Tauragėje dirbanti teisėja: kai kurios bylos sukrečia
Įkelta:
2022-11-13
Nuotrauka
teiseja
Nuotraukos autorius:
Autoriaus nuotrauka
Aprašymas

Teisėja Jurgita Vaitkevičienė 

 

 

 

Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 

– Kaip susidomėjote teise? Kokiais laipteliais lipote iki kol tapote teisėja? Kaip tampama teisėju?

– Kelias, kurį renkasi žmonės, norėdami tapti teisėjais, nėra lengvas, ne kiekvienas tam pasiryžta.
Negaliu pasakyti, kad tapti teisėja svajojau nuo vaikystės. Save įsivaizdavau visiškai su teise nesusijusiose srityse, tačiau vaikystės svajonės prabėgo kartu su vaikyste. O kai mokykloje išgirsdavau „tau tiktų studijuoti teisę“, galvodavau, kad tai tikrai labai sunku. Tais laikais dar vyravo ypatinga baimė, kad įstoti į teisę labai sunku.

Tačiau bėgant metams mano norai keitėsi. Baigus mokyklą reikėjo apsispręsti, kokią specialybę rinktis. Profesijos pasirinkimui įtakos turėjo tėvai, kurie patarė rinktis teisę, nors nei šeimoje, nei tarp giminaičių iš viso nėra teisininkų. Pagalvojau, gal išties tai tinkamas sprendimas. Ir juo niekuomet nenusivyliau.

Būtent teisėjo profesija susižavėjau studijų metais, kai atlikau praktiką teisme, susipažinau su teismo veikla. Tuomet ir supratau, kad savo ateitį noriu sieti su šia profesija.

Baigusi studijas nuo 2009 m. dirbau vidaus tarnyboje policijos pareigūne, kriminalinėje policijoje, atlikdavau ikiteisminius tyrimus. Man atrodė, kad tai ir yra tas laiptelis, nuo kurio reikėtų pradėti tam, jog būtų aiški pati sistema. Ta patirtis man labai vertinga. O po to nuo 2013 m. dirbau Klaipėdos apygardos teisme teisėjo padėjėja ir būtent čia pamačiau teisėjo darbą iš vidaus. Įgijau pasitikėjimo siekti teisėjos pareigų, todėl apsisprendžiau laikyti teisėjo kvalifikacinį egzaminą, o praėjusi atranką tapau teisėja.

Norint tapti teisėju yra keliami aukšti reikalavimai tiek žinių, kvalifikacijos prasme, tiek reikalaujama turėti patirties, pasižymėti tam tikromis asmeninėmis savybėmis.
– O kokios yra tos reikalingos savybės?
– Teisėjas turi pasižymėti ne tik puikiomis teisinėmis žiniomis, išsilavinimu, bet ir turėti aukštą emocinį intelektą, būti empatiškas, nes darbas teisme – tai darbas su žmonėmis. Mes turime išmanyti tam tikrus psichologinius dalykus, nes kur žmogus, ten ir psichologija. Turime turėti bendravimo žinių, mokėti prieiti prie žmogaus, išmokti ne tik klausti, bet ir išklausyti.

Kiekvienas žmogus, atėjęs į teismą, pirmiausia nori būti išklausytas, kad būtų išgirsta jo problema, būtų įsiklausyta į jo argumentus. O teisėjas ir yra tas asmuo, kuris turi tai atlikti. Tad reikia turėti daug žmogiškųjų savybių, įsiklausyti į problemą, atsirinkti svarbiausius argumentus ir tuomet priimti sprendimą.
– Kalbama apie nepakankamus teisėjų atlyginimus, didelius darbo krūvius. Tačiau juk kažkas turi motyvuoti dirbti teisėjos darbą. Kas motyvuoja jus?

– Iš tiesų šiomis dienomis dėl teisėjams tenkančio milžiniško krūvio ir daugelį metų nedidėjančių teisėjų ir kitų teismų darbuotojų atlyginimų situacija teismuose tampa kritinė. Jauni specialistai eiti dirbti į teismus atsisako, teismams tenkantis darbo krūvis didėja, bylų nagrinėjimai užsitęsia. Ne kiekvienas suvokia, kiek daug nerimo ir rūpesčių teisėjai parsineša namo. Visuomenė, remiantis žiniasklaidoje pasirodančiais tekstais, kurie dažniausiai yra neigiamo turinio, tartum įsivaizduoja savo teisėją. Galbūt teisme dirbantys žmonės ne visiškai yra įvertinami, ne visiškai pagrįstai tas pasitikėjimas teismais toks žemas. Tačiau yra labiau motyvuojančių dalykų nei vien materialinė gerovė.

Pagrindinė teismų funkcija – teisingumo vykdymas, o teisingumo siekis – tai sudėtingas procesas. Man svarbus teisingumas, teisybės ieškojimas, todėl būtent tiesos nustatymas, žmogaus teisių ir laisvių apsauga yra siekiamybė kiekvienoje byloje. Manau, kad tai yra visuomenei didelės prasmės teikiantis darbas. Būdamas teisėju jauti labai didelę atsakomybę priimdamas sprendimus, kurie kai kada nulemia žmonių gyvenimus.

Žinoma, ne visi žmonės priimtais sprendimais būna patenkinti. Kiekvienas ginčas yra unikalus, jis yra naujas teisine prasme, todėl sulig kiekviena byla analizuoji teismų praktiką, skaitai teoriją, ieškai informacijos. Šiame darbe mane žavi galimybė savarankiškai priimti sprendimus, darbas su komanda, tiesioginis bendravimas su žmonėmis.

Žinoma, šiomis dienomis kalbama apie teismų sistemos problemas, bet jau turėdamas tą pasiryžimą, jausdamas pašaukimą, prisiimi atsakomybę.
– Kokia yra teisėjo darbo diena? Žmonės teisėjus mato dažniausiai teismo salėje, apklausinėjančius proceso dalyvius, tačiau juk ir už teismo salės vyksta ne ką mažiau veiksmo, tiesa?

– Kiekvienas teisėjas atsakingas už jam paskirtas bylas. Žinoma, didžioji darbo dalis ir susideda iš to, kad tenka nagrinėti bylas teismo posėdžiuose, tačiau yra ir kita pusė – kiekvienas teisėjas turi savo komandą, priskirtą posėdžių sekretorių, padėjėją, visi kartu rūpinasi procesu bylose. Darbo diena, darbo rutina susideda ir iš to, kad yra peržiūrimi gaunami dokumentai, įvairūs prašymai bylose, priimami sprendimai, tačiau didžiausią darbo dienos laiką užima bylų nagrinėjimas teismo posėdžiuose ir procesinių sprendimų nagrinėjamose bylose rengimas.

Teisėjui labai svarbu tinkamai organizuoti darbą, laiką, nes jis pats atsakingas už šį procesą. Yra numatyti tam tikri terminai, kurių būtina laikytis paskiriant posėdžius, todėl stengiamasi to nepažeisti, susidėlioti darbą taip, kad viskas būtų atlikta laiku.

Pats procesas priklauso nuo to, kas yra nagrinėjama. Civilinėse bylose analizuojami darbo, šeimos, nuosavybės, bankroto ir privačių civilinių santykių klausimai. Baudžiamosiose bylose nagrinėjami su nusikalstamomis veikomis susiję klausimai, bausmių skyrimai.

Tad teisme dirbant su žmogumi matomos emocijos, su kuriomis jis ateina į teismą bei palieka įspūdį teisėjui. Šis turi nuspręsti ne atsižvelgdamas į šalių emocijas, o į ginčo problemą. Kartais žmogus labai susijaudinęs, negeba išdėstyti ginčo esmės, bet nori išsipasakoti, atskleisti problemą, tad teisėjas atsiduria sunkioje padėtyje, kadangi jis turi profesionaliai atlikti darbą – išklausyti, surinkti faktus, susidaryti tinkamą nuomonę, kad byla būtų išspręsta teisingai.

– Kaip iš esmės žmonės elgiasi teismo salėje? Kokios emocijos vyrauja? Galbūt esate sulaukusi kokių nors impulsyvių, emocionalių reakcijų nagrinėdama bylas? Galbūt yra pasitaikę nepagarbos teismui atvejų arba gal net esate sulaukusi grasinimų?

– Tai darbas su žmogumi, nuo jo atsiriboti negalima. Jeigu yra rimta problema, apie ją galvoju ne tik dirbdama teisme, bet ir už jo ribų. Galvoju, kaip būtų geriausia išspręsti situaciją. Bylos tampa gyvenimo dalimi, pakeičia požiūrį į tam tikrus dalykus. Dirbdama šį darbą pamačiau kitą gyvenimo pusę, pamačiau, kiek kiti žmonės turi problemų, kiek įvairiausių situacijų gali nutikti gyvenime.

Teismas yra tokia institucija, į kurią žmonės paprastai neateina savo noru – juos arba atveda prokuroras, jeigu tai nusikalstama veika, arba kažkokia konfliktinė situacija ar kita bėda. Natūralu, kad dalyvavimas teismo procese daugeliui žmonių yra įtampos kupina situacija.

Atėjęs į teismą žmogus susiduria su šios institucijos kultūra, todėl tai, kaip elgsis žmonės teisme, labai priklauso nuo viso teismo darbuotojų indėlio. Susidūrę su teismo procesu asmenys ir taip jaučia įtampą, todėl paprastai teismo salėje jie elgiasi mandagiai ir pagarbiai. Visada stengiuosi išlaikyti pagarbą kiekvienam proceso dalyviui, neturėti negatyvių nuostatų dėl jų asmenybės, vertinu tik elgesį ir argumentus. Teisėjas turi mokėti išlaikyti emocinę pusiausvyrą, kai tenka nuolat susidurti su įvairiausiais žmonėmis ir jų emocijomis. Be abejo, pasitaiko atvejų, kai žmonėms sunku valdyti emocijas, tačiau negalima leisti proceso dalyviui užgaulioti kitų ar menkinti teismą. Tam turime aiškiai apibrėžti ribas, kartais pritaikydami ir kraštutines procese leidžiamas priemones. Iki šiol mano nagrinėtose bylose nepasitaikė nepagarbos teismui atvejų, grasinimų nesu sulaukusi.

– Žmonės dažnai piktinasi, kad nusikaltę asmenys atsiperka švelniomis bausmėmis. Ypač taip nutinka rezonansinėse bylose, pavyzdžiui, po Tauragės apylinkės teismo priimto nuosprendžio neskirti realaus laisvės atėmimo Jurbarko smurtautojo byloje. Tačiau, tikiu, teisėjai, priimdami nuosprendžius, mano, kad įvykdė teisingumą ir viską padarė teisingai, emocijomis, kaip ir minėjote, remtis negalima. 

– Rezonansinių bylų teismuose išnagrinėjama išties nemažai. Kalbant apie bausmes ir bausmių sistemą, ką teisėjas turi vertinti skirdamas bausmę, tai yra tam tikros aplinkybės, susijusios tiek su pačia nusikalstama veika, tiek ir su kaltinamojo asmenybe. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Nebūtinai tokias pačias nusikalstamas veikas padariusiems asmenims visada yra skiriamos vienodos bausmės, nes atsiranda esminių skirtumų.
Baudžiamojoje teisėje bausmės individualizuojamos, mes turime parinkti tokią bausmę, kuria maksimaliai pasiektume rezultatų. Bausmė turi būti nukreipta būtent į tą asmenį, kad padėtų tam asmeniui pasitaisyti ir socializuotis. Tai tos aplinkybės vėlgi yra vertinamos.

Ar tos bausmės yra per griežtos, ar per švelnios, čia vėlgi, vertindami visą bausmių sistemą, galime teigti, kad bausmių politika Lietuvoje eina ta griežtėjimo prasme, tai yra tos bausmės palaipsniui yra griežtinamos, tačiau statistika rodo, kad daugiausia yra skiriama bausmių, nesusijusių su realiu laisvės atėmimu. Yra nemažai alternatyvių laisvės atėmimui bausmių. Baudžiamojo Kodekso nuostata tokia, kad teisėjas visada turi laisvės atėmimo bausmę skirti kaip kraštutinę priemonę, kai įvertinus visas aplinkybes konstatuojama, jog jokiomis kitomis bausmėmis norimų rezultatų pasiekti nėra galimybės.

Taigi, mano nuomone, numatytos bausmės atitinka nusikalstamas veikas, numatytas kodekse, bausmių skyrimo sistema pakankamai neblogai sudėliota.
– Kartais bylos gali išties sukrėsti. Teisėjai, kaip ir visi kiti žmonės, irgi turi emocijas. Tad kaip atsiribojate nuo sunkių emocijų?

– Teisėjai dirba emociškai toksiškoje aplinkoje: nemalonios emocijos teismo posėdžių salėje, didelis darbo krūvis, spaudimas ir t.t. Tai darbas su žmogumi, nuo jo atsiriboti negalima. Jeigu yra rimta problema, apie ją galvoju ne tik dirbdama teisme, bet ir už jo ribų. Gebėjimas išlaikyti emocinę savitvardą ir įveikti stresą, įtampą yra svarbus ne tik teisėjų veiklos efektyvumui bei kokybei, bet ir fizinei, ir emocinei sveikatai. Kartais, norėdama pailsėti nuo minčių apie bylas, nuo neigiamų emocijų, aktyviai leidžiu laisvalaikį – sportuoju, bėgioju, stengiuosi praleisti laiką su šeima pasivaikščiodama gamtoje, važinėdama dviračiu ir t.t. Labai mėgstu keliauti, tad nemažą laisvalaikio dalį užima kelionių su šeima planavimas. Dirbant tokį darbą atostogas reikia planuoti prieš kelis mėnesius ir derinti pagal darbo grafiką, nes negali bet kada panorėjusi mesti darbų ir išvykti.
– Kas jums yra teisingumas?
– Teisingumas yra labai plati sąvoka ir labai plėtojama nuo istorinių laikų. Man teisingumas asocijuojasi su tam tikru procesu, tam tikru principu ir siekiamybe. Teisingumas yra platesnis už vieną ar kitą priimtą sprendimą. Man atrodo, kad tai yra žmogaus teisių ir laisvių gynimas, demokratijos puoselėjimas. Teismai ir yra ta institucija, kuri šias vertybes gali apginti, jeigu jos pažeidžiamos.

Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu.