Asmenybės

Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 

– Kaip nusprendėte apsigyventi Tauragėje?

– Tauragėje atsidūriau per didžiulę nelaimę, bet kartu ir didžiulę laimę. Kaip sako, niekas nevyksta be reikalo. Nutiko taip, kad turėjau palikti jogos studiją Kaune, nes mačiau, kad nebesutampa mano ir mano draugės, su kuria dirbome, vertybės. Jai svarbiausia buvo pinigai, o man svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tuo metu kaip tik susipažinau su šiauliečiu. Planavome su juo išvykti į užsienį, bet po savaitės nuo išvykimo teko sugrįžti. Persikraustėm į Šiaulius, nes ten jis turėjo butą. Neturėjau ką daryti – nebevedžiau pamokų Kaune, Šiauliuose išvis prasta situacija su joga, tuomet sugalvojau parašyti savo feisbuko paskyroje, kad galiu atvažiuoti bet kur, į bet kurį miestą ir už auką pravesti jogos pamokas.

Mane pakvietė viena mano buvusių mokinių, dalyvavusi jogos mokytojų kursuose. Atvykau į Tauragę ir nuo pačios pirmos pamokos moterys kvietė mane atvažiuoti dar. Pradėjau atvažiuoti kartą per savaitę, du kartus. Santykiai su šiauliškiu visiškai sugriuvo ir nutiko taip, kad aš likau išmesta į gatvę. Teko pasirinkti – važiuoti į Kauną, kur aš jau visiškai nieko nebeturėjau, tėvai iš Kauno buvo išsikraustę, likusi močiutė ir keli draugai, neturėjau, kur gyventi. Ta pati situacija laukė ir Tauragėje, tik čia turiu žmones, kurie nori ateiti į jogą. Nusprendžiau kraustytis į Tauragę. Tai buvo labai greitas sprendimas. 6 val. ryto parašiau vienai savo mokinei, kad aš atsikraustau į Tauragę, ir paprašiau padėti susirasti būstą. Taip ryte susikroviau visą savo turtą, ką turėjau ir kas tilpo į automobilį, ir išvažiavau. Čia gyvenu jau 3 metus, o treniruotes vedu jau ketvirti metai. Tauragėje atradau viską – ir sėkmę dirbti mylimą darbą, ir vyrą, namus, nuostabius žmones aplink.

– Nuo ko prasidėjo jūsų mokymosi kelias?

– Įgijau Iliustracijos ir grafinio dizaino bakalaurą. Šiek tiek tuo užsiėmiau, dirbau įmonėje, susijusioje su lauko reklama, ir darydavau dizainus. Tikrai gerai sekėsi ir neturėjau kuo skųstis. Pastebėjau, kad žmonės gyvena gyvenimą, o aš sėdžiu prie kompiuterio nuo 9 iki 17 val., grįžusi namo jau esu visiškai pavargusi nuo kompiuterio ir savaitgalis yra vienintelis metas, kai jautiesi laisvas. Supratau, kad taip neturėtų būti. Žmogus turėtų turėti laisvo laiko tiek, kiek jis nori. Viskas susiklostė taip, kad pradėjau daugiau bendrauti su savo jogos mokytoja, kuriai priklausė studija, kurioje lankiausi, ir ji pasiūlė man vesti oro jogą. Susiradau mokymus, juos baigiau ir pradėjau darbą nuo oro jogos.

– Kokios yra jogos kryptys?

– Jogoje, kaip ir, sakykim, medicinoje, yra bendros žinios, kurias gali išmokti, o vėliau yra kryptys. Yra oro joga, „aštanga“ joga, „jin“ joga. Yra daug jogos porūšių, kuriuose galima specializuotis. Tauragėje aš vedu paprastą jogą, vadinu ją „miksu“ (krypčių mišinys), nes, mano suvokimu, žmogui reikia įvairovės. Atskirai vedu ir oro jogą, jos neišeina priderinti prie paprastos jogos, nes naudojamos specialios juostos, daroma daug padėčių juostų pagalba arba kabant ore.

– Ar tiesa, kad užsiimant joga dirba ne tik raumenys?

– Taip, tai vienas esminių dalykų, dėl ko, manau, kad pas mane ateina tiek daug žmonių. Dėl to, kad nesakau vien – sportuojam, stiprinam, tempiam. Pas mane atėję žmonės gauna ramybę, jeigu jie ateina išspręsti kažkokią problemą, jie gauna sprendimą tiesiog atsigręžę į save, arba jei nori sustiprėti ar tapti vėl lankstūs, irgi jie gauna tai. Tai įvairiapusiškas dalykas. Aš niekada nevedu jogos kaip sportinio pratimo – atėjom ir darom. Mes susirenkam, žinom, ko atėjom, užsiimam koncentracija, sąmoningai atliekame pratimus, kad padėtume kūnui, o ne sužalotume jį.

– Ar daug tauragiškių lankosi jogos treniruotėse?

– Nežinau, kiek tai populiaru, bet pas mane žmonės nori ateiti. Galbūt ir nuo mokytojo priklauso, nežinau. Manau, vis labiau ir labiau praktikos, kur daugiau sugrįžtame į save, populiarėja. Po kovido ir visų išgyvenimų, kuriuos patiriame, kas belieka – tik atsigręžti į save.

– Kur mokėtės, kad galėtumėte tapti jogos trenere?

– Jogos mokykla yra Tailande, bet aš mokiausi nuotoliniu būdu. Mokytojai visada kviečia atvykti ir patirti tai gyvai, tik ne mano charakteriui tas režimas, kuris yra jogos mokytojų kursuose. Pati esu vedusi jogos mokytojų kursus – tikrai yra ką veikti. Nuo 5 val. ryto atsikeli ir iki pat vakaro vedi mokymus. Kadangi nesu iš tų žmonių, kuriems patiktų anksti keltis, pripažįstu tai ir man nėra gėda, nes visi mano, kad visi jogos praktikai turi keltis 5 val. ryto, daryti jogą, kvėpavimo pratimus ir tik tada pradėti dieną. Taip nėra. Manau, kad kiekvienas žmogus turi daryti tai, kas padeda jam jaustis gerai. Žinau, kad man ryte atsikelti anksti nėra gerai, todėl keliuosi 8 val. ir vėliau, ir tik tada pradedu dieną. Jaučiuosi gerai tada, kai išsimiegu. Suprantu, Indijoje ar kitose šalyse, ten saulė teka penktą ryto, todėl jiems ir atsikelti nėra sunku, o pas mus žiemą nėra taip smagu keltis tamsoje.

– Kaip dažnai vyksta užsiėmimai?

– Dažniausiai turiu dvi treniruotes per dieną. Kai kuriomis dienomis – tik vakarais. Kartais dirbu ir savaitgaliais, kai vedu kitokias treniruotes, pavyzdžiui, oro jogą. Dabar vedu ir kvėpavimo kursus. Darbas iš tiesų vyksta visą laiką. Nėra taip, kad išėjau, baigiau darbą, ir viskas, man savaitgalis ir manęs netrukdykit, neskambinkit. Žmonės dažnai man rašo savaitgaliais, savaitgaliais vyksta ir įvairūs renginiai. Šiam darbui turi būti atsidavęs 100 procentų.

– Organizuojate stovyklą Balyje. Ar tai pirmoji jūsų organizuojama stovykla?

– Tikrai tai nėra pirmoji organizuojama stovykla, bet tai pirma mano autorinė kelionė, kurią organizuoju. Dirbdama čia, Tauragėje, organizavau stovyklą Juodkrantėje. Po jos ir nusprendžiau, kad esu pasiruošusi vėl organizuoti keliones į užsienį. Kai dirbau Kaune, mes ne vieną tokią kelionę esame suorganizavę, net tuomet, kai tai dar net nebuvo taip populiaru. Tačiau dabar viskas kitaip, dabar žmonės keliauja kartu, nes pasitiki manimi. Tai didžiulė atsakomybė. Mano tikslas yra, kad ši kelionė būtų kuo prieinamesnė ir kad žmonės pamatytų, kad keliauti galima ir kitaip, ne tik gulėti, valgyti ar vaikščioti po muziejus. Balyje aplankysime daug šventyklų, susipažinsime su vietiniais ritualais, atliksime įvairias praktikas ir jogą. Tai bus daugiau nei poilsis kūnui ir protui, tikiuosi, kad kelionė palies ir gilesnes sielos kerteles.