Edvardas Gasinskas keliauja džiuginti vaikučių
Asmeninio albumo nuotrauka
Kalėdų stebuklas dažniausiai prasideda nuo susitikimo su Kalėdų Seneliu. Vienas jų – menininkas Edvardas Gasinskas. Daugybę metų šventėms pasipuošiantis Kalėdų Senelio kostiumu vyras nori pradžiuginti kuo daugiau žmonių.
Edvardo gyvenimo istorija nebuvo labai lengva, pats anksti liko be tėvų ir visą vaikystę praleido vaikų namuose.
– Kiek atsimenu, beveik per visas atostogas likdavau vienas. Niekuo neišsiskyrė ir Kalėdų laikotarpis – visi išvykdavo švęsti šventes su artimaisiais, o aš bendrabutyje likdavau vienas, tad Kalėdos man pačiam nėra labai įsimintina šventė. Man ji asocijuojasi tik su Kristaus gimimu. Kadangi pats neturėjau tikrų Kalėdų, noriu kitiems suteikti bent jau gerą emociją ir pradžiuginti, – pasakojo E. Gasinskas.
Paprašytas prisiminti linksmiausią įvykį per Kalėdas lankant vaikučius Edvardas įvardijo tą kartą, kai jis nuėjo ir pasibeldė į duris... tik, pasirodo, ne į tas, kur jo laukia.
– Vakarop buvau pakviestas pas vieną šeimą, tačiau pasibeldus į duris jas atidarė nustebę žmonės ir net norėjo kviesti policiją. Tąsyk buvo sumaišytas adresas, tad nenuostabu, kad sutemoje žmonės liko nustebę Kalėdų Senelio apsilankymu, – prisiminęs juokėsi Edvardas.
Kalėdų Senelis teigė, kad vaikai jo dovanų neprašo, galbūt supranta, kad jis nėra tikrasis Kalėdų Senelis.
– Vaikai, susitikę su Kalėdų Seneliu, dažniausiai yra kupini džiaugsmo ir nieko neprašo, atvirkščiai, jie pažeria begalę linkėjimų man pačiam. Galbūt vaikai įtaria, kad aš tik vaidinu Kalėdų Senelį, bet bandymų nutempti barzdą ar kažkokių įtarių klausimų nesulaukiau. Man pasisekė, kad sutinku tik gerus vaikučius, – vardijo Edvardas.
Kalėdų Senelį kviečia į lopšelius-darželius, mokyklas. Dažniausiai su Kalėdų Seneliu nori susitikti jaunesni nei antros klasės mokiniai. Kviečiamas jis ir į šeimų šventes.
– Būna, kad pamatę Kalėdų Senelį mažieji išsigąsta ir pradeda verkti. Galbūt su didesnėmis grupelėmis būti yra smagiau, nes vieni vaikučiai, nors ir išsigandę Kalėdų senelio, vis tiek ramiau reaguoja matydami, kai kiti mažyliai drąsiai atbėga pasilabinti su Kalėdų Seneliu, – teigė E. Gasinskas.
Jis prisiminė lankęsis ir vienoje šeimoje, kur bandė įvairiausius žaidimus, dūko kartu su visa šeima, tačiau mažiausiasis šeimos narys vis tiek verkė ir bijojo, o kai atėjo laikas išeiti, Kalėdų Senelio jau nebenorėjo išleisti.
Pasak Edvardo, būna, kad vaikai dažnai pamiršta eilėraštukus, tad ir Kalėdų Seneliui tenka prisiminti įvairiausius savo vaikystės ketureilius ar daineles.
Kadangi pats Edvardas nevairuoja – sako „neturįs ratų“, tad ir lanko dažniausiai tik tauragiškius.
Edvardas prisipažino, kad tai tik papildoma veikla, jis pragyvenimui uždirba iš meno ir šiek tiek prisiduria iš neįgaliojo pašalpos.
– Per vieną dieną dažniausiai aplankau 2–3 šventes, o pirmadienį teko sudalyvauti net 5-iose, – Kalėdų Senelio vaidinimus skaičiavo vyras.
Kadangi jam svarbiausia ne pinigai, o pati vaikams sukelta emocija, E. Gasinskas ir neatlygintinai lankosi įvairiose įstaigose, pavyzdžiui, vaikų globos namuose, neįgaliųjų centruose. Šeštadienį jis, apsivilkęs Kalėdų Senelio kostiumą, savanoriavo paramos akcijoje „Maltiečių sriuba“ .
– Pats Kalėdų Senelis dalyvavo akcijoje ir dalijo sriubą norintiems paaukoti bei norintiems pabūti bendrystėje. Ho ho ho, – Kalėdų Senelio balsu patvirtino Edvardas.
Menininkas prisipažino, kad pirmadienį turėjo problemų dėl sveikatos. Pasinaudodamas proga jis dėkoja medikams, skubiai suteikusiems reikalingą pagalbą. O kitą dieną Kalėdų Senelis vėl kibo į darbus.
Feisbuke ne vienas žmogus džiaugiasi Edvardo nuoširdumu ir siūlo imtis iniciatyvos – užsisakyti menininko piešinių ir taip paremti.
