Donatas SIMAITIS
Pasibaigė gana sudėtingi, daug emocijų sukėlę pirmą kartą surengti tiesioginiai mero rinkimai. Jų aktualumą ir svarbą rodo ir rekordinis rinkėjų dalyvavimas. Įvyko savotiškas revoliucinis persitvarkymas. Tie, kas buvo valdžioje, turėjo svarius teisėtus ir neteisėtus įgaliojimus. Jie liko už borto – opozicija triumfuoja. Daug kam, ypač buvusiems valdžioje – šokas, staigmena, dar nelabai susigaudo, kas įvyko. Kitiems tai politinės karjeros pabaiga. Kaip liaudis sako, nėra nepakeičiamų, yra tik nepakeisti.
Tiesiogine žodžio prasme triumfavo liberalai, o svarbiausia – jie turi mero postą. Pagal dabartinius įstatymus, tai labai didelės galimybės, tai leidžia suformuoti visiškai naują rajono valdžią. Tačiau keistai atrodė, kai tarp pirmo ir antro rinkimų turo buvo sudaromos, reklamuojamos tariamos koalicijos ir ruošiamasi paralyžiuoti opoziciją.
Dabar jau nebėra, kaip buvo anksčiau – 1997 metais ir po to, kai valdančioji dauguma turėjo 1-o ar 2-jų balsų persvarą ir dvi kadencijas buvo kaip ant aštrios bedugnės briaunos. Tada vienus varė iš darbo, kitus šantažavo, tretiems įvairiais būdais grasino, bet koalicijos atsilaikė ir buvo paruošta dirva, platforma ilgalaikiam socialdemokratų valdymui. Bet ar buvo verta dėl to aukotis?
Liberalai turi merą Sigitą Mičiulį ir dar aštuonis Tarybos narius. Suformuoti daugumą nėra ypatingai sunku, kai kitoms partijoms pasiūlomi postai. O koks kitų partijų tikslas – tupėti opozicijoje 4 metus ant sauso davinio Taryboje?
Daugiausiai – 10 vietų – laimėjo socialdemokratai, tarp jų ir trys „legionieriai“. Dalį narių į šią partiją atitempė ir seniūnai, ir įvairių įmonių, organizacijų vadovai, priklausantys nuo savivaldybės, nemažai jų balsavo kaip socialdemokratai.
Kai kas teigė, kad dalį sėkmės liberalams atnešė jaunimas. Tai galbūt ir tiesa, bet jie sugebėjo patraukti juos! Įvairių tradicinių partijų problema yra jaunimas. Dėl senų politinių bagažų, dėl didaktikos ir dėl amžiaus skirtumų, seneliai savotiškai bendrauja su anūkais ir jie turi tam tikrą požiūrį į senolius. Visgi jaunimas keičiasi ir buvau nustebintas, kad jauni žmonės domėjosi buvusia sovietinės nomenklatūros veikla, darbo metodais. Aš, kiek galėjau, paaiškinau, bet dėl aiškumo siūliau kreiptis į tuos, kurie turi sovietinių partinių mokyklų diplomus.
Keista buvo girdėti buvusių valdžioje teiginius, kad nesugebės naujoji koalicija dirbti, kad nėra specialistų, žinovų, kad bus chaosas ir netvarka. Aišku, problemų yra, buvo ir bus, tačiau jos galbūt bus jau kitaip sprendžiamos. Nei viena savivaldybė Lietuvoje nebankrutavo, tačiau ir Tauragės savivaldybė nepasiekė kažko stebėtino.
Taryboje yra ir senų pagal darbo stažą narių, nejaugi jie sabotuos darbą, nepatars, nepadės žmonėms? Jie atstovauja žmonėms ir turi nešti atsakomybę už bendrą reikalą, o ne tik reklamuotis plakatuose. Dar daugiau, už pusantrų metų artėja Seimo rinkimai ir apie tai turi visi susimąstyti.
Buvęs sovietinis kariškis Tauragės valdžią įvertino kaip pulkininkus ir generolus su viršilos mąstymais. Sovietiniai viršilos rūpinasi tiekimo klausimais, neužmiršdami savęs.
Teko girdėti kalbų, kad valdančioji dauguma turėjo „aukso“ amžių ir todėl užsiliūliavo, nors jau kelinti rinkimai keitėsi pozicijos ir rinkėjai. Kai kas galvojo, kad Šilalės statybininkai rajone yra svarbiausias gyvenimo veiksnys.
Aš vienas iš pirmųjų pradėjau diskusijas dėl nepamatuotai didelių kanceliarinių išlaidų Tarybos nariams. Tai yra 1000 litų mėnesiui. Tomis išlaidomis naudojasi net valdininkai, turintys tarnybines mašinas ir gaunantys visas paslaugas. Jurbarke Tarybos nariai gauna tik po 350 Lt, mažiau gauna ir Kretingos, net Klaipėdos Tarybos nariai. Ar tie regionai dirbo geriau, ar blogiau, nėra aiškumo. Finansiniuose klausimuose Lietuvoje yra nemažai chaoso, tarp jų ir klausimas dėl kanceliarinių išlaidų tvarkymo ir nustatymo. Išrinktas Seimo narys Darius Petrošius gal pradėtų Seime diskusijas ir įneštų aiškumo, nepaliekant Tarybai spręsti, kiek sau mokėti. Kai kada ir saikas prarandamas. Blogas pavyzdys yra Seimas, ten irgi yra chaosas su kanceliarinėmis išlaidomis. Tik vienas seimūnas Stasys Brundza jas naudoja racionaliai. Žmonės nesupranta, kaip už dalyvavimą keliuose posėdžiuose galima gauti 1000 litų, o žemdirbys, kad tiek gautų, turi parduoti net dvi tonas pieno. Liberalai ignoravo kanceliarinių išlaidų ėmimą. Labai įdomu, kaip dabar elgsis? Viena partija per rinkimus turėjo šūkį: „Pradėkime nuo mažų darbų“...
Labai daug gavau pastabų, grasinimų, priekaištų dėl atvirų pasisakymų. Konkrečiai, prieš mero kandidatūrą. Visi puikiai žinome esamą situaciją, kai ne valdžia tarnauja žmonėms, o žmonės valdžiai. Aš manau, kad buvo peržengtos tam tikros padorumo ribos. Buvau apkaltintas, kad vaikščiojau po namus ir agitavau, bet tuo laiku Šri Lankoje skyniau arbatžoles. Melo, šmeižto kojos trumpos. Buvęs aukščiausias rajono valdininkas pasišaipė iš manęs, kad gavau „Metų žmogaus“ nominaciją. Lyg už tai, kad parsidaviau. Komentarų nebus. Tai jau antra panaši nominacija man. Prieš kelis metus gavau už tai, kad per metus buvo du kartus sumažinta šilumos kaina vartotojams – aš tuo metu dirbau toje įmonėje.
Pagal rinkimų rezultatus už permainas, už naują merą S. Mičiulį balsavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Pagal teorinius statistikos dėsnius, kai rinkimuose dalyvauja net 49% rinkėjų reiškia, kad ir ta kita rajono gyventojų dalis, kuri nedalyvavo rinkimuose, turi tokią pat nuomonę. Išvada paprasta, logiška: už permainas yra apie 20 tūkstančių rinkėjų, argi dar reikia daugiau diskusijų? Aš nesureikšminu liberalų pergalės. Daug kas teigė, kad tai buvo savotiški protesto balsavimai prieš buvusią valdžią.
Naujieji valdininkai turi būti budrūs, garbingi ir buvimą valdžioje įsivardinti kaip Tarnystę Tauragei.
Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus.
Pirmajam pašnekesiui pasikvietėme jau kiek daugiau nei metus Švč. Trejybės bažnyčioje šeimininkaujantį kleboną Marių Venskų. Pirmiausia dėl to, kad jis mūsų mieste dar neseniai. Dėl to įdomu, kokį įspūdį per metus suspėjo susidaryti apie tauragiškius ir Tauragę. O dar ir dėl to, jog ieškant nuoširdaus, atviro ir šilto pašnekovo pirmiausia mintis kilo apie jį. Jūsų dėmesiui – pokalbis prie kavos, kuria mus vaišina „Saldumynų namai“.
Rytas po rinkimų. Tauragiškiai pasirinko – nors ir nedidele persvara, daugiau savo balsų paskyrė ne dabartinių valdančiųjų kandidatui. Rinkėjas neįsigilino į kvietimą pagalvoti „Į priekį ar atgal“ ir įjungė atbulinę pavarą.
Tauragės Vaikų ir jaunių sporto mokyklos bendruomenės parengė nuomonę dėl 2018 metų rugsėjo 7 dieną publikuoto straipsnio „Sėdėję ant valdiškos kėdės, dabar turės dirbti“.
Po liepos 3 dieną pasirodžiusios „Tauragės kurjerio“ publikacijos „Įspėjo apie pavojų: panašu į tiksinčią bombą“, Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba patvirtino, kad Tauragės šilumos tinklai (TŠT) biokurą sandėliuoja nepažeisdami Valdybos patvirtintos sandėliavimo schemos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų. Tauragės šilumos tinklų valdybos pirmininkas Kristijonas Paliutis teigia, kad leidinio publikacijos tikslas – viešas spaudimas bendrovei, kuriuo siekiama pakeisti Tauragės šilumos tinklų biokuro pirkimo politiką. Tauragės šilumos tinklų valdybos pirmininkas K. Paliutis užsimena ir apie galimus „Timbex“ ir Tauragės miškų urėdijos atstovų interesus. Jo prašymu spausdiname visą raštu atsiųstą komentarą:
37-erių kraštietis Vitalijus Klumbys puikiai žino emigracijos skonį. Pabuvojęs ne vienoje užsienio valstybėje, šiandien Australiją jis vadina antraisiais namais. Pakalbintas apie gyvenimą svetur, darbą su profesionaliais žirgais ir egzotišką klimatą, vyras galop pripažįsta, jog namų ilgesio niekas neatstos.
2 valandos per dieną, maždaug tiek dažniausiai Vilniuje užtrunka kelionė į darbą, iš vieno miesto galo į kitą, žinoma, jeigu tau pasisekė ir šiandien nepakliuvai į eismo kamštį. Atrodytų ne tiek ir daug? Tačiau per savaitę tokių valandų susidarytų net 10, per mėnesį – 44 valandos, kalbant apie metus, valandų skaičius išaugtų net iki 528, o tai reiškia 22 dienas. Ką galima nuveikti per 528 valandas? Galima perskaityti dešimtis knygų ar peržiūrėti maždaug 264 filmus, arba paskirti savo laiką mėgstamam hobiui, ar gvildenamai verslo idėjai.
Sudėtinga diskutuoti su oponentu, kai yra vartojamos tokios frazės: „sutriuškintas“, „propagandinio karo strategas“ ir daugybė panašių išsireiškimų. Didžiulis straipsnis, išpirktas už mokesčių mokėtojų pinigus, nelabai yra kam suprantamas.
Būtent tokios mintys kyla skaitant Donato Simaičio, ilgamečio UAB Tauragės šilumos tinklai direktoriaus, o šiuo metu bendrovės valdybos nario, teiginius 2016 m. gegužės 3 d. „Tauragės kurjerio“ straipsnyje „Tauragės šilumos tinklų planai: ką stengiamasi nuslėpti?“
Sportas visuomet buvo svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Vieni sportuoja tam, kad pagražintų kūno formas, numestų svorio, kiti – savo malonumui, o tretiems sportas yra tiesiog kasdienis darbas ir pragyvenimo šaltinis.
Vasario 16-ąją „Tauragės žinios“ sulaukė tauragiškės žinutės su nuotrauka. Jauna moteris rašo: „Lietuvos valstybės atkūrimo dieną man labai užkliuvo Taurų nuotykių parko pilyje kabanti nuplyšusi vėliava... Baisu žiūrėti, jau geriau visai jos ten nebūtų“.
Kasmet švenčiame Vasario 16-ąją – dieną, kai lietuvių Tauta paskelbė pagaliau išsivaduojanti iš carinės Rusijos pirmosios okupacijos, trukusios apie 120 metų. Už šią dieną Lenino-Stalino įpėdiniai žiauriai atkeršijo Lietuvai, atėję antrosios okupacijos 1940 m. ir grįžę siautėti 1944 m.
Gerą reprezentacinę Tauragės miesto futbolo komandą turėsime, tik tada, kai išugdysime daugiau pajėgių futbolininkų, galinčių rungtyniauti 1 arba A lygoje. Kalbu apie jaunus, 16–19 m. amžiaus tauragiškius, kurie dar mokosi mokykloje ir ateityje gins savo miesto garbę.
Į „Tauragės žinių“ redakciją užsukusios tauragiškės išsakė savo nuomonę apie Tauragės vasaros estradoje vykstančius koncertus.
Beveik kasdien Tauragės rajono žmonėms viešojoje erdvėje pateikiami, mano suvokimu, patys absurdiškiausi vertinimai apie savivaldybės naujai išrinktos vadovybės darbus. Tokia, mano nuomone, klaidinanti informacija socialdemokratų dėka plinta rajono žiniasklaidos priemonėse bei per uolius bendrapartiečius. Bet kokia kaina stengiamasi kompromituoti Tauragės rajono merą Sigitą Mičiulį ir jo komandą. Pasinaudojant pramanytais teiginiais, rezgamos virtinės intrigų.
Neseniai buvau laidotuvėse, grįžusi po jų susimąsčiau ir savo mintimis noriu pasidalinti su jumis, gerbiami skaitytojai.
Tauragiškiai dar pilni neišdildomų šventinių įspūdžių ir neiškenčia jais pasidalinti su kitais: juk Tauragės miesto šventė „Tauro ragas“ padovanojo gausybę renginių. Ne vieną iš jų dar ir ateityje ilgai minėsime kaip reikšmingą kultūrinį įvykį Tauragės gyvenime.
Automobilį vairuoju nuo 1986 metų. Noriu išsakyti savo nuomonę dėl neatsargaus pėsčiųjų elgesio kelyje ir jų netolerantiškumo vairuotojų atžvilgiu. Kelių eismo taisyklių turi laikytis visi.
Valstybės gynimo tarybai nusprendus, kad būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir laikinai atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą vis galvoju, ar atsiras tauragiškių, ginsiančių Karšuvos kraštą. Per 15 metų čia nebeliko tokių patriotinių organizacijų, kaip Jūrų skautų flotilė, o greta išblizgintų rusų karių kapinaičių, „pavargęs“ Sausio 13-osios paminklas atrodo mažų mažiausiai nepagarbiai.
Esu religingas žmogus ir negaliu tvertis savyje, kai į rinkiminį vajų mūsų mieste nevengia įsitraukti ir kunigai, o Dievo namuose brukama politinė agitacija. Ne man vienam atrodo neetiška ir amoralu, kai tiek katalikų, tiek evangelikų bažnyčių skliautuose skamba kunigų pagyros politikams, liaupsinama viena partija. Absurdas, kai politika persipina su tikėjimu. Žmogus jau nebežinai, kuo tikėti.
Artėja savivaldybių rinkimai, o tai kiekvieną mūsų priverčia labai susimąstyti – ketveriems metams išrinksime tuos, kurie vadovaus, dirbs rinkėjų gerovei.
Pagaliau ir mano namus pasiekė artėjančių rinkimų informacinis leidinys. Turėjau galimybę bent paviršutiniškai susipažinti su kandidatais į rajono savivaldybės tarybą bei mero kėdę.
Artėja Vasario 16-oji – kiekvienam lietuviui brangi šventė. Tuo pačiu ir lemtinga. Vasario 16-tą, prieš 88 metus, Lietuva neteko daktaro Jono Basanavičiaus. Ką lietuviui, tikram savo šalies patriotui, reiškia ši neeilinė asmenybė, manau, aiškinti neverta.
Šių metų kovo mėnesį vyks svarbus politinis įvykis – savivaldybių merų ir tarybų narių rinkimai. Pirmą kartą istorijoje bus tiesiogiai renkamas meras, to buvo siekiama beveik dvidešimt metų. Iš tų rinkimų politikai, analitikai, įvairūs apžvalgininkai ir, svarbiausia, žmonės, daug tikisi, nori permainų, supratingumo, pažangos, teisybės ir progreso.
Netrukus minėsime Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną. Ypač gražiai Lietuvoje ji buvo švenčiama praėjusiais metais, kai į krūtinės atlapus lietuvaičiai segėsi ženkliuką – „Neužmirštuolės žiedą“, simbolį orios, savarankiškos ir sėkmingos Lietuvos. Tikiu, šios akcijos rengėjai šiemet neaplenks ir Tauragės, kurioje aukščiausi politikai segi krauju išpurvintą išdavikišką Georgijaus juostelę.