Istorija kartojasi – kadaise lietuvius trėmusi Rusija dabar laužo ukrainiečių gyvenimus
Įkelta:
2022-11-16
Nuotrauka
mazylis
Nuotraukos autorius:
Autoriaus nuotrauka
Aprašymas

Liudas Mažylis pasakojo, kad jo šeima rėmė tremtį patyrusius žmones

,
Nuotrauka
mazylis
Nuotraukos autorius:
Autoriaus nuotrauka
Aprašymas

Tai vienas laiškų, kurį Ona Sirutienė parašė 1990-aisiais

 

 

Prieš metus apie tremtis kalbėjome kaip apie skaudžią praeitį, tačiau dabar, Rusijai kariaujant prieš Ukrainą, šie įvykiai vėl tapo baugia dabartimi. Tauragėje apsilankęs europarlamentaras Liudas Mažylis prisiminė lietuvius, kurie buvo ištremti į Sibirą, ir teigė, kad Rusija šiuo metu Ukrainoje vykdo tas pačias represijas, kurių ėmėsi okupavusi Lietuvą.

Vadinamojoje Šubertinėje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, kuriame kadaise buvo įkurtas KGB kalėjimas, praėjusią savaitę apsilankęs L. Mažylis pristatė laiškų parodą „Skausmo ir nevilties laiškai iš šalčio žemės“. Šiuos skirtingų žmonių parašytus laiškus vienija vienas adresatas – L. Mažylio močiutė Antanina, kuriai pavyko išvengti tremties. Mažylių šeima remdavo tuos, kurie buvo išvežti į Sibirą.

Aptiko karstą

Dalis laiškų liudija tragišką Siručių šeimos likimą.

– Ši šeima, kaip tuo metu darydavo, buvo išskirta, – pasakojimą pradėjo L. Mažylis. – Jonas Sirutis po suėmimo iškart žuvo, Onutė Sirutienė su mažamečiu sūneliu Jonu pateko prie Laptevų jūros. Jonukas, būdamas 2 metų, mirė iš bado. Onutei pavyko išgyventi, dar po kurio laiko ji ryžosi Lenos upe keliauti į Irkutską. Ji visą laiką buvo labai dėkinga mano močiutei už bet kokią paramą. Laiškas, kuris išties mano kartai, badų, vargų nemačiusiai, suvokiamas sunkiai. Jame rašoma: „Po ilgesnio laiko nusipirkau kopūstų“. Tokio dalyko ji ilgą laiką nebuvo mačiusi. Siručių šeimos laiškų nedaug, Onutės laiškai daugiau iš vėlesnio laikotarpio, 1990-ųjų metų. Likimas susiklostė taip, kad prasidėjus Sąjūdžiui visiškai atsitiktinai žmogus iš Charkivo keliavo Lenos žemupiu ir rado vaikelio karstelį, kuris atitirpo iš ledų. Jis pamatė, kad rašmenys ant jo ne kirilica parašyta, o lotyniškais rašmenimis, ir perskaitęs paskambino į Kauno Sąjūdį. Onutė 1990-ųjų laiškuose užsimena apie vaikelį, kuriam tada būtų buvę 50 metų, rašo, kad jo palaikai atgabenami ir perlaidojami Suvalkijoje.

Demonstravo moralinę tvirtybę

L. Mažylio tėvo pusbrolis Juozas Sirutis laiškuose aprašydavo savo kasdienybę. Jis į Rusijos gilumą buvo ištremtas 1941-ųjų birželio 14-osios naktį.

– Lemtingai sutapo, kad jį ištrėmė būtent iš mano senelių namų. Tai buvo pirmieji trėmimai. Nebuvo aišku, nei kas vyksta, nei kas planuojama. Sovietinė valdžia pirmuosius trėmimus suorganizavo tikrai gana slaptai. Tą naktį pasibeldė į duris. Juozas Sirutis ir kitas giminaitis buvo priregistruoti senelių namuose. Jeigu būtų žinoję, kas nutiks, būtų atsakę, kad šiltą naktį turbūt Juozas yra šokiuose, nėra čia jo, – kalbėjo L. Mažylis.

Nors visuomenė buvo pradėjusi suvokti, kad Lietuva okupuojama, vyravo įsitikinimas, kad  paprastų žmonių valdžia tikrai nelies. Deja, klaidingas.

Juozas, pakeltas iš miego, apsirengė ir sovietų pareigūnai jį išvežė kartu su kitais 18 tūkst. žmonių į vadinamąją šalčio žemę – Sibirą.

Nuotrauka
mazylis
Autoriaus nuotrauka

– Pirmas laiškas iš Juozo Siručio atkeliavo po 4 metų, 1945 metais, per visą nacių ir sovietų karo laikotarpį nieko nebuvo žinoma. Aš visada sakau, kad šie laiškai turi didelę prasmę. Lyg ir nieko naujo į vadovėlius, enciklopedijas neįrašysi, bet kasdienybės aprašymas iki Stalino mirties man ir, tikiu, istorijai svarbus. Mes matome, kad ant tų laiškų yra ir cenzūros antspaudai. Vėliau jau jaučiama savicenzūra, nes žmogus negali rašyti visko. Tačiau jis drįsta ir gali rašyti apie buitį, tiesa, nėra viskas labai atvirai pasakoma. Jis rašo optimistiškiau nei iš tiesų yra, tačiau galima suprasti, kas išties vyksta. Pavyzdžiui, užsimena, kad 2 savaites sirgo, tuomet džiaugiasi, kad darbas jau lengvesnis. Tad galima tik įsivaizduoti, koks darbas buvo iki tol, kai reikėjo gabenti medieną. Aprašoma, kad turi 50 gramų duonos, kruopų sriubos. Po to atsiranda atgalinis ryšys. Džiaugiasi viskuo, dėkoja už viską. Matosi, kad mano senelių šeima siųsdavo siuntinius su apmokėtu atsakymu, kad jie nenukeliautų kur nors ne ten. J. Sirutis prašydavo įvairių dalykų, pavyzdžiui, apavo, tabako. Rašė, kad nerūko, bet tabakas lageryje yra universalus dalykas, gali pavaišinti draugą ar viršininką, tada kitaip į tave žiūri. Prašė tinkamo popieriaus tabakui, laiškams, – pasakojo L. Mažylis.

Laiškuose, sakė jis, Mažylių šeima ragindavo pranešti, ar tikrai Juozas gavo vieną ar kitą siuntinį. „Teta, nesijaudinkite“, – atsakydavo pastarasis.

– Čia prasideda tai, kuo aš niekaip negaliu nustoti stebėtis, tai  Sibire atsidūrusių žmonių moralinė tvirtybė. Tai juos turėjo guosti tie, kurie čia gana taikiomis sąlygomis liko, bet iš laiškų matosi, kad tai Juozas guosdavo likusius Lietuvoje, – kalbėjo L. Mažylis.

Laiškuose – elito pavardės

Iš laiškų turinio galima sužinoti, kokie žmonės patyrė tremtį, kaip galėjo klostytis jų likimas.

– Pirmasis laiškas informatyvus jau vien tuo, kad Juozas išvardija visus žmones, kuriuos jam per tuos 4-erius metus pavyko sutikti. Visas Kauno tarpukario elitas. Anksčiau nebuvo žinoma, kur jie dingo, be to, 1941–1944 metais daug žmonių mirė. Ministras Černeckis sušaudytas, Vasario 16-osios akto signataro Prano Dovydaičio, su kuriuo jam teko kartu kalėti, palaidojimo vieta iki šiol nežinoma. Matyti, kad pavyko išgyventi Jurgiui Aleknai, Lietuvos valstybės tarybos nariui. Saugumo direktorius Statkus žuvo 1941-aisiais. Cenzūra praleisdavo, nes tos pavardės jiems tikriausiai nieko nesakė. Vienintelis žodis, kuris buvo išbrauktas – „generolas“. Šis žodis užtušuotas, – sakė europarlamentaras.

Siųsdavo ir knygų

Anksčiau miške dirbęs lietuvis vėliau įsidarbino lentpjūvėje, čia jam jau nereikėdavo gabenti medienos, užtekdavo ją apdoroti. Viename laiškų J. Sirutis paprašė jam atsiųsti braižybos reikmenų.

– Kitaip tariant, galima sakyti, kad jau įsitvirtino, nes buvo pavaldus tik lentpjūvės vadovui, kuris, spėju, buvo belaisvis, nes jo tautybė – austras. Jis buvo inžinierius. Juozas, nebaigęs inžinerijos studijų, buvo labai dėkingas savo buvusiems profesoriams už tai, kad šie siuntė jam darbe pravertusias knygas, – pasakojo L. Mažylis

Atvykdavo į Lietuvą

Laikai keitėsi ir laisvėjo, ypač po Stalino mirties. J. Sirutis jautė stiprų Lietuvos ilgesį, prisiminė šventes, Kauną. 

– Jis rašydavo, kad per šventes daug galvoja apie tai. Gal ta laisvė ir artėja, bet į Lietuvą jam grįžti leista nebus, rašė Juozas, – teigė L. Mažylis.

Paskutinėje savo tremties vietoje Kazachstane J. Sirutis sutiko savo mylimąją Poliną, jie susituokė, susilaukė vaiko. 

– Paskutiniuose laiškuose rašoma, kad grįžti vis tiek neleis, tai čia ir įsikurs, – sakė L. Mažylis.

Europarlamentaras teigė, kad J. Sirutis liko gyventi Kazachstane, bet vėliau jau grįždavo į Lietuvą atostogų. 

 – Labai dažnai jis atvažiuodavo pas mus. Manęs kartais klausia, kaip aš tuos dalykus sužinojau, kaip jais susidomėjau. Kalbant apie mano sovietinę vaikystę, tai pamenu, kad atvažiuodavo dėdė Juozas iš Kazachstano. Geros širdies, bendraudavo su vaikais, mane pakalbindavo. Praėjęs tuos pragarus, kuriuos galima tik numanyti. Ar į galvą galėjo ateiti tada man, kad jis tokį siaubą patyrė? – sakė L. Mažylis.

Tais laikais L. Mažylis šeimą aplankantiems svečiams kartais rodydavo skaidres – nuotraukas, kurias pavykdavo užfiksuoti įvairiose Lietuvos vietose.

– Nebuvo įdėmesnio skaidrių žiūrovo nei Juozas. Valandų valandas galėdavo žiūrėti, – prisiminė jis.

Istorija kartojasi Ukrainoje

Anot europarlamentaro, kaip anksčiau, taip ir dabar Rusija veikia tuo pačiu metodu – ši valstybė imasi trėmimų ir žudymų, kai vykdo okupaciją. Šįkart tą matome Ukrainoje, iš kurios okupuotų teritorijų žmonės tremiami gilyn į Rusiją.

– Tremčių patirtis šiandieniniai politikai turėtų turėti galvoje, kad žinotų, kaip drastiškai kartais pasikeičia aplinkybės, – įsitikinęs L. Mažylis. – Deja, Rusijos mąstymas ir mąstymo metodologija nepasikeitusi nuo caro laikų. Jie perėmė visą patirtį, kaip represuoti, tremti, gniaužti. <...> Žmonės, kurie net nieko blogo nepadarę, nuvertinami iki priešų, fašistų lygio. Deja, dabar vyksta lygiai tas pats. Užima kokią teritoriją Ukrainoje ir vykdo tą patį – tremia, veža, vaikus atskiria, kažkur kitur įvaikina ir niekas pasaulyje dabar iki galo nežino, kas vyksta. Lygiai kaip nežinojo ir tada – 4–5 metai turėjo praeiti, kol paaiškėdavo, kad žmogus iš viso gyvas. O kas dabar bus kitaip? Lygiai tas pats – iš Ukrainos pakraščių apie Rusijos elgesį sužinome vis naujų dalykų. 

Nuotrauka
vakarute
Bronislovo Ambrozos nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
1993-ieji, spalio 6-oji – Tauragės rajono klubo „Vakarutė“ pradžių pradžia. Susitikimas su rašytoju ir žurnalistu Kostu Fedaravičiumi. Smagu, kad ne vienas to susitikimo potyrius dar prisimename. Prasmingas pirmasis pasimatymas įkvėpė entuziazmo beveik trisdešimties metų intensyviai klubo veiklai. 
Nuotrauka
caritas
Linos Buchlickajos-Lauciuvienės nuotrauka 
Įkelta:
2022-12-01
Šie metai paskelbti Savanorystės metais, o artėjant Tarptautinei savanorių dienai, kuri minima gruodžio 5-ąją, Tauragėje surengta Telšių vyskupijos dekanatų bei parapijų „Carito“ savanorių padėkos šventė įgavo dar didesnę svarbą. 
Nuotrauka
fotografika
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2022-12-01
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ antrus metus iš eilės dovanoja tauragiškiams naujas patirtis ir nuo gruodžio 2 iki 15 d. kviečia į nemokamas ekskursijas ir edukacijas.  
Nuotrauka
policija
Įkelta:
2022-11-27
Aštuonis kartus už vagystes teistas V. V. vėl grįžo prie senų įpročių. Pas ūkininkę dirbantis nevedęs vyriškis sugalvojo planą – apsimesti Tauragės miesto seniūnijos atstovu ir apvogti elektroninių prekių parduotuvę. Tačiau planas neišdegė – teisėsaugininkai vagį demaskavo. Rugsėjo 20-ąją Tauragės apylinkės teisme atversta byla, kurioje vyriškiui teko išsamiai paaiškinti, kaip jis vykdė nusikaltimą. Be to, jam teko atsakyti ir už tai, kad pavogė benzininį pjūklą. 
Nuotrauka
lom
Įkelta:
2022-11-27
Išvykos – geriausias būdas pažinti Lietuvą, labiau pamilti ir vertinti savo šalį, pažinti draugus. Lomių vaikų dienos centro ugdytiniai šiais metais turėjo puikią galimybę plėsti akiratį keliaudami.
Nuotrauka
knyga
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2022-11-25
Vakar B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatytas rašytojos, literatūrinės Juozo Tumo-Vaižganto premijos laureatės Loretos Jastramskienės romanas „Visada, Tėve, bus Amerika“. Renginyje dalyvavo knygos autorė ir leidyklos „Homo liber“ vadovas Vilius Gužauskas.
Nuotrauka
fotografika
Ievos Tvaronavičiūtės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-25
Vakar vakare menui, o ypač fotografijai neabejingi tauragiškiai skubėjo į nors ir nebeveikiančius, tačiau neįprasta architektūra žavinčius Tauragės banko rūmus – ten atidaryta plenero „Fotografika“ paroda. Renginyje koncertavo Rūta Mur. 
Nuotrauka
lions
Organizatorių nuotrauka
Įkelta:
2022-11-24
Susidūrę su onkologine liga vieni puola į neviltį ir pasiduoda, kiti imasi veiksmų ir neretai laimi. Diena, kai išgirstama diagnozė, kai iš po kojų ima slysti žemė ne tik pačiam ligoniui, bet ir jo artimiesiems, kai smegenys išsprogdinamos vieninteliu žodžiu „vėžys“, neretai tampa tuo lūžio tašku, kuris padalina gyvenimą iki ir po. Jei pavyksta paimti save į rankas, jei neišsigąstama diagnozės, pradedama ieškoti atsakymų, pagalbos ir kelių, padėsiančių pasveikti. Apie kelią nuo diagnozės iki pasveikimo tauragiškiai turės progą išgirsti jau visai greitai. Gruodžio 2 dieną Kultūros rūmuose visas pusdienis bus skirtas dviem išskirtiniams renginiams – vyks praktinis renginys pacientams ir jų artimiesiems bei visiems, besidomintiems savo sveikata, o vakarop tauragiškiai kviečiami į unikalų premjerinį meno terapijos spektaklį  „NenuGALIETIeji“.
Nuotrauka
knygos
Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2022-11-23
Lapkričio 24-ąją Tauragės kultūros centre ir B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyks Tauragės knygų mugė.
Nuotrauka
ruta mur
Elenos Krukonytės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-23
Centrinėje miesto dalyje išlikę modernistiniai Tauragės banko rūmai stebina prašmatniais tarpukario architektų sprendimais. Pusapskritė banko operacijų salė, apsupta kolonados, įrengta į kiemo pusę. Pastatas išsiskiria antrajame aukšte įrengta erdvia terasa, įrėminta kolonomis – šis architektūrinis elementas buvo retas tarpukario pastatuose. Pokario metu Tauragės banko rūmuose veikė viešbutis, restoranas, iki šiol buvo bankas, o paskutiniais metais pastatas visai tuščias. Tačiau lapkričio 24 d., 17 val., Tauragės banko rūmai (Dariaus ir Girėno g. 7) atsiveria visuomenei – atidaroma Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ organizuojamo fotografijos plenero „Fotografika“ paroda, koncertuos naująja nostalgija vadinama Rūta MUR, neseniai pristačiusi trečiąjį savo albumą „Prime Time“. 
Nuotrauka
pagegiai
Astos Andrulienės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-14
Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos organizuotas Padėkos bičiuliams vakaras, 2022 m. lapkričio 9 d. vykęs bibliotekos fojė, subūrė gausias gretas bibliotekos geradarių, kolegų, skaitytojų, įvairių įstaigų ir organizacijų atstovų, bei visų, kultūrai ir literatūrai neabejingų asmenybių, su kuriomis bibliotekos bendruomenę jau daugelį metų sieja glaudūs gražios ir konstruktyvios kultūrinės bendrystės ryšiai. O ir proga šiam šiltam susibūrimui buvo ypatinga: šiemet Pagėgių biblioteka mini savo veiklos 85-erių metų jubiliejinę sukaktį.
Nuotrauka
paroda jazz
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2022-11-14
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos skaitykloje eksponuojama Gedimino Juškos fotografijų paroda „Ne/pa/stebimi“, kurioje – tylos užtvindytas miestas. Parodą galima apžiūrėti iki gruodžio 2 dienos.
Nuotrauka
teatras
Eugenijaus Šalčio nuotrauka
Įkelta:
2022-11-12
Ką tik baigėsi respublikinis mėgėjų teatrų festivalis, šiemet minėjęs jau 30-ąjį gimtadienį. Šįkart į jį sugužėjo ne keturi, kaip būdavo įprasta, o net aštuoni teatrai, o visų kolektyvų mini spektakliai buvo sujungti į vieną netrūkstantį vaidinimą, sulaukusį begalės aplodismentų.
Nuotrauka
paskaita
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-10
Lapkričio 7-osios vakarą Skaudvilės į krašto muziejų susirinkę klausytojai papildė savo istorijos žinių bagažą – jie klausėsi doc. dr. Algirdo Jakubčionio paskaitos „Rusijos istorijos antspaudas Rusijai“. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-11-05
Atėjo lapkritis, o kartu su juo – ir tradicinis 30-asis respublikinis mėgėjų teatrų festivalis „Kvartetas“. Susėdome prie kavos puodelių su festivalio sumanytoja ir organizatore Tauragės liaudies teatro režisiere Genovaite Urmonaite pasikalbėti. Pasak jos, kalbėtis daug ir nereikės – vakar, sakė ji, lėktuve iš nuobodulio per trijų valandų skrydį sugalvojusi pokalbio formą ir, turėdama rankinėje daug tušinukų ir sąsiuvinį,  užrašė. 
Nuotrauka
kapines
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-04
„Kapinės primena mišką: vienas vaizdas dieną, o kitas – jau sutemus“, – sakė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros edukacijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė, tamsoje po senąsias miesto kapines vedžiodama renginių ciklo „Vėlių mėnuo“ trečiojo renginio dalyvius.
Nuotrauka
spektaklis skaudvile
Žydrės Macienės feisbuko paskyros nuotraukos
Įkelta:
2022-11-03
Šie metai Seimo paskelbti rašytojos Ievos Simonaitytės metais. Didžiajai Klaipėdos krašto metraštininkei dedikuotą publicistinį spektaklį „Pasivaikščiojimas su Šventvakarių Ėve“ sukūrė ir Tauragės kultūros rūmų Skaudvilės skyriaus režisierė Zita Jurevičienė. Skaudvilės kultūros namuose žiūrovai jį išvydo spalio 27-ąją. 
Nuotrauka
lurdas
Įkelta:
2022-10-30
Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus jau kuris laikas brandina idėją Tauragėje pastatyti Lurdo grotą. Galimybė mintį realizuoti ypatingą prasmę įgauna artėjant 2023-iesiems, kai Tauragė taps Lietuvos kultūros sostine. Prašymui sukurti tokią sakralią vietą pritarė ir savivaldybės komisija, besirūpinanti skulptūrinės plastikos ir mažosios architektūros elementų atsiradimu rajone.