Šunų dresuotoja Deimantė Dargytė: „Nepažįstu kinologų, kurie nuo mažens nemylėjo šunų“
Įkelta:
2022-11-19
Nuotrauka
dres
Aprašymas

Kinologės Rita ir Deimantė

Autorės nuotrauka

 

,
Nuotrauka
dres
Aprašymas

Pagrindinis Deimantės darbas yra Pagėgių pasienio užkardoje

Asmeninio albumo nuotrauka

 

,
Nuotrauka
dre
Aprašymas

Kinologė Deimantė su šunimis dalyvauja varžybose

Asmeninio albumo nuotrauka

 

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 

Pirmasis darbinis augintinis išmokė naudingų pamokų

– Kinologijos srityje darbuojuosi jau septynerius metus. O gal reikėtų sakyti – dar tik septynerius. Tai labai gili sfera, reikia turėti labai daug žinių. Kol kas mano žinios leidžia turėti mažą šunų dresūros mokyklą, mokyti žmones, kaip elgtis su augintiniais. Mokyklą įkūriau prieš dvejus metus, – pasakojo Deimantė.

Mergina dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje kinologe, turi septynerių metų belgų aviganę Koką, kuri yra paruošta žmonių paieškai, pėdsekystei, narkotikų paieškai. Pasak jos, tai universalus šuo, dirbantis vadinamojoje žaliojoje juostoje – pasienio juostoje sausuma ir vandeniu.

– Šis šuo buvo mano pirmasis šuo dirbant pasienyje. Į pasienį ėjau dėl to, kad galėjau dirbti su šunimis. Ir man labai pasisekė, kad šuniukas buvo labai pasiutęs, o aš buvau labai žiopla. Todėl teko labai daug mokytis vienai iš kitos ir, jeigu ji nebūtų buvusi tokia užsispyrusi, tikriausiai ir aš dabar nebūčiau kas esu. Su jos užsispyrimu turėjau daug išmokti, ieškoti kelio į jos širdį, gilintis į įvairias metodikas, nes tai tikrai buvo sudėtingas šuo. Arba man trūko žinių ir aš nežinojau, kaip su ja elgtis. Trūko ir įgūdžių, kurie įgyjami su laiku, – pasakojo pašnekovė. 

Nuotrauka
dre

Meilės gyvūnams taip ir „neišaugo“

Namuose Šilutėje Deimantė turi šunų dresūros klasę. Kaip pati pasakojo, kiemas didelis, teritorija aptverta, tad būti su gyvūnais saugu. Yra ir šunų viešbutis, kuriame esant reikalui drąsiai galima palikti šuniukus ir jais Deimantė pasirūpina kaip saviškiais. 

– Tauragėje kol kas dirbu tik Vasaros estradoje arba važiuoju į namus. Šį mėnesį stengsimės ieškoti tinkamų patalpų treniruotėms. Manau, tai didelis pliusas, nes žiemą žmonės turi daugiau laisvo laiko, nori dresuoti šunis, o jeigu lauke sniegas ar lietus, pastogė – būtinas dalykas, – svarstė šunų dresuotoja.

O iš kur ta meilė gyvūnams? Moteris tuo domėjosi nuo pat mažens.

– Nuo vaikystės, nuo kiek save atsimenu. Šunys. Katės. Nežinau kinologų, kuris nuo vaikystės nemylėtų šunų ar nesidomėtų jais. Tai tiesiog tokia liga. Susirgau nuo kokių 4–5 metų ir niekaip neišgijau, – šypsosi Deimantė. – Kaip sakė mano tėvai: „Galvojom, kad išaugsi tai, bet neišaugai“.

Mylėjau apskritai visus gyvūnus, o meilė būtent šunims atsirado šiek tiek vėliau. Iš pradžių katės labiau patikdavo, o dabar gyvenu tarp šunų. 

Deimantės namuose dabar gyvena 7 šunys. Du tarnybiniai, priklausantys valstybei, keturi jos pačios  ir labdaros ir paramos fondo „Mulan“ auksaspalvis retriveris Lokis, mokomas socializuotis. Lokis nuo pat mūsų pokalbio pradžios ramiai įsitaisė ant kavinukės grindų ir kartkartėmis atkreipdavo šeimininkės dėmesį į save.

Šunys asistentai

Deimantė pristatė ir  fondą „Mulan“. Pasak jos, tai organizacija, ruošianti šunis-asistentus ir tam renkanti lėšas. 

– Vieni pirmųjų šunų-asistentų Lietuvoje yra skirti žmonėms su negalia, tokiais sutrikimais kaip autizmas, depresija, panikos atakos, cerebrinis paralyžius, kurčnebylystė. Viena projektų dalyvių yra kurčnebylių šeima, jie turi tokį šunį ir kol kas esame tik ruošimo stadijoje. Pasiruošimas dar turėtų trukti metus ar net dvejus, kol galėsime akredituoti, – vardijo Deimantė.

Ji papasakojo, kad fondą Vilniuje įkūrė Ajana Lolat, ji organizuoja darbus ir pati nusipirko pirmąjį šunį, pradėjo jį sau ruošti sirgdama cerebriniu paralyžiumi. 

– Manau, žmonės labai mažai žino apie šunų naudą. Problema yra dėl viešųjų vietų. Sunku tiek rinkti  lėšas, tiek susitarti su valstybe, kad žmonės su negalia ir tam tikrais sutrikimais galėtų su tokiais šunimis ateiti į mokyklą, gydymo įstaigą, kino teatrą. Dažniausiai šunys-asistentai yra naudojami tokiems žmonėms, kuriems sunku dalyvauti sociume, kuriems sudėtinga įgyti socialinių įgūdžių, bendrauti, – teigė šunų trenerė.

Pasak jos, šunys-asistentai gali atnešti ramentą, paduoti daiktus, įjungti ar išjungti šviesą, atidaryti duris, iškviesti liftą, paduoti vaistus, vandenį.  

– Kam šis šuo bus naudojamas, dar nežinau, – glostydama Lokį kalbėjo moteris. – Pirmieji metai skirti socializacijos ir bendro paklusnumo mokymui. To jį ir mokau, ne specialių dalykų, kad gyvūnas būtų drąsus, visur galėtų eiti šalia šeimininko.

Tiesa, jei šuo nebūtų to mokomas, pagalbos iš šuns besitikinčiam žmogui greičiausiai jis sukeltų tik dar daugiau problemų, temptų pavadį, aktyviai reaguotų į kitus gyvūnus ar žmones ir pan.

Nuotrauka
dres

Kokie šunys gali tapti asistentais?

Pasak D. Dargytės, kol kas gyvūnų veisles renkasi pati „Mulan“ fondo įkūrėja Ajana Lolat. 

– Žiūrime į pasaulinius pavyzdžius, kokie šunys pasirenkami. Ajana derina tai ir su kinologais, pasitaria, kokia veislė būtų tinkamesnė. Tai turi būti tam tikrų darbinių savybių turintis šuo, kurį būtų lengviau mokyti ir jis turėtų stiprų ryšį su šeimininku, – pasakojo Deimantė.

Pasak jos, labai daug kas priklauso nuo veislės. Yra veislių, kurioms, atrodo, net nereikia žmogaus, ir yra labai prieraišių šunų veislių. Labai daug kas priklauso nuo gyvūnų genetikos, kilmės linijos –  ar tėvai, seneliai, proseneliai neturėjo kokių nors psichologinių, sveikatos sutrikimų. 

Kolegė kinologė – tauragiškė

– Džiaugiuosi, kad šiemet mokyklėlė šiek tiek prasiplėtė ir dirbame ne tik Klaipėdoje, Šilutėje, bet ir Tauragėje. Čia prie manęs prisijungė mano kolegė Rita. Kartu apie ketverius metus ruošėme savo šunis narkotikų paieškai. Iš  pradžių mokėmės, kad mūsų šunys būtų žalios juostos šunys – pėdsekystės ir žmonių paieškos. Kadangi abi buvome darboholikės ir tiesiog pakvaišusios dėl savo šunų ir norėjome kuo daugiau išmokti, nusprendėme savo šunis išmokyti visko kuo daugiau. Tad mokėme ir narkotikų paieškos, – pasakojo Deimantė.

Pasak jos, geriau šuniui būti vienos srities „specialistu“, kaip ir žmogui.

– Mūsų šunys, sakykime, eksperimentiniai. Juos mokėme visko, kad pačios įgautume daugiau žinių. Skirtinga mokymo metodika naudojama mokant šunis ieškoti žmonių ir narkotikų. Visiškai kitokie šuns instinktai naudojami, kitokia metodika. Tikrai daug dalykų kirtosi, kai mokėme savo šunis. Prieš tai buvo pasiutę žaliosios juostos šunys, po miškus lakstė ir reikėjo juos nuraminti, kad ramiai ieškotų narkotikų, nesiblaškytų, nebūtų stipriai įsiaudrinę, – darbo niuansus atskleidė pašnekovė. 

Deimantės kolegė Rita Sliosorienė pridūrė, kad be bendro paklusnumo – nė iš vietos. Tiek žaliojoje juostoje, tiek narkotikų paieškoje, turi būti bendras paklusnumas.

– Treniruodamos šunis tobulėjame ir pačios. Patikėkit, mums kartais irgi reikia pagalvoti, kai žmonės klausia specifinių dalykų. Pasitariame, jei nesame su tuo susidūrusios, ieškome informacijos kitur. Su kiekvienu gyvūnu turtiname savo žinių bagažą, – pasakojo tauragiškė Rita.

 

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.