Kas bloga prisiminkime, kas gera lai išblės
Įkelta:
2015-02-02
Nuotrauka
Aprašymas
Donatas Simaitis

Donatas SIMAITIS

Šių metų kovo mėnesį vyks svarbus politinis įvykis – savivaldybių merų ir tarybų narių rinkimai. Pirmą kartą istorijoje bus tiesiogiai renkamas meras, to buvo siekiama beveik dvidešimt metų. Iš tų rinkimų politikai, analitikai, įvairūs apžvalgininkai ir, svarbiausia, žmonės, daug tikisi, nori permainų, supratingumo, pažangos, teisybės ir progreso.

Tauragėje pirmą kartą rinkimuose žada dalyvauti ir du visuomeniniai judėjimai bei atskiri žmonės. Yra įvairių nuomonių apie tuos judėjimus, bet rinkimai įneš aiškumo ir supratimo, kas yra kas, ir kuo pasitikima. Daug diskutuojama, kalbama apie rinkėjus, jų aktyvumą. Jų balsavimas nulemia, ką mes turime valdžioje. Mes patys išsirenkame, po to keikiame, kad viskas blogai, visi nusikaltėliai ir vagys. Kita vertus, aplink mus susiklosto ir nelabai malonios situacijos, kai uzurpuojama valdžia, tik savi yra verti postų, draugai – „geriausi“ vadybininkai...

Einantieji į valdžią turi suprasti, kad jie yra vieši asmenys, turintys visur ir visada rodyti padorumą, sąžiningumą, garbingumą. Už tai jie gauna atlyginimus, įvairias paslaugas ir dėmesį. Ir kiekvienas nesąžiningas, neteisingas sprendimas turi būti fiksuojamas visuomenės, spaudos ir opozicijos. Jei esi valdžioje, turi būti padorus. Sunkiai suvokiama, kai žmonės, įsivėlę į įvairius komercinius skandalus dėl žemės, dėl įvairiausių sandorių, dėl protegavimo sau palankių žmonių balotiruojasi, reklamuojasi. Dar komiškiau ir tragiškiau atrodo tie, kurie dėl piniginės keičia partijas ir įsitikinimus – jei juos turi. Kai kas ilgisi sovietinės valdžios. Gal būtų galima tam pritarti, bet kai žmonės mato tokias valdžios patyčias, komercinius sandorius, kurie turi nusikalstamos sudėties... Visuomenėje vyrauja nepasitikėjimo, abejingumo, baimės nuotaikos.

Sąjūdžio gyvavimo pradžioje teko būti politiniame seminare Vokietijoje. Netoliese buvo surengtas seminaras, kurio dalyviai – 80–90 metų vokiečių geležinkeliečiai. Ten vyko aštrios politinės diskusijos dėl valdžios, partijų, dėl to, kaip atpažinti demagogus ir avantiūristus. Valstybė mokė žmones būti aktyviais, principingais piliečiais. Labai to pasigendama Lietuvoje: dauguma politologų, žurnalistų klusniai gieda garbingas giesmes valdančiųjų daugumai. Taip iš dalies yra dėl to, kad beveik visa teisinė sistema yra politizuota, vykdo tai, ką užsako politikai.

Lietuva yra labai maža šalis, kuri dar neturi aiškaus savo įvaizdžio. Dažnai dėl įvairių strateginių sprendimų nežinai, kas valdo Lietuvą... Kai kas sako, kad nežino, kas valdo Tauragę – ar kažkokios užkulisinės jėgos, ar kaimynai, ar dar kažkas. Vien paskaičius spaudą, nesigilinant į kitus argumentus, darosi net nepatogu dėl postų skirstymo, beprasmių projektų, konkursų, vykdymo, nešvarių teisminių procesų. Iškyla klausimas – kas bus toliau? Kur mes nueisime, kiek dar krisime? Pagal Laisvosios rinkos instituto (LRI) suvestines, Tauragė yra 47 vietoje iš 53 Lietuvos rajonų. Gali, žinoma, būti vienokių ar kitokių komentarų, bet LRI pernai gavo tarptautinį pripažinimą už savivaldybių veiklos analizę.

Galbūt tie rinkimai kažką pajudins iš vietos. Neaišku, kas laimės ir kokie bus naujieji valdininkai, viskas priklauso nuo rinkėjų, nuo jų aktyvaus balsavimo. Tiesioginiai mero rinkimai – tai didelė naujovė Lietuvos gyvenime. Gal bus net dvivaldystė ar absoliutizmas, taip pat daug neaiškių juridinių klausimų tarp Tarybos ir mero. Sąžiningai dirbančio mero darbas yra daugiaplanis ir sudėtingas. Kažkodėl seimūnai mano, kad apie 3000–4000 Lt (900–1200 Eur) pakanka merui, nors faktiškai atlyginimas turėtų būti panašus kaip ministrų. Kai bandai tai sakyti seimūnams, jie primena, kad į mažai apmokamą mero darbą yra dešimtys pretendentų, kai kas net pasako sovietinį anekdotą – „ar reikia sandėlininkams mokėti algą.“

Įvairiose ataskaitose, kalbose giriamasi apie atliktus darbus – suremontuotas gatvikes, padarytas papildomas mašinų stovėjimo aikšteles, mokyklas ir t.t. Bet už tai yra gaunamas atlyginimas, nuolat dirba didelė komanda. Ir nors gyventojų skaičius sparčiai mažėja, o valdininkų net didėja.

Dabar iš miesto centro dingo vaizdą darkančios skardos, neberūksta dūmai iš privataus prekybinio centro, vietoj nugriauto tualeto atsirado bankas. Kitam tualetui vietos nerado, nors esame apskrities centras.

Tauragiečiams labai aktualus klausimas yra  skalūnų dujų paieškos. Kandidatai į valdžią turi pasakyti, ar jie už skalūnus, nuteikdami didelę dalį rajono gyventojų ir žygaitiškių prieš save, arba paklusti neaiškiems privatiems interesams. Atskiri Tarybos nariai turi turėti nuomonę apie skalūnus, kanceliarines išlaidas ir bendrą rajono situaciją bei pertvarką su tvirta pozicija apie vykstančius procesus.

Šioje kadencijoje buvo sukeltas tragikomiškas chaosas tarp medikų, kurio pasekmes jaučia gyventojai. Rajono valdžios santykiai su verslo atstovais yra kažkokioje įtampoje. Su savo srities atstovais buvome Švedijoje, ten pagrindiniai mero darbo rodikliai yra bedarbystė ir darbo vietų kūrimas. Formaliai galima teigti, kad domėtis verslo vystymusi –  tai yra lyg ir ne mero pareiga, bet jis yra meras. Rajono valdžios abejingumą verslui teko ir man patirti (D. Simaitis – buvęs „Tauragės šilumos tinklų“ vadovas – red. past.). Šilumos tinkluose eksperimento tvarka bandėme deginti kaulų miltus, tam, kad atpigtų šiluma, bet, švelniai tariant, buvau „paprotintas“, kad neterščiau gamtos.

Po kurio laiko tuo projektu susidomėjo užsienio specialistai. Jis buvo labai sudėtingas ir komplikuotas, bet jei būtų pavykę įgyvendinti, tai gal šiluma tauragiškiams būtų atpigusi 10–20 procentų, o tai – milijonai. Panašus atvejis buvo ir su suomių specialistais, su kuriais nenorėta bendrauti. Atėjus į „Tauragės šilumos tinklus“ naujiems darbuotojams, paskirtiems rajono valdžios, buvo tikėtasi ir tolimesnio šilumos kainų mažėjimo, darbuotojų atlyginimo didėjimo ir įmonės pelningumo.

Labai svarbi rajono gyventojams yra vandentiekio sistema ir kaina, kuri pagal Respublikos vidurkį yra gana aukšta. Kaip vartotojas susidūriau su problemomis, kurios paliko karčias nuoskaudas. Trasoje įvykus avarijai, vandentiekininkai atsisakė remontuoti motyvuodami įvairiais biurokratiniais išvedžiojimais. Aišku, aš galėjau bylinėtis, aiškinti rajono valdžiai, kokie yra jų paskirti vadovai, bet tuomet nebuvo kaip.

Sudėtingos problemos yra su šiukšlių surinkimu, jų kaina. Lietuvos mastu kaina yra viena iš didesnių. Kaip, kas, kodėl, niekas nežino. Pagal turimą informaciją, šiukšlių surinkimas yra nuostolingas. Tad naujas operatorius, visų pirma, po rinkimų pakels šiukšlių surinkimo kainą. Pati metodika, kad „teršia plotas“, o ne žmogus, yra gana ydinga.

Negerovių yra, buvo ir bus, bet kai į kritiką visai nereaguojama, žmonės pasijunta pažeminti, atskiri valdininkai pasijunta neklystantys, nepakeičiami. Žmones piktina, kad atskiros, intensyvios, judrios ir pavojingos gatvės, tokios kaip Šlaito, yra apleistos, o štai Jūros gatvėje – spalvotos trinkelės. Tokių pavyzdžių yra daugybė. Jauni žmonės yra pasipiktinę dėl masinio savivaldybės darbuotojų politizavimo, tai vienas iš emigracijos veiksnių. Daug kas priklauso nuo Seimo, Vyriausybės, bet savo poziciją turi turėti vietinė valdžia, ir ne pagrindinis rajono valdžios pasiekimas turėtų būti plytelių dėliojimas, o kiti giluminiai rajono gyvenimo procesai, kurių galbūt dėl kultūros, amžiaus ar dėl intelekto trūkumo nesuvokia žmonės, esantys valdžioje. 

Mūsų visuomenė po įvairių krizių, nuosmukių, pralaimėjimų dar pilnai neįsisavino rinkimų reikšmės. Tauragės rajone balsuojama bene mažiausiai, tai labai neigiamas rodiklis, nors tai irgi kai kam naudinga.

Gerbkime save ir aktyviai dalyvaukime rinkimuose.   

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus. 

 

Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-12
Apie tuos įvykius negaliu kalbėti kaip objektyvus, šaltas tyrinėtojas. Tai, kas vyko tuo metu, – buvo mūsų gyvenimas. Ir nuo to, kaip viskas pasisuks, priklausė, kaip susiklostys mūsų tolesnis gyvenimo kelias. Normaliu laiku, normalioje šalyje paprasto žmogaus gyvenimas nelabai priklauso nuo visuomenės ir valstybės gyvenimo, tačiau tuo metu mes gyvenome nenormaliu laiku ir nenormalioje šalyje.
Nuotrauka
Įkelta:
2019-10-16

Pirmajam pašnekesiui pasikvietėme jau kiek daugiau nei metus Švč. Trejybės bažnyčioje šeimininkaujantį kleboną Marių Venskų. Pirmiausia dėl to, kad jis mūsų mieste dar neseniai. Dėl to įdomu, kokį įspūdį per metus suspėjo susidaryti apie tauragiškius ir Tauragę. O dar ir dėl to, jog ieškant nuoširdaus, atviro ir šilto pašnekovo pirmiausia mintis kilo apie jį. Jūsų dėmesiui – pokalbis prie kavos, kuria mus vaišina „Saldumynų namai“.

Nuotrauka
Įkelta:
2019-03-13

Rytas po rinkimų. Tauragiškiai pasirinko – nors ir nedidele persvara, daugiau savo balsų paskyrė ne dabartinių valdančiųjų kandidatui. Rinkėjas neįsigilino į  kvietimą pagalvoti „Į priekį ar atgal“ ir įjungė atbulinę pavarą.

Nuotrauka
Įkelta:
2018-09-24

Tauragės Vaikų ir jaunių sporto mokyklos bendruomenės parengė nuomonę dėl 2018 metų rugsėjo 7 dieną publikuoto straipsnio „Sėdėję ant valdiškos kėdės, dabar turės dirbti“.

Nuotrauka
Įkelta:
2018-07-16

Po liepos 3 dieną pasirodžiusios „Tauragės kurjerio“ publikacijos „Įspėjo apie pavojų: panašu į tiksinčią bombą“, Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba patvirtino, kad Tauragės šilumos tinklai (TŠT) biokurą sandėliuoja nepažeisdami Valdybos patvirtintos sandėliavimo schemos ir  priešgaisrinės saugos reikalavimų. Tauragės šilumos tinklų valdybos pirmininkas Kristijonas Paliutis teigia, kad leidinio publikacijos tikslas – viešas spaudimas bendrovei, kuriuo siekiama pakeisti Tauragės šilumos tinklų biokuro pirkimo politiką. Tauragės šilumos tinklų valdybos pirmininkas K. Paliutis užsimena ir apie galimus „Timbex“ ir Tauragės  miškų urėdijos atstovų interesus. Jo prašymu spausdiname visą raštu atsiųstą komentarą:

Nuotrauka
Įkelta:
2017-07-20

37-erių kraštietis Vitalijus Klumbys puikiai žino emigracijos skonį. Pabuvojęs ne vienoje užsienio valstybėje, šiandien Australiją jis vadina antraisiais namais. Pakalbintas apie gyvenimą svetur, darbą su profesionaliais žirgais ir egzotišką klimatą, vyras galop pripažįsta, jog namų ilgesio niekas neatstos.

Nuotrauka
Įkelta:
2017-02-20

2 valandos per dieną, maždaug tiek dažniausiai Vilniuje užtrunka kelionė į darbą, iš vieno miesto galo į kitą, žinoma, jeigu tau pasisekė ir šiandien nepakliuvai į eismo kamštį. Atrodytų ne tiek ir daug? Tačiau per savaitę tokių valandų susidarytų net 10, per mėnesį – 44 valandos, kalbant apie metus, valandų skaičius išaugtų net iki 528, o tai reiškia 22 dienas. Ką galima nuveikti per 528 valandas? Galima perskaityti dešimtis knygų ar peržiūrėti maždaug 264 filmus, arba paskirti savo laiką mėgstamam hobiui, ar gvildenamai verslo idėjai.

Nuotrauka
Įkelta:
2016-06-07

Sudėtinga diskutuoti su oponentu, kai yra vartojamos tokios frazės: „sutriuškintas“, „propagandinio karo strategas“ ir daugybė panašių išsireiškimų. Didžiulis straipsnis, išpirktas už mokesčių mokėtojų pinigus, nelabai yra kam suprantamas. 

Nuotrauka
Įkelta:
2016-05-19

Būtent tokios mintys kyla skaitant Donato Simaičio, ilgamečio UAB Tauragės šilumos tinklai direktoriaus, o šiuo metu bendrovės valdybos nario, teiginius 2016 m. gegužės 3 d. „Tauragės kurjerio“ straipsnyje  „Tauragės šilumos tinklų planai: ką stengiamasi nuslėpti?“

Nuotrauka
Įkelta:
2016-03-21

Sportas visuomet buvo svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Vieni sportuoja tam, kad pagražintų kūno formas, numestų svorio, kiti – savo malonumui, o tretiems sportas yra tiesiog kasdienis darbas ir pragyvenimo šaltinis.

Nuotrauka
Įkelta:
2016-02-19

Vasario 16-ąją „Tauragės žinios“ sulaukė tauragiškės žinutės su nuotrauka. Jauna moteris rašo: „Lietuvos valstybės atkūrimo dieną man labai užkliuvo Taurų nuotykių parko pilyje kabanti nuplyšusi vėliava... Baisu žiūrėti, jau geriau visai jos ten nebūtų“.

Nuotrauka
Įkelta:
2016-02-16

Kasmet švenčiame Vasario 16-ąją – dieną, kai lietuvių Tauta paskelbė pagaliau išsivaduojanti iš carinės Rusijos pirmosios okupacijos, trukusios apie 120 metų. Už šią dieną Lenino-Stalino įpėdiniai žiauriai atkeršijo Lietuvai, atėję antrosios okupacijos 1940 m. ir grįžę siautėti 1944 m.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-10-22

Gerą reprezentacinę Tauragės miesto futbolo komandą turėsime, tik tada, kai išugdysime daugiau pajėgių futbolininkų, galinčių rungtyniauti 1 arba A lygoje. Kalbu apie jaunus, 16–19 m. amžiaus tauragiškius, kurie dar mokosi mokykloje ir ateityje gins savo miesto garbę. 

Nuotrauka
Įkelta:
2015-08-28

Į „Tauragės žinių“ redakciją užsukusios tauragiškės išsakė savo nuomonę apie Tauragės vasaros estradoje vykstančius koncertus.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-08-10

Beveik kasdien Tauragės rajono žmonėms viešojoje erdvėje pateikiami, mano suvokimu, patys absurdiškiausi vertinimai apie savivaldybės naujai išrinktos vadovybės darbus. Tokia, mano nuomone, klaidinanti informacija socialdemokratų dėka plinta rajono žiniasklaidos priemonėse bei per uolius bendrapartiečius. Bet kokia kaina stengiamasi kompromituoti Tauragės rajono merą Sigitą Mičiulį ir jo komandą. Pasinaudojant pramanytais teiginiais, rezgamos virtinės intrigų.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-07-20

Neseniai buvau laidotuvėse, grįžusi po jų susimąsčiau ir savo mintimis noriu pasidalinti su jumis, gerbiami skaitytojai.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-06-15

Tauragiškiai dar pilni neišdildomų šventinių įspūdžių ir neiškenčia jais pasidalinti su kitais: juk Tauragės miesto šventė „Tauro ragas“ padovanojo gausybę renginių. Ne vieną iš jų dar ir ateityje ilgai minėsime kaip reikšmingą kultūrinį įvykį Tauragės gyvenime.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-04-24

Pasibaigė gana sudėtingi, daug emocijų sukėlę pirmą kartą surengti tiesioginiai mero rinkimai. Jų aktualumą ir svarbą rodo ir rekordinis rinkėjų dalyvavimas. Įvyko savotiškas revoliucinis persitvarkymas. Tie, kas buvo valdžioje, turėjo svarius teisėtus ir neteisėtus įgaliojimus. Jie liko už borto – opozicija triumfuoja. Daug kam, ypač buvusiems valdžioje – šokas, staigmena, dar nelabai susigaudo, kas įvyko. Kitiems tai politinės karjeros pabaiga. Kaip liaudis sako, nėra nepakeičiamų, yra tik nepakeisti.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-04-14

Automobilį vairuoju nuo 1986 metų. Noriu išsakyti savo nuomonę dėl neatsargaus pėsčiųjų elgesio kelyje ir jų netolerantiškumo vairuotojų atžvilgiu. Kelių eismo taisyklių turi laikytis visi.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-03-05

Valstybės gynimo tarybai nusprendus, kad būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir laikinai atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą vis galvoju, ar atsiras tauragiškių, ginsiančių Karšuvos kraštą. Per 15 metų čia nebeliko tokių patriotinių organizacijų, kaip Jūrų skautų flotilė, o greta išblizgintų rusų karių kapinaičių, „pavargęs“ Sausio 13-osios paminklas atrodo mažų mažiausiai nepagarbiai.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-02-27

Esu religingas žmogus ir negaliu tvertis savyje, kai į rinkiminį vajų mūsų mieste nevengia įsitraukti ir kunigai, o Dievo namuose brukama politinė agitacija. Ne man vienam atrodo neetiška ir amoralu, kai tiek katalikų, tiek evangelikų bažnyčių skliautuose skamba kunigų pagyros politikams, liaupsinama viena partija. Absurdas, kai politika persipina su tikėjimu. Žmogus jau nebežinai, kuo tikėti.  

Nuotrauka
Įkelta:
2015-02-22

Pagaliau ir mano namus pasiekė artėjančių rinkimų informacinis leidinys. Turėjau galimybę bent paviršutiniškai susipažinti su kandidatais į rajono savivaldybės tarybą bei mero kėdę.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-02-04

Artėja Vasario 16-oji – kiekvienam lietuviui brangi šventė. Tuo pačiu ir lemtinga. Vasario 16-tą, prieš 88 metus, Lietuva neteko daktaro Jono Basanavičiaus. Ką lietuviui, tikram savo šalies patriotui, reiškia ši neeilinė asmenybė, manau, aiškinti neverta.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-01-12

Netrukus minėsime Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną. Ypač gražiai Lietuvoje ji buvo švenčiama praėjusiais metais, kai į krūtinės atlapus lietuvaičiai segėsi ženkliuką – „Neužmirštuolės žiedą“, simbolį orios, savarankiškos ir sėkmingos Lietuvos. Tikiu, šios akcijos rengėjai šiemet neaplenks ir Tauragės, kurioje aukščiausi politikai segi krauju išpurvintą išdavikišką Georgijaus juostelę.