Tauragiškiai Baltijos kelyje. Fotografavo Edmundas Mažrimas
Kaip skelbiama Tremties ir rezistencijos vedėjo Raimondo Matemaičio parengtame straipsnyje, prieš aštuoniasdešimt trejus metus – 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyta sutartis tarp nacistinės Vokietijos ir stalinistinės Sovietų sąjungos vadinama jos signatarų vardais – Molotovo – Ribentropo paktu. Ši sutartis atvėrė kelią antrojo pasaulinio karo pradžiai. Molotovo – Ribentropo pakto slaptaisiais protokolais tarp Vokietijos ir Sovietų sąjungos buvo pasidalintos rytų Europos šalys, jų tarpe ir Lietuva. Po savaitės, 1939 m. rugsėjo 1 d., Vokietijai užpuolus Lenkiją prasidėjo kruviniausias žmonijos istorijoje Antrasis pasaulinis karas.
Laisvojo pasaulio šalyse gyvenę išeiviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos šią dieną minėdavo kaip Juodojo kaspino dieną.
1979 metais keturiasdešimt penki okupuotų Baltijos šalių gyventojai, jų tarpe 38 lietuviai, pasirašė memorandumą. Jis buvo adresuotas Sovietų Sąjungos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos ir kitų Atlanto chartiją pasirašiusių šalių vyriausybėms bei Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui. Jame pabrėžiama, kad Baltijos šalys prarado nepriklausomybę Hitleriui ir Stalinui 1939 m. rugpjūčio 23 d. bei rugsėjo 28 d. slaptais protokolais pasidalinus Baltijos valstybes, reikalaujama pasmerkti Molotovo–Ribentropo paktą ir jo padarinius, paskelbti minėtą paktą negaliojančiu nuo jo pasirašymo dienos ir išvesti iš Baltijos šalių okupacinę kariuomenę. Tarp memorandumą pasirašiusių lietuvių buvo ir tauragiškis, buvęs partizanas ir politinis kalinys, Leonas Laurinskas.
Pirmą kartą viešai Molotovo-Ribentropo pakto metinės Lietuvoje paminėtos 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingu Vilniuje prie paminklo Adomui Mickevičiui, nepaisant tuometinės sovietinės valdžios draudimo. Jį tuomet surengė Lietuvos laisvės lyga. 1988 m. rugpjūčio 23 d. surengtas Sąjūdžio mitingas Vingio parke, į kurį susirinko apie du šimtai penkiasdešimt tūkstančių žmonių.
1989 m., minėdami pakto pasirašymo penkiasdešimtąsias metines, suorganizuoti Lietuvos Sąjūdžio ir Latvijos bei Estijos liaudies frontų, apie 2 milijonai Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų, sudarę gyvą daugiau kaip 600 kilometrų grandinę nuo Vilniaus iki Talino, susikibo rankomis, taip demonstruodami tarpusavio solidarumą. Ši grandinė pavadinta Baltijos keliu. Tai buvo precedento pasaulio istorijoje neturėjusi ir iki šiol nepranokta okupuotų Baltijos kraštų gyventojų valios išraiška vėl atkurti savo valstybių nepriklausomybę.
2009 metais Europos Parlamentas paskelbė rugpjūčio 23 – ąją Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti.
