastiškai kartais pasikeičia aplinkybės, – įsitikinęs L. Mažylis. – Deja, Rusijos mąstymas ir mąstymo metodologija nepasikeitusi nuo caro laikų. Jie perėmė visą patirtį, kaip represuoti, tremti, gniaužti. <...> Žmonės, kurie net nieko blogo nepadarę, nuvertinami iki priešų, fašistų lygio. Deja, dabar vyksta lygiai tas pats. Užima kokią teritoriją Ukrainoje ir vykdo tą patį – tremia, veža, vaikus atskiria, kažkur kitur įvaikina ir niekas pasaulyje dabar iki galo nežino, kas vyksta. Lygiai kaip nežinojo ir tada – 4–5 metai turėjo praeiti, kol paaiškėdavo, kad žmogus iš viso gyvas. O kas dabar bus kitaip? Lygiai tas pats – iš Ukrainos pakraščių apie Rusijos elgesį sužinome vis naujų dalykų. 

Nuotrauka
salemonas
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2024-04-10
Antradienio  vakarą Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje rinkosi tauragiškiai, kurie nekantravo susitikti su Lietuvoje gerai žinomu rašytoju, aplinkosaugininku, fotografu, gamtininku, radijo laidų vedėju, daugybės premijų laureatu, jau beveik 100 knygų autoriumi – Selemonu Paltanavičiumi.
Nuotrauka
proda
Įkelta:
2024-04-03
Balandžio 4 d., ketvirtadienį, 17 val. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ Fotografijos galerijoje, atidaroma vilniečio fotografo Levo Žiriakovo analoginės fotografijos paroda „Kūrėjai“. Ekspozicijoje – Lietuvos ir užsienio menininkų portretai, užfiksuoti 1994–2023 metais. Paroda veiks iki 05.24 d. Organizatorius – Tauragės krašto muziejus „Santaka“.
Nuotrauka
pijus
Įkelta:
2024-03-29
Ketvirtadienį į Tauragės Viešąją biblioteką skubėjo repo mylėtojai. Čia lankėsi Pijus Opera – jaunosios kartos repo atlikėjas, vienas žymiausių repo improvizacijos puoselėtojų Lietuvoje. Atlikėjas, kuris drąsiai maišo poeziją su naujovišku skambesiu, daug dėmesio skiria žodžiui, bet nemažiau ir geram vakarėliui. Pradėjęs nuo repo kovų, per trumpą laiką užaugo iki įsirašymo į Lietuvos rekordų knygą. 2023 metais jis pateko į Lietuvos istoriją
Nuotrauka
6okiai
Įkelta:
2024-03-29
Kovo 28 dieną, po metų pertraukos, į „Šaltinio“ progimnaziją sugužėjo būrys šokėjų, puoselėjančių tradicinius šokius. Varžytis pradedančiųjų – t.y. nedidelę patirtį - šokėjų grupėje panoro net 52 poros iš Tauragės rajono mokyklų. Jaunieji atlikėjai pašoko net keturis tradicinius šokius: „Vėdars“, „Tancius“, „Lelinderis“ ir „Drėbinikė“.
Nuotrauka
biblioteka
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-03-22
B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko degustacija „Elzaso skonis ir kvapas“. Oceane Pierrotte šį kartą papasakojo apie Elzaso regiono vynus, jų ypatybes, skonius ir kvapus.
Nuotrauka
nuziejus
Fotografijų autorius Mindaugas Černeckas
Įkelta:
2024-03-15
Visoje Lietuvoje siekiama išsaugoti, įprasminti Sąjūdžio ir sąjūdiečių atmintį. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ jau keletą metų šiai temai skiria ypatingą dėmesį. 2021 metais Tremties ir rezistencijos muziejuje buvo įkurtas Sąjūdžio kambarys, pernai, minint LPS 35-etį, sukūrė dokumentinį filmą „Sąjūdis tauragiškių prisiminimuose“. Siekdami tiek filmą, tiek  informaciją apie Tauragės sąjūdį pristatyti patraukliau, įdomiau, lankytojams buvo pristatytas ir interaktyvus stendas. Tačiau, tauragiškių sąjūdiečių džiaugsmą, nuolat temdė vienintelis klausimas – „O kur mūsų archyvas, kur mūsų posėdžių protokolai?“ Ir jie atsirado!
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-03-14
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Nuotrauka
vaikai
Įkelta:
2024-02-29
Vasario 28 dieną Viešojoje bibliotekoje lankėsi vaikų rašytoja, žurnalistė Evelina Daciūtė. Į susitikimą su knygų autore atskubėjo per septyniasdešimt mokinių iš Tauragės M. Mažvydo ir Tauragės „Šaltinio“ progimnazijų.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2024-02-28
2024 m. kovo 5 d., 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje, J. Janonio g. 9 pristatomos dvi knygos: Tauragės kraštotyros draugijos leidinys „Tauragės krašto dvarų beieškant“ ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos leidinys „Kuršių nerijos nacionalinis parkas“. Šios knygos skirtos mėgstantiems keliauti ir norintiems pažinti gimtąjį kraštą.
Nuotrauka
milžinas
Vaida Leščauskaitė
Įkelta:
2024-02-21
Praėjusį savaitgalį Briuselyje vykusiame tarptautiniame šviesos meno instaliacijų festivalyje „The Bright Festival“ atgijo tauragiškių Raimondo Kavaliausko ir Nerijaus Ališausko skulptūra „Pasakų milžinas“. Europos Sąjungai (ES) šįmet pirmininkaujanti Belgija prie festivalio kvietė prisijungti vietos kūrėjus bei Lietuvos ir kitų ES šalių kultūros partnerius. Pusę milijono lankytojų sulaukusiame festivalyje instaliacija pristatyta minint Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos 20-metį.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2024-02-21
Vasario 21-ąją – Tarptautine gimtosios kalbos diena. Kaip teigiama Šventajame rašte, senais laikais žmonės kalbėję viena kalba. Jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanę pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti.
Nuotrauka
milžinas
Vaida Leščauskaitė
Įkelta:
2024-02-16
Visi prisimename 2021 metų Kalėdas, kuomet Jūros upės parke praeivių žvilgsnius traukė  didžiulė milžino skulptūra, kuri mažiems ir dideliems pasakojo Elnio Devyniaragio istoriją, primenančią senovės lietuvių ir baltų mitologijoje sutinkamą kalėdinio laikotarpio versiją.  
Nuotrauka
pistatymas
Įkelta:
2024-02-05
Ketvirtadienio vakarą Viešojoje bibliotekoje pristatyta kraštiečio Kęstučio Macijausko knyga „Šordinas“. Knygos autorius – Klaipėdos dramos teatro aktorius ir režisierius, daugeliui pažįstamas kaip Algimantas iš TV serialo „Naisių vasara“. Už antraplanį vaidmenį 2015 m. pelnė Auksinį scenos kryžių.
Nuotrauka
sausio 13
Romualdo Požerskio nuotrauka
Įkelta:
2024-01-13
Minime 1991 metų Sausio 13-osios įvykius. Jau trisdešimt treji metai prabėgo nuo tų nepamirštamų dienų. Labai svarbu išsaugoti atminimą ir perduoti jaunesniesiems mūsų šalies piliečiams tų įvykių liudininkų pasakojimus. Tauragiškis Mindaugas Macas sutiko pasidalinti prisiminimais apie tuos laikus.
Nuotrauka
dainų dainele
Įkelta:
2024-01-11
Švelniai žiemišką sausio 10-ąją Tauragės meno mokyklos pilies salėje šurmuliavo gausus būrys jaunųjų atlikėjų, jų mokytojų, tėvelių ir gerbėjų. Salė buvo pripildyta muzikos garsų, žodžių, jaudulio, susikaupimo, nekantrumo, laukimo, geriausių linkėjimų ir džiaugsmo. Vyko Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė 2024“ rajoninis etapas. 1974 metais prasidėjęs Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursas „Dainų dainelė“ šiemet mini 50 metų jubiliejų! Džiugu, kad tauragiškiai myli šį konkursą ir aktyviai jame dalyvauja.
Nuotrauka
sausio 13
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-01-09
Sausio 12 d., penktadienį, Tauragėje bus minima Laisvės gynėjų diena. 1991 m. tūkstančiai beginklių Lietuvos žmonių drąsiai priešinosi sovietų karinei agresijai. Ši diena simbolizuoja pergalę ir pasipriešinimą, ragina branginti ir niekada nepamiršti aukų už laisvę.
Nuotrauka
minejimas
Aušros Norvilienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-21
Šių metų gruodžio viduryje žymiai mūsų krašto partizanei Onai Lešinskaitei-Švedienei būtų sukakę šimtas metų. Tremties ir rezistencijos muziejus bei Lietuvos šaulių sąjungos 702-osios Tauragės J. Kasperavičiaus kuopos šauliai gruodžio 18 dieną organizavo partizanės gimimo šimtmečio paminėjimą.