Kultūra

Socialiniuose tinkluose jau įprasta matyti ne vasaros sezono metu upėse ir jūrose besimaudančių pažįstamų nuotraukas. Pastaruoju metu itin aktyviai nuotraukomis su maudynėmis lediniame vandenyje dalijasi buvęs tarybos narys Silverijus Statkus, iki vėlyvo rudens Keramikos tvenkinyje maudydavosi ir visiems puikiai žinoma režisierė Genovaitė Urmonaitė. Jau pradedančių užšalti tvenkinių vandens nebijo ir „Lepūnės pirties“ įkūrėja, profesionali pirtininkė Viktorija Ivaščenko. Visi šie „Tauragės žinių“ pašnekovai teigė jaučiantys ne tik teigiamą poveikį grūdinamam organizmui. Anot jų, kur kas svarbesnis yra psichologinis faktorius: įveikti save ir nebijoti diskomforto.

Nuo balandžio 23-osios iki spalio 23-osios

Tokį laikotarpį apima režisierės Genovaitės Urmonaitės maudymosi sezonas. Maudytis ji pradeda anksti pavasarį. Į repliką, jog vanduo tada dar būna šaltas, Genovaitė nusijuokia. Esą 4 laipsnių  temperatūros vanduo nėra šaltas. Kaip ji jaučiasi po tokių maudynių?

– Kas yra šilta ir šalta? Kontrastai. O kontrastai išjudina. Kaip tie mano prieš 15 metų lauko sąlygomis, ne iš gero gyvenimo, pradėti spektakliai. Kartais būdavo 30 laipsnių karščio. Ir tu vaidini, nors komforto nėra. Negali pasitraukti. Ir įvyksta persilaužimas, prisitaikai. Žmogus toks esi. Nuolat turi prisitaikyti. Toks gyvenimas, – sakė Genovaitė.

– Išlipusi į krantą jaučiuosi kaip ką tik Izraelyje pakrikštytas naujagimis, – juokiasi. – Gi naujagimius paima už kojų ir – į šalto vandens puodą, į tokį pat vandenį. Galvojate, pašildo? Tokiu krikštu pradedu dieną. Vandenyje tau tarsi kažkas duoda į galvą, visos čakros atsiveria, išeina visos nesąmonės. Ir jei kurią dieną neina to padaryti (išsimaudyti, – aut.past.), prastai jautiesi. Mes maudomės su Danguolyte (draugė, – aut.past.), kartais jai tenka išvykti darbo reikalais, nepavyksta mudviem išsimaudyti.

Pasak Genovaitės, toks organizmo grūdinimas pratina lengviau pakelti ir gyvenimo iššūkius, diskomfortą keliančias situacijas. Apskritai maudynės šaltame vandenyje, pasivaikščiojimai basomis žolėje, buvimas gamtoje, anot jos, turėtų būti kiekvieno žmogaus gyvenimo būdo dalis.

– Kas yra šilta ir šalta? Kontrastai. O kontrastai išjudina. Kaip tie mano prieš 15 metų lauko sąlygomis, ne iš gero gyvenimo, pradėti spektakliai. Kartais būdavo 30 laipsnių karščio. Ir tu vaidini, nors komforto nėra. Negali pasitraukti. Ir įvyksta persilaužimas, prisitaikai. Žmogus toks esi. Nuolat turi prisitaikyti. Toks gyvenimas, – sakė Genovaitė.

Režisierė nerimauja, kad penkiolika metų Vilniuje jos organizuojama kraštiečių šventė šiemet dėl pandemijos gali neįvykti. Tačiau ji turi planą susitikimą rengti lauke ir tikisi, kad šis diskomfortas neišgąsdins kasmet šventėje dalyvaujančių sostinėje gyvenančių tauragiškių.

Grūdinimui pasitelkia dušą

Profesionali pirtininkė Viktorija Ivaščenko lįsti į ledinį vandenį pratusi po pirties procedūrų, tačiau kartais moteris išsimaudo ir prieš. Kodėl? Anot jos, tai ir psichologinis, ir fizinis savęs grūdinimas.

– Pamatai, kaip kas nors maudosi lediniame vandenyje. Ir galvoji, ar aš taip galėčiau... Kas nors dar paragina. O tu nesi, pavyzdžiui, spalį ar lapkritį lipęs į vandenį lauke. Išbandai. Ir suvoki, kad tavo galimybės yra kur kas didesnės. Juk iki šiol galvojai, jog to nesugebėsi. Atrodo, mažas dalykas, tačiau jame didelė jėga. Įveikti baimę. Mes esame įpratę klausyti, ką mums diktuoja kūnas. Įveikęs baimę prapleti savo galimybes, – sako Viktorija.

Pasak moters, žinoma, be pasiruošimo lįsti į vandenį nepatartina. Būtina pasportuoti ar atlikti kvėpavimo pratimus, kitaip tariant, turi apšilti. Ir, žinoma, būtinas nusiteikimas.

– Pamatai, kaip kas nors maudosi lediniame vandenyje. Ir galvoji, ar aš taip galėčiau... Kas nors dar paragina. O tu nesi, pavyzdžiui, spalį ar lapkritį lipęs į vandenį lauke. Išbandai. Ir suvoki, kad tavo galimybės yra kur kas didesnės. Juk iki šiol galvojai, jog to nesugebėsi. Atrodo, mažas dalykas, tačiau jame didelė jėga. Įveikti baimę. Mes esame įpratę klausyti, ką mums diktuoja kūnas. Įveikęs baimę prapleti savo galimybes, – sako Viktorija.

Viktorija laikosi nuomonės, jog grūdinti organizmą galima ir maudantis šaltame duše. Moteris augina du mažamečius vaikus, anot jos, vaikai yra pratę apsilieti šaltu vandeniu.

– Vakare prausdamiesi jau jie žino, tik mane įspėja: „Man tik du kartus“, kitas: „Man ir tris gali, mama“. Tai pasijuokdami, pasicypaudami ir grūdinamės. Žinoma, nereikia nueiti į kraštutinumus. Tiems, kurie galbūt nesiryžtų grūdintis tokiu būdu, patartina būtų tiesiog einant į lauką vaikų nerengti pernelyg šiltai, neapmuturiuoti. Reikia rengti taip, kad jie neperkaistų būdami šaltyje, ir tai jau bus tinkama apranga, – vaikų grūdinimo ypatumais dalijosi Viktorija.

Maudosi įvairių šalių jūrose

Silverijus Statkus „Tauragės žinioms“ teigė į šaltą upę ar jūrą kartkartėmis lendantis jau metus. Praėjusių metų pabaigoje vis dažniau savo patirtimis ėmė dalintis feisbuke. Įspūdinga Olandijoje, gruodžio 12-ąją, užfiksuota akimirka: vyras brenda iš vandens, jam už nugaros rūke skendintys atrakcionai. Šalta vien jau žiūrint. 

Anot Silverijaus, pasaulyje siaučiant virusui grūdinimasis yra būtinas, nes stiprina organizmą. Anot jo, šaltas vanduo pats gydomųjų savybių neturi, gydomąją funkciją, patyręs temperatūrų pokyčius, atlieka pats organizmas. 

O pirmosios maudynės šį šaltąjį sezoną, anot pašnekovo, įvyko Šiaurės jūroje, Norvegijoje.

– Vandens temperatūra buvo apie 3 laipsnius. Tai buvo lapkričio mėnuo. Po keleto dienų su kolegomis Norvegijoje lankėmės kalnuose. Maždaug 1,1 km aukštyje. Aplink – sniegas, upeliai užšalę. Išsimaudžiau ten tekančiame upelyje tarp ledų. Prikalbinau ir draugus. Baiminosi susirgti, tačiau nesusirgo. Žinau, kiek laiko besimaudančiam pirmą kartą galima užtrukti vandenyje, žinau, ką daryti išlipus ant kranto, tad viskas vyko sklandžiai, – pasakojo S. Statkus. 

Vyras sako, kad pirmą kartą šokti į šaltą vandenį nebuvo spontaniška mintis. Tam buvo ruoštasi ilgai. Vyras jau anksčiau pratindavosi maudynėmis šaltame duše, grūdinosi kitais būdais. Dabar jau atsiranda ir bendraminčių, kartu su juo brendančių į vandenį. 

Silverijui darbo reikalais tenka lankytis ne vienoje šalyje. Jau viešėjo Norvegijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Danijoje. Vyras stengiasi išsimaudyti kiekvienoje šalyje.

– Turiu iššūkį aplankyti kuo daugiau jūrų, vandenynų, juose išsimaudyti. Jau maudžiausi Vokietijoje, Norvegijoje, Olandijoje ir Lietuvoje. Baltijos jūroje ir Jūros upėje. Visur vanduo šiltas. Trūkumas tik tas, kad jis šlapias, – juokavo vyras. – Vanduo retai kur būna žemiau nulio. Na, jūrose gali pasitaikyti ir minusinė temperatūra, tačiau vanduo jūroje yra sūrus ir neužšąla.

Ar po maudynių vyras skuba į šiltą patalpą sušilti? Ne. Sako, jog svarbiausia išlipus į krantą sausai nusišluostyti ir apsivilkti sausus drabužius. O pirmą kartą lipantiems į šaltą vandenį vyras pataria nešlapinti galvos.

– Gali perpūsti vėjas. Geriausia daryti taip: įbėgi į vandenį, išbėgi. Gali palakstyti ant kranto, kad apšiltum, ir vėl į vandenį. Ir taip du–tris kartus. Pirmą kartą įbristi sunku, antrą jau norisi savaime. Po visko nusišluosčius kūnas ima šilti, – pasakojo Silverijus.

Anot Silverijaus, pasaulyje siaučiant virusui grūdinimasis yra būtinas, nes stiprina organizmą. Anot jo, šaltas vanduo pats gydomųjų savybių neturi, gydomąją funkciją, patyręs temperatūrų pokyčius, atlieka pats organizmas. 

– Kūno vietoms, kuriose yra uždegimai, organizmas skiria daugiau energijos, apšildo tą vietą. Pagerėja kraujotaka. Pakyla spaudimas, raudonis išmuša, – pasakoja vyras. – Nesakau, kad lįsdamas į šaltą vandenį pabėgsiu nuo viruso, kad juo nesusirgsiu. Aš manau, kad susirgęs turėčiau jį lengviau pernešti, – sakė pašnekovas.

Baigdamas pokalbį vyras juokais palinkėjo tokio šalto vandens glamonėmis pasimėgauti vietos politikams. Esą toks išėjimas iš komforto zonos grūdina charakterį, padeda susidoroti su neigiamomis emocijomis.