Istoriją pasakoja pašto ženklai
Įkelta:
2022-11-20
Nuotrauka
kolek
Aprašymas

Labiausiai kolekcininką domino pašto ženklai kosmoso tema

 

,
Nuotrauka
kolek
Aprašymas

Tomui Šerpyčiui patinka ir pašto ženklai apie Lietuvą

 

,
Nuotrauka
kolek
,
Nuotrauka
kolek

Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.

Pradžia – vaikystėje

Filatelija Tomas susidomėjo dar besimokydamas antroje gimnazijos klasėje (dabar tai būtų 6 klasė – aut. past.). Tada, pasak jo, pašto ženklus kolekcionavo kone visa klasė – tai buvo toks vaikiškas pomėgis. Vėliau susidomėjimas pašto ženklais išblėso – darbas, tarnyba kariuomenėje, santuoka, vaikai, tačiau paskui, kai, kaip jis sako, gyvenimas normaliai stojosi, vėl prisiminė savo archyvą, ėmė jį tvarkyti ir aptiko vaikystėje rinktus pašto ženklus, aistra kolekcionuoti įsiplieskė iš naujo. 

– Toks sutapimas: filatelijos judėjimas Tarybų Sąjungoje prasidėjo 1957-aisiais. Tada Maskvoje buvo jaunimo festivalis, ta proga buvo surengta pašto ženklų paroda. Visi pamatė ją ir susižavėjo. Tai buvo vadinamasis atšilimo laikotarpis – buvo galima susirašinėti su užsienio šalimis, gauti siuntinius iš Amerikos ir pan. Atsimenu, Tauragėje turgus būdavo pilnas nailono, atsiųsto iš užsienio. Tada išpopuliarėjo ir filatelijos judėjimas – pašto ženklų rinkimas buvo masiškas. Ir aš tada vėl iš naujo pradėjau. Gal todėl, kad nebuvo kito užsiėmimo... – pasakoja Tomas. 

Paskui, tiesa, susirašinėjimą su kapitalistinėmis šalimis vėl imta varžyti, tačiau su demokratinėmis susirašinėti buvo galima laisvai. Tad jis susirašinėjo su bendraminčiais Vokietijos demokratinėje respublikoje, Lenkijoje, Bulgarijoje – keisdavosi pašto ženklais. Be to, pradėti leisti filatelijos žurnalai, juose būdavo informacijos, kokie ženklai išleisti, ir susirašinėjimo adresų. Be to, įsigyti įvairių šalių pašto ženklų būdavo galima ir spaudos kioskuose.

Tada filatelininkų netrūko ir Tauragėje – jų buvo gal per 20. Jie turėjo ir klubą, įkurtą Kultūros namuose. 

Tema – kosmosas

Paklaustas, kokia tema vyrauja jo kolekcijoje, Tomas nedvejoja:

– Kosmosas. Susigundžiau, nes tada ir prasidėjo tas kosmosas: pirmasis palydovas, pirmasis kosmonautas, Mėnulio tyrimas, Marso tyrimas, amerikiečių skrydžiai į kosmosą. Buvo labai įdomu. Pašto ženklus apie kosmosą leisdavo net tos šalys, kurios su kosmosu neturi nieko bendro. Bet dabar jau sustojau, nes nieko naujo neišleidžia, nebent tik kokioms datoms paminėti. Tai kažkaip nebeįdomu.

T. Šerpytis išties turi ką parodyti. Jo surinkta pašto ženklų kosmoso tema kolekcija stebina – ja remiantis galima sužinoti visą kosmoso istoriją. Dauguma ženklų gražūs, spalvingi ir informatyvūs, pasakojantys apie reikšmingus įvykius. Jis turi pašto ženklų ir su vokais bei pirmosios dienos antspaudais. Kai kuriuos iš jų gauti buvo išties nelengva.

Tiesa, T. Šerpyčio kolekcijoje nemažai pašto ženklų ir kitomis temomis. Ypač jį domina pašto ženklai apie Lietuvą – jų yra išleidusios daugelis šalių, ir Tomas visada stengiasi juos gauti.  

Kiek turi ženklų, Tomas sako neskaičiuojąs, tačiau tikina, kad jo kolekcija nėra labai didelė.

Kartais tampa vertingi netikėtai

Paklaustas apie pašto ženklų vertę, jis pasakoja:

– Kartais koks nors ženklas tampa vertingas netikėtai. Pavyzdžiui, išleido, o paskui išėmė iš apyvartos. Arba paaiškėja, kad ženklas su klaida. 

O brangiausi, pasak jo, tie, kurie išleisti prieš 150 metų – pirmieji, juos leido Anglija, Rusija, Prancūzija. Jie neišvaizdūs, nes ten būdavo arba karaliaus portretas, arba koks herbas. Dar ženklo vertė padidėja, jeigu jis užklijuotas ant voko – yra antspaudas, išsiuntimo ir gavimo data, adresas – galbūt tos šalies jau nebėra. Pavyzdžiui, iš kaizerinės Vokietijos į Lietuvą – o čia tada buvo carinė Rusija – siųstas laiškas. 

Pasak jo, dar dabar labai domimasi prieškario Lietuvos pašto ženklais, vokų su jais jau mažai kas turi. Turi vieną kitą ir T. Šerpytis. Vertingi ir seni atvirukai su pašto ženklu. Pavyzdžiui, prieškariniai atvirukai pasakiškai brangūs. Ir dabartiniai, išleisti, sakykim prieš 50 metų, jau brangūs. 

Bando suburti ir Tauragės kolekcininkus

Tomas pasakoja, kad filatelijai labai sutrukdė visą pasaulį užklupusios krizės. Anksčiau jis kas mėnesį važiuodavo į Rygą, ten būdavo filatelininkų susirinkimai, atvažiuodavo bendraminčių iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos ir kitų šalių. Net kinų pasitaikydavo. Dabar to nebėra. Pasak jo, Vilniuje susitikimai dar vyksta, dabar suaktyvėjo ir Šiauliai – ten kiekvieną sekmadienį vyksta susitikimai sporto arenoje, o pirmą mėnesio sekmadienį – net labai dideli. Ten renkasi ne vien filatelininkai, bet ir kitokie kolekcininkai – renkantys apdovanojimus, juvelyriką, monetas, atvirukus, žurnalus, knygas, žvakides, skulptūrėles ir t.t.

– Nuvažiuokit ten pasižiūrėt – nustebsit, ką žmonės renka, – sako jis.

Tomas bando suburti ir Tauragės kolekcininkus. Pasak jo, buvo keletas entuziastų, jie rinkdavosi bibliotekos skaitykloje.

– Pakalbėdavom, sakydavom, negi mes čia esam tik kokie 4–5. Turėtų būti daugiau, – sako jis ir priduria, kad jei ką domina kolekcionavimas, turėtų kreiptis į redakciją arba tiesiai į jį telefonu 8 688 35 358.

Beje, T. Šerpytis pasakoja prikaupęs daug atvirukų ir bibliotekai pasiūlė surengti kalėdinių ir naujametinių atvirukų parodėlę, yra bibliotekoje eksponavęs ir pašto ženklus.  

Nuotrauka
kolek

Pomėgiui trukdo prastas pašto darbas

Kolekcininkas piktinasi Lietuvos pašto darbu.  

– Vakarų šalių ženklus gaudavau per Lenkiją, Bulgariją. Tada labai plačiai susirašinėjom, viskas vykdavo sklandžiai, o dabar – aš nežinau, kas su tuo Lietuvos paštu darosi. Siaubas! Net iš Vilniaus laiškas eina aštuonias dienas, o į užsienį – net visą mėnesį. Dabar siunčiau du laiškus į Slovėniją, adresatui parašiau, kad išsiunčiau. Praeina pora savaičių, jis man rašo, kad dar negavo. Po mėnesio parašo, kad pagaliau gavo. Ir iš Portugalijos pranešė, kad prieš mėnesį išsiųstas laiškas, o aš jo dar negavau. Ir dar kažkas yra man išsiuntęs, irgi negavau. Net rašiau laišką Lietuvos paštui, klausiau, kas čia darosi. Atsakė, kad išnagrinės ir atsakys, bet atsakymo taip ir nesulaukiau. Taigi susirašinėti praktiškai neįmanoma. Anksčiau dar galima buvo užsisakyti pašto dėžutę, ji būdavo nebrangi, o dabar labai pabrango, nebeapsimoka. Paskui vienas paštininkas patarė ant laiškų rašyti „Iki pareikalavimo“. Užsienyje tokius laiškus gauna be problemų, o aš pradėjau nebegauti, man išsiųsti laiškai grįždavo siuntėjams. Jie manęs klausia, kas atsitiko, kad laiškai grįžta. Pašte man pareiškė, kad tokia paslauga neegzistuoja, – pasakoja T. Šerpytis. 

Taigi dabar jis sako sumažinęs susirašinėjimą, palaikąs ryšį tik su senais draugais. Jie irgi sumažinę susirašinėjimą, bet kartais vis dar prašo kokių nors Lietuvoje išleistų ženklų, ir Tomas jų ko nors kartais paprašo. 

Nuotrauka
kolek

Geras laisvalaikio praleidimas

Paklaustas, ką duoda kolekcionavimas, T. Šerpytis sako, kad tai puikus laisvalaikio praleidimas: 

– Vienas mano draugas, Vilniaus universiteto dėstytojas, sako: „Pareinu namo pavargęs, išsinervinęs, pasiimu albumą, pavartau, pažiūriu ir atsipalaiduoju“. O didžiausias džiaugsmas būna, kai randi norimą pašto ženklą. Kai kataloguose pamatai gražų, įdomų ženklą, norisi jį gauti. Kartais tai nelengva, užtat gavus džiaugsmas dar didesnis.

Kolekcionieriai nuolat tobulėja istorijos, geografijos srityse. 

– Kai gauni naują ženklą, stengiesi jį išnagrinėti, sužinoti jo istoriją, tada išaiškėja labai daug naujų dalykų, kurių anksčiau nežinojai. Taip kaupiasi ir žinių bagažas, – sako Tomas. 

Taigi, pasak jo, vienintelis patarimas savęs dar ieškančiam žmogui – nebijoti bandyti. Tik bandant kažką naujo galima suprasti, patinka tai tau ar ne. Kartais žmogui užtenka tik pasišnekėti su užkietėjusiu kolekcininku, ir jis irgi pat užsikrečia šia aistra ir taip galbūt atranda save. 

Šerpytis įsitikinęs, kad kolekcionavimas suteikia daug žinių, be to, tai puikus būdas atsipalaiduoti.

Nuotrauka
rokas
Roko Baciuškos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. „Tokia maža ir tuo pačiu tokia didelė ta mūsų Lietuva, o ką jau kalbėti apie Tauragę. Jokie išbandymai nebaisūs, kai esame kartu, todėl dalinuosi džiaugsmu su jumis visais“, – teigė lenktynininkas.
Nuotrauka
ukininkas
Įkelta:
2023-01-14
Praėjusių metų pabaigoje surengtame Mero padėkos vakare už jaunatvišką ryžtą kuriant inovatyvų ir modernų ūkininko ūkį Tauro statulėlė įteikta Gyčiui Ūseliui. Dabar jaunasis Batakių seniūnijos ūkininkas dirba apie 120 hektarų žemės ir planuoja tolesnę ūkio ir technologijų plėtrą. Gytis dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros programose ir per investicinius projektus modernizuoja ūkį. O baigtos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijos rodo dar vieną vaikino pomėgį – sportą. Gytis yra ir svarsčių kilnojimo pasaulio čempionas. 
Nuotrauka
kaledos
Įkelta:
2022-12-25
Kalėdų stebuklas dažniausiai prasideda nuo susitikimo su Kalėdų Seneliu. Vienas jų –  menininkas Edvardas Gasinskas. Daugybę metų šventėms pasipuošiantis Kalėdų Senelio kostiumu vyras nori pradžiuginti kuo daugiau žmonių.
Nuotrauka
ausra
Įkelta:
2022-12-24
Seni žmonės tokie pat svarbūs, kaip jauni, sveiki ir veiklūs. Tačiau dažnai jie gyvena vieniši ir jiems reikia pagalbos. Policijoje dirbanti Maltiečių savanorė Aušra Mandrijauskaitė-Dambrauskienė kas sekmadienį aplanko po keletą vienišų senolių, atveždama jiems ne tik maisto paketus, bet ir savo širdies šilumą. Ji sako, kad senoliams ne taip svarbu atvežamas maistas, kaip galimybė pabendrauti. Su jais išgertų arbatos puodelių, sako, negalėtų net suskaičiuoti, o geriausias atlygis – ją pamačius džiaugsmu sužibančios senolių akys.
Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.