Kultūra

Saulėtomis dienomis senjora Albina apsivelka šviesų maudymosi kostiumėlį ir netoli Pagramančio savarankiško gyvenimo namų valgyklos ant vejos pasitiesusi pleduką mėgaujasi saulės spinduliais. Išsiruošusi į parduotuvę ji visuomet dėvi skrybėlę, ją dažnai išvysi su elegantiškomis pačios megztomis suknelėmis. Ir vietiniai jos nevadina Albina. Nuo tada, kai apsigyveno Pagramantyje, ji žinoma kaip Akmena. Kodėl? Tarsi jaunystės eliksyru brandaus amžiaus moteris kas rytą mėgaujasi šaltutėliu per miestelį tekančios Akmenos upės vandeniu.

Visos vietos užimtos

Kaip ir tikėtasi, idėja Pagramantyje įkurti savarankiško gyvenimo namus pasiteisino. Rugsėjį atidaryti namai – beveik pilnutėliai. Šiuo metu čia gyvena 23 senjorai, vietų čia – 24. Tiesa, ne visi šiuo metu yra įstaigoje, kai kas dėl sveikatos problemų laikinai paguldyti į ligoninę, yra kas lanko kitame mieste gyvenančius giminaičius.

Atvykus šių eilučių autorei namų terasoje sėdėjo penki senjorai. Padovanojus atsivežtus laikraščius viena linksmai pareiškė mielai paskaitysianti straipsnių antraštes. Jos draugės įdėmiai klausėsi, kaip ši dėlioja žodžius. Kitos dėmesį patraukė  laikraštyje gyvūnų globos įstaigos publikuojamų kačių nuotraukos. Trečia, atsivertusi Tėvo dienos progai parengtą straipsnį, spėliojo, kurie nuotraukose matomi žmonės yra tėvai, kurie – vaikai.

Negalios – įvairios

Kaip vėliau žurnalistei pasakojo savarankiškų gyvenimo namų vadovas Jonas Samoška, kai kurie čia gyvenantys senjorai serga demencija, kai kuriems diagnozuota Alzhaimerio liga. Kai kurie mėgsta bendrauti, kiti – tylūs, kai kurie itin aktyvūs ir kartais baugu, kad vaikščiodami po miestelį nepaklystų. Kad to nenutiktų, įstaiga ketina įsigyti specialių išmanių senjoro buvimo vietą padedančių nustatyti apyrankių. Senjorų įstaigoje neužrakinsi – norisi, kad jie kuo ilgiau išliktų savarankiški. Be to, kaip sako J. Samoška, judant aktyvėja kraujotaka ir smegenų veikla.

– Iš pradžių galvojome, kad tai bus išskirtinai vien savarankiško gyvenimo namai, tačiau apie 40 proc. gyventojų – su sunkia negalia. Kas su judėjimo, kas – protine. Retas kuris čia gyvenančių visai neturi artimųjų. Kai kurių artimieji gyvena užsienyje. Kai kurie yra vieniši ir jų apgyvendinimu pasirūpino savivaldybė, – apie šių namų gyventojus pasakojo J. Samoška.

Akmena

Gyvena seneliai dviviečiuose arba vienviečiuose kambariuose. Kambariai primena mini butus: jei viename gyvena du senjorai, jų kambariai yra atskiri, bendra virtuvė ir tualetas. Įstaiga turi savo kavinę-valgyklą. O šiltą dieną mėgstamiausia jų vieta tampa terasa prie pagrindinio įėjimo į įstaigą. Netoli jos pastarosiomis savaitėmis galima išvysti ir ant žolės besideginančią garsiąją įstaigos gyventoją Albiną.

Moteris savo laisvumu ir elegancija išsiskiria ne tik savarankiško gyvenimo namuose, bet ir visame Pagramantyje. O vietiniai ją vadina Akmena.

Margarita Rimkutė: Ar žinote, jog aplinkiniai jus vadina Akmena?

Albina: Taip. Pati taip prisistačiau. Pirmiausia viršininkui (J. Samoškai), paskui parduotuvėje.

M.R.: Kodėl Akmena?

Albina: Akmena – nuostabi upė, pagalvojau, kodėl man nepasivadinus jos vardu. Kiekvieną rytą maudausi šioje upėje. Atsigulu, apsišlakstau kūną. Giliai neinu, bijau paskęsti.

M.R.: Kuri upės vieta jūsų mėgstamiausia?

Albina: Prie kabančio tilto, ten, kur medus pardavinėjamas. Vandenį mėgstu seniai. Gyvendama Tauragėje ne kartą esu net žiemą išsimaudžiusi Jūros upėje.

M.R.: Mėgstate puoštis, esate išskirtinė. 

Albina: Taip, mes su seserimi visuomet buvome išskirtinės Tauragėje. Kartais rengdavomės vienodai (moteris susigraudina, mat pernai sesuo mirė). 

Albina iš spintos ištraukia pačios megztą suknelę. Pasak jos, tokia jos numegzta suknelė tapo ir sesers įkapėmis. Teigia, jog ir ji norėtų, kad rausva suknutė taptų ir jos įkapių drabužiu.

M.R.: Jūs kalbate apie labai liūdnus dalykus. Kaip dėl to jaučiatės?

Albina: Mane supa labai geri žmonės. Miestelyje sutinku mokinių („Aušros progimnazijos Pagramančio pagrindinio ugdymo skyriaus pradinukus, – aut. past.), jie su manimi linksmai pasisveikina. Kiek yra tekę lankytis pas gydytojus, jie elgiasi maloniai. Čia yra upė. Aš joje maudausi. Esu laiminga.

Apsidžiaugusi žurnalistės vizitu moteris nepraleido progos pasidžiaugti įstaigos darbuotojų gerumu, prisiminė jaunystę, pasakojo apie ypatingą jos ir sesers ryšį, ne kartą užsiminė esanti be galo dėkinga gydytojams, paskutinėmis sesers gyvenimo akimirkomis leidusiems būti su ja.

Kaip žurnalistei sakė J. Samoška, Albina – išskirtinė asmenybė, mokanti džiaugtis gyvenimu. Ir nors mažuose miesteliuose kartais dėmesį patraukiantys asmenys išjuokiami, Albina Pagramantyje yra mėgstama. Atsižvelgiant į jos pomėgį maudytis upėje Pagramantyje ketinama įrengti maudyklą.