Karšykloje dūzgia muziejinės staklės
Įkelta:
2021-05-04
Nuotrauka
k
Aprašymas

Algirdas Uščinas prie karšimo staklių. Autorės nuotrauka

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Sunku patikėti, bet Plungės pakraštyje įsikūrusią nedidelę Algirdo Uščino vilnos karšyklą-verpyklą žino ne vien avis, alpakas, kalnų ožkas ar kerpamus šunis auginantys žemaičiai. Sukaršti ir suverpti vilnos jam atveža Kauno, Marijampolės, Vilkaviškio, Trakų, Vilniaus, kitų Lietuvos rajonų ūkininkai. Ir ne tik. Jo paslaugų prašo kaimynai lenkai, latviai, norvegai bei švedai. Iš kur toks populiarumas? Ogi A. Uščinas – bene vienintelis Lietuvoje ne pramoniniu būdu sugebąs apdirbti alpakų vilną. Tokių meistrų, matyt, ir svečiose šalyse trūksta arba jų visai nėra, jei ir jie beldžiasi į plungiškio duris.

Karšykla – už automobilį

Užėjusi į karšyklą, iškart nustebau – kiek mažai triukšmo! Kam teko lankytis panašiose dirbtuvėlėse, gerai žino, jog viduje pokši, gaudžia, barška... ir beveik neįmanoma susikalbėti, nebent rėktum iš visos gerklės. Plungiškio karšykloje kalbėjomės ramiai, nešūkaudami. Atrodė, jog čia sukasi pačios moderniausios šiuolaikinės staklės. Bet, gerai apsidairiusi, pasijutau tarsi būčiau patekusi į muziejų, nes tik ten ir gal dar prieškariniuose laikraščiuose ar žurnaluose kažką panašaus galima išvysti.

„Nemažai teko galvą palaužyti, kol triukšmą sumažinau, bet pavyko“, – prisipažino A. Uščinas. Jo balse suskambėjo pasididžiavimo gaidelė. Ir ne be reikalo. Į šio žmogaus rankas patekusi tikra antikvarinė retenybė įgavo antrąjį kvėpavimą.

Nuotrauka
k

2000-aisiais, pardavęs seną „Audi 100“, plungiškis nusipirko neveikiančias 1925-ųjų gamybos stakles. Nupirko, bet juk ne pasižiūrėti, o darbui. Į neveikiančias stakles žiūrėk nežiūrėjęs – dėl to jos nepradės suktis. Pinigų meistrams neturėjo, tad atsiraitė rankoves ir pats kibo į darbą. Tas, kurios buvo per didelės ir netilpo į ūkiniame pastate įrengtą karšyklą, sumažino. Visoms staklėms trūko pačių įvairiausių detalių. Tik kur tokių senienų rasi? Vieną kitą dar gali gauti, bet tik ne šitiek. Liko vienintelė išeitis – pasidaryti pačiam.

Dabar plungiškio karšykloje-verpykloje sukasi pešimo, karšimo, verpimo ir sukimo staklės. Išmanantieji apie techniką nustemba pamatę, jog siūlų sukimo staklių lenktis sukonstruota iš dviračio tekinio. Tokias sukimo stakles ne vien sau, bet ir dar dviem šiuo verslu užsiimantiems asmenims sukonstravo. Jos nėra mechaninės – nereikia visą dieną prie jų stovėti ir sukti rankenos Tam varikliukas pritaisytas. Jam ir kitiems šių staklių prireikė, kai užsieniečiai paprašė ir avių, ir alpakų vilną į kūgio formos rites susukti. Jas išvydę lietuviai irgi tokių įsigeidė. Ypač tie, kurie vilną parduotuvėse pardavinėja.

Neseniai dar vienas stakles A. Uščinas nusipirko iš buvusio „Linų audinių“ fabriko. Jas taip pat teko gerokai sumažinti. Kai stakles galutinai sutvarkys ir pritaikys pluoštui velti, galės dar daugiau užsakymų priimti. Veltas audinys dabar ypač madingas. Ne vienas, atvežęs vilnos, paprašo ne tik ją sukaršti, bet ir suvelti. Yra ir tokių, kurie įsigeidžia iš suveltos vilnos pasiūti užklotą ar pagalvę. Tada darbo griebtis tenka marčiai Editai.

Nuotrauka
k

Tremtinių vaikas darbo nebijo

Algirdo tėvai (salantiškis Jonas Uščinas ir šilutiškė Albina Gumuliauskaitė) – tremtiniai. Jis, vienintelis jų vaikas, gimęs tremtyje – Krasnojarsko krašte, Ačinsko mieste. Jo tėvui tebuvo septyniolika, kai pateko į politinių kalinių lagerį. Į Lietuvą grįžo po 25-erių metų. Algirdą mama į Lietuvą pas Šilutėje gyvenančią savo mamą atvežė tada, kai jam reikėjo eiti į pirmą klasę (1966-aisiais). Tremtinė nė už ką nenorėjo, kad sūnus lankytų rusišką mokyklą. Tad gyvenimas plungiškį vėtė ir mėtė, bet jis niekuomet nenuleido rankų. „Kiek save prisimenu, – pasakojo A. Uščinas, – visada dirbau keliose darbovietėse. Ir dabar ne vien karšykloje sukuosi. Jau trisdešimt trečius metus dirbu greitosios medicinos pagalbos vairuotoju.“

Kai pasiteiravau, kaip jis susidomėjo vilnos karšimu ir verpimu, plungiškis plačiai nusišypsojo: „Tai taip pat buvo mano antrasis darbas. Aš turėjau kranininko specialybę ir dirbau Plungėje. Po darbo važiuodavau į Salantus, kur vienoje vilnos karšykloje, pabuvęs mokiniu, galėjau su bet kokiomis staklėmis dirbti. Būtent ten ir susipažinau su karšyklai vadovaujančio salantiškio dukra, kuri netrukus tapo mano žmona.“

Sovietiniais metais vilnos karšyklos priklausydavo tuomečiams buitinio patarnavimo kombinatams. Atėjus nepriklausomybei, jas dažniausiai nusipirkdavo tie, kurie jose dirbo. „Uošvio paragintas ir aš sumaniau rinktis šį verslą, – pasakojo meistras. – Tada karšyklų Lietuvoje netrūko, tik klientų mažai buvo. Stambieji ūkininkai apie avis ir girdėti nelabai norėjo. Jos išliko mažesniuose ūkiuose arba pas kaimuose gyvenančius senukus. Todėl netrukus dirbtuvėlės viena po kitos ėmė užsidarinėti. Ypač mažai jų išliko po 2008-ųjų krizės.“

Nuotrauka
k

Kur plungiškio A. Uščino paslaptis, kad jis nuo klientų neatsigina ir turi jų visose aplinkinėse šalyse? Plungiškis buvo atviras: „Nieko paslaptingo nėra. Tos karšyklos, kurios iki šiol išliko, dirba pramoniniu būdu. Pavyzdžiui, atnešė jiems močiutė kelis kilogramus vilnos, ją paėmė, pasvėrė ir suvertė į bendrą krūvą. Atėjusi atsiimti, ji gauna tiek, kiek priklauso, bet... tai ne jos atneštoji vilna. Svetima. Jai atrodo, kad ši – prastesnė, blogiau išplauta, ne tokia švelni... Aš imu ne mažiau kaip tris kilogramus ir kiekvieno kliento vilną atskirai karšiu ir verpiu.“

Karšyklos šeimininkas rodė stakles, pasakojo, kaip jas pritaikė alpakų vilnai apdoroti. „Iš pradžių nesisekė. Negalėjau suprasti priežasties, – tęsė pasakojimą meistras, – bet vėliau supratau. Reikėjo daug įvairių dantračių, derinti staklių apsukas, kol pagaliau pasisekė. Dabar visi, kas Lietuvoje augina alpakas, karšti veža man. Klientų neieškau – jie patys mane suranda. Nebespėju vienas suktis. Priėmiau mokinę – Daivą Narkutę. Šiandien jos pirmoji darbo diena.

Žmonės pas mane užsuka ne tik dėl vilnos. Neseniai sutikau padėti Pasvalio rajono Raubonių kaimo bendruomenei. Kaime stovi istorinis vandens malūnas-vilnos karšykla-verpykla, kurioje bus įkurtas muziejus. Yra išlikusios ir neveikiančios karšyklos-verpyklos staklės. Manęs paprašė jas prikelti. Pažadėjau.“

Roma MĖČIENĖ

Nuotrauka
k

http://www.ukininkopatarejas.lt

Nuotrauka
savanoryste
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-01-16
Antrajame  kurse mediciną studijuojanti tauragiškė Augustė Klišmontaitė dar pasibaigus pirmiesiems studijų metams įsitraukė į Jaunimo savanoriškos tarnybos programą ir prisideda prie Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos priežiūros specialistų darbo. Pandemijos metu darbų sąrašui tapus gerokai ilgesniam savanorystė turi išliekamąja vertę ne tik pačiai merginai, bet ir sveikatos priežiūros specialistams. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-13
Sausio-13 ąją dieną minime 31-ąsias tragiškų įvykių sukakties metines. Prisimenant svarbius Lietuvai įvykius, kino teatruose išvysime pasauliniuose kino festivaliuose pripažintą, tarptautiniame kino festivalyje IDFA pagrindiniu festivalio prizu apdovanotą, išskirtinį vieno didžiausių mūsų laikų kino kūrėjų, ukrainiečių režisieriaus, istorijos metraštininko Sergejaus Loznicos dokumentinį filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-11
Į Tauragės kultūros rūmus po metų pertraukos grįžta jau ketvirtą kartą organizuojami jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų apdovanojimai „TAJA“, kurie šiais metais bus dar iškilmingesni. Vasario 4-ąją, 17.30 val., vyksiantį renginį organizuoja Tauragės jaunimo ir jaunimo organizacijų sąjunga „Tauragės apskritasis stalas“. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-11
Miežis – nemaloni ir nepuošianti, tačiau daugeliui gerai pažįstama infekcija, lydima pūlingo guzelio ant akies voko. Akies voko patinimas, lengvas skausmas bei paraudimas – ženklai, iš kurių atpažinsite šį nelauktą „svečią“. Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė teigia, kad miežis tiek suaugusiesiems, tiek vaikams dažniausiai atsiranda dėl akių lietimo nešvariomis rankomis ir pabrėžia, kad kartais gydymo namuose gali neužtekti.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Jau vasario mėnesį Tauragės krašto muziejus „Santaka“ žada pakviesti istorijos gerbėjus į Alvido Jancevičiaus knygos-straipsnių rinkinio „Užmirštasis Tauroggenas“ pristatymą, kurio metu visi norintieji ją gaus ir galės gyvai pabendrauti su autoriumi. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-01
​​​​​​​Šventiniu laikotarpiu kraštiečius vienijusi pakili nuotaika skatino džiaugsmingai atsikvėpti ir įvertinti ne tik gausias kalėdinio stalo vaišes, bet ir artimuosius, su kuriais jomis buvo dalijamasi. Tarp Tauragės krašto gyventojų atsirado ir tokių, kurie dar laukdami Kalėdų spėjo džiaugsmu pasidalinti ir su labiau jo stokojančiais. Visą mėnesį vykdytų gerumo akcijų metu tauragiškiai skurdžiau gyvenančioms šeimoms, vaikams ar senjorams dovanojo svarbiausius buities daiktus, maisto produktus, vykdė edukacines pamokas bei leido laiką kartu.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-26
Tauragiškių pamėgtas gospelo choras „Gloria“ šiemet mini veiklos dešimtmetį. Šia proga vietoj jau tradicija tapusio kalėdinių giesmių koncerto choras pristatys oratoriją „Mesijas“.  Jaukių švieselių blausoje skendinčioje Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje choras pasakos apie Kristaus gimimą ir mirtį. Kūrinio metu solo partijas atliks septyni solistai, vienas jų – niekada chore nematytas veidas. Apie jį choro vadovė papasakos per koncertą. Neabejotinai gerų emocijų paskleisiančiame koncerte netrūks jautrių akimirkų – dažno pasirodymo metu choro atliekami kūriniai ir bendra pasirodymo atmosfera ne vieną priverčia nubraukti ašarą. Apie tai ir apie šį sekmadienį, 18 val., skambėsiančią oratoriją kalbiname gospelo choro vadovę Rasą Levickaitę-Šerpytienę.
Nuotrauka
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-23
Kas nesižavi rankdarbiais? Rankų darbo daiktai neretai kelia ne tik susižavėjimą, bet ir pavydą. Kartais unikaliems darbams sukurti nereikia daug ir brangių medžiagų, tačiau kūrybingumo ir kruopštumo – dar ir kiek. Aldonai Stirbienei šių savybių tikrai netrūksta – idėjos gimsta jos galvoje tarsi iš niekur, tik spėk įgyvendinti. 
Nuotrauka
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-23
„Kur švęsi Kalėdas? O Naujuosius?“ Turbūt dažniausiai girdimi klausimai prieš didžiąsias metų šventes. Ypač po liūdnų pernykščių švenčių, kai dėl pandemijos buvo paskelbtas karantinas. Vis dėlto į linksmus šventinius vakarus kviečia vos viena kita kavinė. Nors kai kurių kavinių darbuotojai per šventes ilsėsis, vis daugiau jų siūlo šventinių patiekalų išsinešti. Tokia paslauga sparčiai populiarėja. 
Nuotrauka
„Wide Wings“ nuotrauka
Įkelta:
2021-12-21
Didžiulis milžinas savo pirštuose laikantis Saulę – tokią idėją įsivaizdavo Raimondas Kavaliauskas ir Gediminas Tamulynas, kūrybos studijos „Wide Wings“ įkūrėjai, prieš imdamiesi kurti intriguojančią dovaną Tauragės miestui. Šeštadienį sėkmingai užbaigę montavimo darbus, idėjos autoriai tauragiškius kviečia užsukti į Jūros upės parką. Čia miesto gyventojų laukia atgijusi net 6 metrų aukščio meno instaliacija „Pasakų Milžinas“.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-18
Itin greitas gyvenimo tempas verčia mus jaustis pavargusiais ir silpnais, dažnai dėl to kaltiname stresą. Tačiau nuovargis bei energijos trūkumas gali byloti ir apie vieną ligą – mažakraujystę. Tai būklė, pasireiškianti kraujyje sumažėjus raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino kiekiui, kuris lemia nepakankamą organizmo audinių aprūpinimą deguonimi. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis mažakraujyste serga apie 30 proc. planetos gyventojų.
Nuotrauka
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
Prabėgo metai, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Tauragės rajono ir Pagėgių filialas persikėlė į kitas patalpas ir įsikūrė Vasario 16-osios g. 8A namo pirmajame aukšte. Apšilusi naujoje vietoje neregių ir silpnaregių bendruomenė nusprendė, kad būtina padėkoti už iš kitų gaunamą pagalbą ir savo šiluma bei meile pasidalinti su kitais bendruomenės nariais, šalia gyvenančiais kaimynais, jaunimu, kitais tauragiškiais. 
Nuotrauka
muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2021-12-16
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kviečia savanorius. Norintys jais tapti jaunuoliai, kuriems nuo 14 iki 29 m., turėtų iki gruodžio 15 dienos užpildyti anketą. 
Nuotrauka
B.Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2021-12-09
Gruodžio 8 dieną, trečiadienį, Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje savo 8-ąją knygą „Ar čia kas nors yra?“ pristatė buvusi leidėja, dabar jogos mokytoja ir rašytoja Eva Tombak.
Nuotrauka
a
Straipsnio rengėjų nuotr.
Įkelta:
2021-11-20
Pastarųjų trejų metų statistika rodo, kad nors smurto atvejų prieš vaikus mažėja, tačiau Lietuvoje per metus smurtą patiria keli tūkstančiai vaikų – dažniausiai tai fizinis smurtas, kiek rečiau pasitaiko nepriežiūros atvejų. Lapkričio 19 d. minimai Pasaulinei smurto prieš vaikus prevencijos dienai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atkreipia visuomenės dėmesį, kad jokios smurto formos prieš vaikus negali būti toleruojamos.  
Nuotrauka
k
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-10-22
Grupė tauragiškių motociklų entuziastų aktyviai leidžia laiką – keliauja ir rungtyniauja. Vyrai neseniai dalyvavo Enduro lenktynėse Pabradės poligone. Kiek anksčiau nukeliavo į Karpatus Ukrainoje. Įspūdžius pateikė filmuotoje medžiagoje. Neapsieita be nuotykių ir traumų.
Nuotrauka
Asmeninio Renatos Vegeros albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-10-03
Medicina teigia, kad neteisingas kvėpavimas – daugybės negalavimų priežastis. Kaip išmokti taisyklingai kvėpuoti ir kartu pagerinti sveikatą, nusiraminti ir atsipalaiduoti? Šiuo metu to į Bendruomenės namus dukart per savaitę susirenkančias moteris moko trenerė Renata Vegera. 36-erių trenerė veda „Nirvana Fitness“ treniruotes. Ji sako, kad šios treniruotės – tobula muzikos, kvėpavimo ir judesio kombinacija. 
Nuotrauka
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-10-02
Rugsėjo 17-ąją Londone vyko iškilminga Tarptautinių interjero ir architektūros raudonojo kilimo apdovanojimų ceremonija, kurios metu buvo skelbiami laimėtojai. Tauragiškės Vaidos Žemaitytės įkurtos interjero studijos „Cle de Maison“ projektas laimėjo kategorijoje „Geriausias interjero projektas Europoje“. Varžytis su pasauliniais dizaino milžinais, kurių projektų įrengimo vertė svyruoja nuo 1 iki 20 milijonų svarų, Lietuvai yra didžiulė garbė. 
Nuotrauka
k
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-17
KVA – kolekcionuojančiųjų varles asociacija – smagių, smalsių, kūrybingų ir truputį pamišusių žmonių grupė, jungianti 23 narius iš visos Lietuvos, turi ilgametę tradiciją – keletą kartų per metus susitinka skirtingose Lietuvos vietose. Šį kartą visi sukvaksėjo į Tauragę. Organizavo kvaksėjimą Tauragėje dvi tauragiškės kolekcininkės – Birutė Kuzminskienė ir šių eilučių autorė.