Savo kelio beieškant: gyvenimas Laurą tarsi už rankos atvedė į siuvimo studiją
Įkelta:
2021-06-18
Nuotrauka
laura
Nuotraukos autorius:
Autorės ir Pùpla feisbuko paskyros nuotraukos

Pasakodama apie savo kelią iki nuosavos siuvimo studijos Laura Vorochė ir pati stebisi: dar visai neseniai nė nežinojusi, kuo nori būti, ir apie siuvimą, o juo labiau – savo verslą nė sapne nesapnavusi, dabar ji klientes pasitinka puikiai įrengtoje studijoje, vos spėja vykdyti užsakymus, o galvoje knibžda begalė idėjų ir planų.

Kalėdų dovana – siuvimo mašina

Baigdama vidurinę mokyklą Laura Vorochė nežinojo, ką veikti toliau. Taigi niekur nestojo – visus metus dirbo drabužių parduotuvėje. Darbas jai patiko, nes mada domėjosi visada. 

Vis dėlto mintis, kad reikia siekti aukštojo mokslo, niekur nedingo. Laura svajojo apie interjero dizaino studijas, tačiau nusprendusi, kad tai ne jos kišenei – neakivaizdinių studijų nėra, pragyvenimas sostinėje brangus, o ir mokslai nepigūs, neakivaizdžiai įstojo į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją – mokytis želdynų dizaino. Nors prisipažįsta jau per pirmąją paskaitą  supratusi, kad ši sritis – ne jai, studijas pareigingai baigė. 

– Kai atvažiuodavau į sesijas, kursiokės girdavo mano stilių, drabužius ir ragindavo pradėti siūti. O man atrodydavo, kad tai pagyvenusių moteriškių reikalas – sėdi su akinukais, su metru ir siuvi, – juokiasi L. Vorochė. 

Vėliau išėjusi iš darbo ji susikūrė feisbuke paskyrą ir pradėjo prekiauti drabužiais savarankiškai. Pagal savo mergautinę pavardę susigalvojo ir vardą  – „Pùpla“. Pasitaikydavo, kad užsakytus drabužius prireikdavo pataisyti. Kartą garsiai pasvarstė, kad būtų gerai turėti siuvimo mašiną – nereiktų kaskart nešti siuvėjai. Jos vyrui tie žodžiai įstrigo, ir Laura gavo siuvimo mašiną Kalėdoms! Juokiasi net apsiverkusi tada – siūti gi visiškai nemoka, be to, tada svajojo apie kažkokius ypatingus kedus. 

Nuotrauka
laura

Laura Vorochė: „O šiaip – imkite visas galimybes iš to, ką jums gali pasiūlyti gyvenimas, nes nežinosite, kuriame posūkyje jūsų laukia laimė ir sėkmė, jūsų savitas kelias. Gal net neįsivaizduojate savęs vienoje ar kitoje vietoje, bet gyvenimas ne be reikalo atveda ten, kur turite būti. Ir patikėkite, koks smagus yra tas darbas, kuris yra tavo. Koks smagus nuovargis ir kokia graži ta kelionė, su visomis sėkmėmis ir nesėkmėmis, pakilimais ir nuopuoliais, ašaromis ir džiaugsmu! Nes visa tai yra jūs ir jūsų!“

Meilės siuvimui „įpūtė“ mokytoja

– Bet paskui, galvoju, turiu daiktą, reikia bent pabandyti. Susiradau kas pamokytų, keliskart per savaitę ėjau mokytis pradžiamokslio, kaip naudotis ta mašina, kaip siūti pagrindines siūles ir pan. Ir pradėjo patikti! Gal dėl to, kad drabužiais domėjausi visada, ir kai pamačiau, kad galiu kažką sukurti ir pasiūti pati, – buvo nuostabu, – emocingai pasakoja Laura. – Tų bazinių žinių buvo maža, tad kitas logiškas žingsnis buvo siuvėjos amato mokytis Profesinio rengimo centre. Ten pusmetį mokiausi su darbo biržos siuntimu. Tai buvo pats geriausias dalykas, o Regina Paulikienė  – auksinė mokytoja! 

Pasak Lauros, vyraujantis profesinio rengimo centrų įvaizdis – klaidingas.

– Jei anksčiau man kas būtų pasakęs, kad mokysiuosi profesinio rengimo centre, būčiau tik nusijuokusi. Sunku patikėti, kad ten gali būtų tokių atsidavusių savo darbui mokytojų, kurie taip nuoširdžiai stengtųsi perteikti žinias. Ši mokytoja man „įpūtė“ dar daugiau meilės siuvimui, – pasakoja L. Vorochė. 

Kursus baigusi pernai rugsėjį, o lapkritį, metusi drabužių pardavimo versliuką, Laura atsidėjo vien siuvimui. Iš pradžių – namuose, o maždaug nuo kovo mėnesio – jau išsinuomotose siuvyklos patalpose. Siuvykla įsikūrė Respublikos gatvėje, gražiame name šalia bibliotekos. 

Nuotrauka
laura

Nenori būti vadinama dizainere

– Viena siuvimo mašina, antra – žiūriu, namuose jau nelabai telpa... – pasakoja Laura. – O tos patalpos tarsi iš dangaus nukrito. Sako, reikia svajoti, ir svajonės pildosi. Tarsi kažkas girdėtų tas tavo svajones ir jas pildytų. Kažkada su vyru vaikštinėjom po miestą, ėjom šita gatve, man atrodo, būtent ties tuo namu ir buvom, kai pasakiau: „Kaip norėčiau čia turėti studiją!“. Gal po kokio mėnesio vyras atsiuntė skelbimą apie šiame name išnuomojamas patalpas.  

Studija erdvi ir jauki, joje tvyro gera aura, čia gera būti – Laura prisipažįsta kasdien čia praleidžianti kone po 12 valandų, tačiau nepavargstanti. Ir žinoma, daug svajojanti...  Jos svajonės didelės – plėstis, turėti savo komandą, daugiau žmonių, siūti visai kitokius drabužius. Ir daugiau laiko, kad galėtų juos kurti, tačiau jo tikrai niekas neduos... 

„Nuo ryto iki vakaro... Stoviu čia ir be sustojimo kerpu, kerpu ir kerpu... Nuglostau ir atiduodu į kitas nuostabias savo komandos rankas, o tada dar pora operacijų, ir viskas keliauja į naujus namus, pas naujas šeimininkes, – rašo Laura „Pùpla“ feisbuko paskyroje. – Patikėkite, viską išleidžiame su tokia didele meile ir šiluma. O kitaip ir negali būti, kai dirbi svajonių darbą savo svajonių siuvykloje ir matai, kaip tikslai kasdien palipa laipteliu aukštyn. Ar aš jaučiuosi kūrėja? Naktį atsibudusi tikrai nebėgu paišyti eskizų, o ir nemoku to daryti. Viskas gimsta iš gyvenimo, iš to, ką pati noriu nešioti, kas mano suvokimu yra gražu ir stilinga. Aš esu siuvėja, kurios darbais susižavi kitos moterys“.

Vis dėlto ji pyksta vadinama dizainere:

– Aš nebaigusi jokių dizaino mokslų, baigiau tik profesinę mokyklą, taigi esu tiesiog siuvėja.

Ji įsitikinusi, kad siuvimas jai padėjo ir sunkiais gyvenimo momentais – tapo tarsi terapija ar meditacija. 

Laura tikina siuvanti ne dėl to, kad reikia užsidirbti pinigų: darbas, o ypač jo rezultatas jai teikia laimę. 

– Nors dirbant kartais būna visko, ir verkti norisi, ir sienomis lipti, tačiau kai pamatai laimingą klientės veidą, viskas atsiperka, – teigia siuvėja. – Turbūt su pasiūtais drabužiais ir joms perteikiu savo energiją, nes dažniausiai įsigijusios bent vieną drabužį jos grįžta.

Nuotrauka
laura

Teko taikytis prie situacijos

Labiausiai šiuo metu siuvimo studija „Pùpla“ dirba su internetine prekyba: internete yra sudėtos gaminių nuotraukos, galima užsisakyti bet kurį modelį ir jis bus pasiūtas pagal kliento išmatavimus. Pagaminimo trukmė – iki 7 darbo dienų. 

Kokie tai drabužiai? Laura juokiasi:

– Norėčiau siūti kokius nors išskirtinesnius drabužius, marškinukus, tačiau dabar, deja, aktualiau kas kita. Esu sakiusi, kad niekada nesiūsiu trikotažo ir treningų, tačiau karantino laikotarpiu, kai visi sėdėjo namuose, tai tapo itin aktualu, nes visiems prireikė ne ypatingai stilingų ar puošnių, o būtent patogių drabužių. Taigi teko perlipti per save ir daryti ne tai, apie ką svajojau. Bet man ir tie treningai patinka, aš ir pati juos nešioju.           

„Pùpla“ siuvami treningai  – irgi išskirtiniai, „su cinkeliu“: tobulų proporcijų, dažniausiai – oversaise, iš labai švelnių kokybiškų medžiagų. Ir labai elegantiškų spalvų: pieniškai baltos, šviesiai ir tamsiai pilkos, balintos kavos, kapučino, vadinamosios pelenų rožės...

Kitas modelis – šortų ir džemperio kostiumėliai. Maža detalė – ilgesni šortai, ir kostiumėlis tampa solidesnis ir prabangesnis.

– Neišrandu dviračio, nesugalvoju dar nematytų ir negirdėtų drabužių, nes to neįmanoma padaryti –  viskas jau sugalvota. Tiesiog einu per pasaulį ir ieškau gėrio savo akims, nagrinėju detales, priderinu jas sau, ir vualia! Nieko stebuklingo, jokių paslapčių. Tai yra drabužiai, kuriuos myliu, nešioju ir su jais jaučiuosi galinga, – teigia Laura.

Laura pasakoja paprastai pirmiausia sugalvojanti modelį, o paskui ieškanti jam tinkančio audinio. 

Nuotrauka
laura

Ypatingas dėmesys – medžiagos kokybei

Pasak jos, ypač daug dėmesio tenka skirti medžiagų kokybei, o kadangi gamintojų daug, atsirinkti išties kokybiškus nelengva. Dažniausiai ji pirmiausia išbando medžiagą pati: nusiperka nedidelį kiekį, pasisiuva drabužį sau ir kokią savaitę nešioja, paskui skalbia. Sako, kas antrą tenka mesti į šiukšlinę. Tik per ilgesnį laiką atsisijoja, kurios medžiagos išties kokybiškos. 

Net ir pasiūtus modelius Laura pirmiausia panešioja pati, įsitikina, kad jie patogūs. 

Svarbu ir tai, kad juos galima derinti tarpusavyje. 

– Spintos lūžta nuo drabužių, parduotuvės irgi pilnos pigių, nekokybiškų prekių. Man gi norisi pasiūti geriau, kokybiškiau, ilgaamžiškiau, – sako Laura ir teigia, kad besaikio vartojimo kultūra jai svetima. 

Nuotrauka
pupla
Nuotrauka
biblioteka
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-04-12
Ketvirtadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatyta 9-oji Evos Tombak knyga „Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senėjimą“.
Nuotrauka
salemonas
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2024-04-10
Antradienio  vakarą Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje rinkosi tauragiškiai, kurie nekantravo susitikti su Lietuvoje gerai žinomu rašytoju, aplinkosaugininku, fotografu, gamtininku, radijo laidų vedėju, daugybės premijų laureatu, jau beveik 100 knygų autoriumi – Selemonu Paltanavičiumi.
Nuotrauka
proda
Įkelta:
2024-04-03
Balandžio 4 d., ketvirtadienį, 17 val. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ Fotografijos galerijoje, atidaroma vilniečio fotografo Levo Žiriakovo analoginės fotografijos paroda „Kūrėjai“. Ekspozicijoje – Lietuvos ir užsienio menininkų portretai, užfiksuoti 1994–2023 metais. Paroda veiks iki 05.24 d. Organizatorius – Tauragės krašto muziejus „Santaka“.
Nuotrauka
pijus
Įkelta:
2024-03-29
Ketvirtadienį į Tauragės Viešąją biblioteką skubėjo repo mylėtojai. Čia lankėsi Pijus Opera – jaunosios kartos repo atlikėjas, vienas žymiausių repo improvizacijos puoselėtojų Lietuvoje. Atlikėjas, kuris drąsiai maišo poeziją su naujovišku skambesiu, daug dėmesio skiria žodžiui, bet nemažiau ir geram vakarėliui. Pradėjęs nuo repo kovų, per trumpą laiką užaugo iki įsirašymo į Lietuvos rekordų knygą. 2023 metais jis pateko į Lietuvos istoriją
Nuotrauka
6okiai
Įkelta:
2024-03-29
Kovo 28 dieną, po metų pertraukos, į „Šaltinio“ progimnaziją sugužėjo būrys šokėjų, puoselėjančių tradicinius šokius. Varžytis pradedančiųjų – t.y. nedidelę patirtį - šokėjų grupėje panoro net 52 poros iš Tauragės rajono mokyklų. Jaunieji atlikėjai pašoko net keturis tradicinius šokius: „Vėdars“, „Tancius“, „Lelinderis“ ir „Drėbinikė“.
Nuotrauka
biblioteka
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2024-03-22
B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko degustacija „Elzaso skonis ir kvapas“. Oceane Pierrotte šį kartą papasakojo apie Elzaso regiono vynus, jų ypatybes, skonius ir kvapus.
Nuotrauka
nuziejus
Fotografijų autorius Mindaugas Černeckas
Įkelta:
2024-03-15
Visoje Lietuvoje siekiama išsaugoti, įprasminti Sąjūdžio ir sąjūdiečių atmintį. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ jau keletą metų šiai temai skiria ypatingą dėmesį. 2021 metais Tremties ir rezistencijos muziejuje buvo įkurtas Sąjūdžio kambarys, pernai, minint LPS 35-etį, sukūrė dokumentinį filmą „Sąjūdis tauragiškių prisiminimuose“. Siekdami tiek filmą, tiek  informaciją apie Tauragės sąjūdį pristatyti patraukliau, įdomiau, lankytojams buvo pristatytas ir interaktyvus stendas. Tačiau, tauragiškių sąjūdiečių džiaugsmą, nuolat temdė vienintelis klausimas – „O kur mūsų archyvas, kur mūsų posėdžių protokolai?“ Ir jie atsirado!
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-03-14
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Nuotrauka
vaikai
Įkelta:
2024-02-29
Vasario 28 dieną Viešojoje bibliotekoje lankėsi vaikų rašytoja, žurnalistė Evelina Daciūtė. Į susitikimą su knygų autore atskubėjo per septyniasdešimt mokinių iš Tauragės M. Mažvydo ir Tauragės „Šaltinio“ progimnazijų.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2024-02-28
2024 m. kovo 5 d., 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje, J. Janonio g. 9 pristatomos dvi knygos: Tauragės kraštotyros draugijos leidinys „Tauragės krašto dvarų beieškant“ ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos leidinys „Kuršių nerijos nacionalinis parkas“. Šios knygos skirtos mėgstantiems keliauti ir norintiems pažinti gimtąjį kraštą.
Nuotrauka
milžinas
Vaida Leščauskaitė
Įkelta:
2024-02-21
Praėjusį savaitgalį Briuselyje vykusiame tarptautiniame šviesos meno instaliacijų festivalyje „The Bright Festival“ atgijo tauragiškių Raimondo Kavaliausko ir Nerijaus Ališausko skulptūra „Pasakų milžinas“. Europos Sąjungai (ES) šįmet pirmininkaujanti Belgija prie festivalio kvietė prisijungti vietos kūrėjus bei Lietuvos ir kitų ES šalių kultūros partnerius. Pusę milijono lankytojų sulaukusiame festivalyje instaliacija pristatyta minint Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos 20-metį.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2024-02-21
Vasario 21-ąją – Tarptautine gimtosios kalbos diena. Kaip teigiama Šventajame rašte, senais laikais žmonės kalbėję viena kalba. Jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanę pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti.
Nuotrauka
milžinas
Vaida Leščauskaitė
Įkelta:
2024-02-16
Visi prisimename 2021 metų Kalėdas, kuomet Jūros upės parke praeivių žvilgsnius traukė  didžiulė milžino skulptūra, kuri mažiems ir dideliems pasakojo Elnio Devyniaragio istoriją, primenančią senovės lietuvių ir baltų mitologijoje sutinkamą kalėdinio laikotarpio versiją.  
Nuotrauka
pistatymas
Įkelta:
2024-02-05
Ketvirtadienio vakarą Viešojoje bibliotekoje pristatyta kraštiečio Kęstučio Macijausko knyga „Šordinas“. Knygos autorius – Klaipėdos dramos teatro aktorius ir režisierius, daugeliui pažįstamas kaip Algimantas iš TV serialo „Naisių vasara“. Už antraplanį vaidmenį 2015 m. pelnė Auksinį scenos kryžių.
Nuotrauka
sausio 13
Romualdo Požerskio nuotrauka
Įkelta:
2024-01-13
Minime 1991 metų Sausio 13-osios įvykius. Jau trisdešimt treji metai prabėgo nuo tų nepamirštamų dienų. Labai svarbu išsaugoti atminimą ir perduoti jaunesniesiems mūsų šalies piliečiams tų įvykių liudininkų pasakojimus. Tauragiškis Mindaugas Macas sutiko pasidalinti prisiminimais apie tuos laikus.
Nuotrauka
dainų dainele
Įkelta:
2024-01-11
Švelniai žiemišką sausio 10-ąją Tauragės meno mokyklos pilies salėje šurmuliavo gausus būrys jaunųjų atlikėjų, jų mokytojų, tėvelių ir gerbėjų. Salė buvo pripildyta muzikos garsų, žodžių, jaudulio, susikaupimo, nekantrumo, laukimo, geriausių linkėjimų ir džiaugsmo. Vyko Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė 2024“ rajoninis etapas. 1974 metais prasidėjęs Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursas „Dainų dainelė“ šiemet mini 50 metų jubiliejų! Džiugu, kad tauragiškiai myli šį konkursą ir aktyviai jame dalyvauja.
Nuotrauka
sausio 13
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-01-09
Sausio 12 d., penktadienį, Tauragėje bus minima Laisvės gynėjų diena. 1991 m. tūkstančiai beginklių Lietuvos žmonių drąsiai priešinosi sovietų karinei agresijai. Ši diena simbolizuoja pergalę ir pasipriešinimą, ragina branginti ir niekada nepamiršti aukų už laisvę.