Labiausiai kolekcininką domino pašto ženklai kosmoso tema
Tomui Šerpyčiui patinka ir pašto ženklai apie Lietuvą
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Pradžia – vaikystėje
Filatelija Tomas susidomėjo dar besimokydamas antroje gimnazijos klasėje (dabar tai būtų 6 klasė – aut. past.). Tada, pasak jo, pašto ženklus kolekcionavo kone visa klasė – tai buvo toks vaikiškas pomėgis. Vėliau susidomėjimas pašto ženklais išblėso – darbas, tarnyba kariuomenėje, santuoka, vaikai, tačiau paskui, kai, kaip jis sako, gyvenimas normaliai stojosi, vėl prisiminė savo archyvą, ėmė jį tvarkyti ir aptiko vaikystėje rinktus pašto ženklus, aistra kolekcionuoti įsiplieskė iš naujo.
– Toks sutapimas: filatelijos judėjimas Tarybų Sąjungoje prasidėjo 1957-aisiais. Tada Maskvoje buvo jaunimo festivalis, ta proga buvo surengta pašto ženklų paroda. Visi pamatė ją ir susižavėjo. Tai buvo vadinamasis atšilimo laikotarpis – buvo galima susirašinėti su užsienio šalimis, gauti siuntinius iš Amerikos ir pan. Atsimenu, Tauragėje turgus būdavo pilnas nailono, atsiųsto iš užsienio. Tada išpopuliarėjo ir filatelijos judėjimas – pašto ženklų rinkimas buvo masiškas. Ir aš tada vėl iš naujo pradėjau. Gal todėl, kad nebuvo kito užsiėmimo... – pasakoja Tomas.
Paskui, tiesa, susirašinėjimą su kapitalistinėmis šalimis vėl imta varžyti, tačiau su demokratinėmis susirašinėti buvo galima laisvai. Tad jis susirašinėjo su bendraminčiais Vokietijos demokratinėje respublikoje, Lenkijoje, Bulgarijoje – keisdavosi pašto ženklais. Be to, pradėti leisti filatelijos žurnalai, juose būdavo informacijos, kokie ženklai išleisti, ir susirašinėjimo adresų. Be to, įsigyti įvairių šalių pašto ženklų būdavo galima ir spaudos kioskuose.
Tada filatelininkų netrūko ir Tauragėje – jų buvo gal per 20. Jie turėjo ir klubą, įkurtą Kultūros namuose.
Tema – kosmosas
Paklaustas, kokia tema vyrauja jo kolekcijoje, Tomas nedvejoja:
– Kosmosas. Susigundžiau, nes tada ir prasidėjo tas kosmosas: pirmasis palydovas, pirmasis kosmonautas, Mėnulio tyrimas, Marso tyrimas, amerikiečių skrydžiai į kosmosą. Buvo labai įdomu. Pašto ženklus apie kosmosą leisdavo net tos šalys, kurios su kosmosu neturi nieko bendro. Bet dabar jau sustojau, nes nieko naujo neišleidžia, nebent tik kokioms datoms paminėti. Tai kažkaip nebeįdomu.
T. Šerpytis išties turi ką parodyti. Jo surinkta pašto ženklų kosmoso tema kolekcija stebina – ja remiantis galima sužinoti visą kosmoso istoriją. Dauguma ženklų gražūs, spalvingi ir informatyvūs, pasakojantys apie reikšmingus įvykius. Jis turi pašto ženklų ir su vokais bei pirmosios dienos antspaudais. Kai kuriuos iš jų gauti buvo išties nelengva.
Tiesa, T. Šerpyčio kolekcijoje nemažai pašto ženklų ir kitomis temomis. Ypač jį domina pašto ženklai apie Lietuvą – jų yra išleidusios daugelis šalių, ir Tomas visada stengiasi juos gauti.
Kiek turi ženklų, Tomas sako neskaičiuojąs, tačiau tikina, kad jo kolekcija nėra labai didelė.
Kartais tampa vertingi netikėtai
Paklaustas apie pašto ženklų vertę, jis pasakoja:
– Kartais koks nors ženklas tampa vertingas netikėtai. Pavyzdžiui, išleido, o paskui išėmė iš apyvartos. Arba paaiškėja, kad ženklas su klaida.
O brangiausi, pasak jo, tie, kurie išleisti prieš 150 metų – pirmieji, juos leido Anglija, Rusija, Prancūzija. Jie neišvaizdūs, nes ten būdavo arba karaliaus portretas, arba koks herbas. Dar ženklo vertė padidėja, jeigu jis užklijuotas ant voko – yra antspaudas, išsiuntimo ir gavimo data, adresas – galbūt tos šalies jau nebėra. Pavyzdžiui, iš kaizerinės Vokietijos į Lietuvą – o čia tada buvo carinė Rusija – siųstas laiškas.
Pasak jo, dar dabar labai domimasi prieškario Lietuvos pašto ženklais, vokų su jais jau mažai kas turi. Turi vieną kitą ir T. Šerpytis. Vertingi ir seni atvirukai su pašto ženklu. Pavyzdžiui, prieškariniai atvirukai pasakiškai brangūs. Ir dabartiniai, išleisti, sakykim prieš 50 metų, jau brangūs.
Bando suburti ir Tauragės kolekcininkus
Tomas pasakoja, kad filatelijai labai sutrukdė visą pasaulį užklupusios krizės. Anksčiau jis kas mėnesį važiuodavo į Rygą, ten būdavo filatelininkų susirinkimai, atvažiuodavo bendraminčių iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos ir kitų šalių. Net kinų pasitaikydavo. Dabar to nebėra. Pasak jo, Vilniuje susitikimai dar vyksta, dabar suaktyvėjo ir Šiauliai – ten kiekvieną sekmadienį vyksta susitikimai sporto arenoje, o pirmą mėnesio sekmadienį – net labai dideli. Ten renkasi ne vien filatelininkai, bet ir kitokie kolekcininkai – renkantys apdovanojimus, juvelyriką, monetas, atvirukus, žurnalus, knygas, žvakides, skulptūrėles ir t.t.
– Nuvažiuokit ten pasižiūrėt – nustebsit, ką žmonės renka, – sako jis.
Tomas bando suburti ir Tauragės kolekcininkus. Pasak jo, buvo keletas entuziastų, jie rinkdavosi bibliotekos skaitykloje.
– Pakalbėdavom, sakydavom, negi mes čia esam tik kokie 4–5. Turėtų būti daugiau, – sako jis ir priduria, kad jei ką domina kolekcionavimas, turėtų kreiptis į redakciją arba tiesiai į jį telefonu 8 688 35 358.
Beje, T. Šerpytis pasakoja prikaupęs daug atvirukų ir bibliotekai pasiūlė surengti kalėdinių ir naujametinių atvirukų parodėlę, yra bibliotekoje eksponavęs ir pašto ženklus.
Pomėgiui trukdo prastas pašto darbas
Kolekcininkas piktinasi Lietuvos pašto darbu.
– Vakarų šalių ženklus gaudavau per Lenkiją, Bulgariją. Tada labai plačiai susirašinėjom, viskas vykdavo sklandžiai, o dabar – aš nežinau, kas su tuo Lietuvos paštu darosi. Siaubas! Net iš Vilniaus laiškas eina aštuonias dienas, o į užsienį – net visą mėnesį. Dabar siunčiau du laiškus į Slovėniją, adresatui parašiau, kad išsiunčiau. Praeina pora savaičių, jis man rašo, kad dar negavo. Po mėnesio parašo, kad pagaliau gavo. Ir iš Portugalijos pranešė, kad prieš mėnesį išsiųstas laiškas, o aš jo dar negavau. Ir dar kažkas yra man išsiuntęs, irgi negavau. Net rašiau laišką Lietuvos paštui, klausiau, kas čia darosi. Atsakė, kad išnagrinės ir atsakys, bet atsakymo taip ir nesulaukiau. Taigi susirašinėti praktiškai neįmanoma. Anksčiau dar galima buvo užsisakyti pašto dėžutę, ji būdavo nebrangi, o dabar labai pabrango, nebeapsimoka. Paskui vienas paštininkas patarė ant laiškų rašyti „Iki pareikalavimo“. Užsienyje tokius laiškus gauna be problemų, o aš pradėjau nebegauti, man išsiųsti laiškai grįždavo siuntėjams. Jie manęs klausia, kas atsitiko, kad laiškai grįžta. Pašte man pareiškė, kad tokia paslauga neegzistuoja, – pasakoja T. Šerpytis.
Taigi dabar jis sako sumažinęs susirašinėjimą, palaikąs ryšį tik su senais draugais. Jie irgi sumažinę susirašinėjimą, bet kartais vis dar prašo kokių nors Lietuvoje išleistų ženklų, ir Tomas jų ko nors kartais paprašo.
Geras laisvalaikio praleidimas
Paklaustas, ką duoda kolekcionavimas, T. Šerpytis sako, kad tai puikus laisvalaikio praleidimas:
– Vienas mano draugas, Vilniaus universiteto dėstytojas, sako: „Pareinu namo pavargęs, išsinervinęs, pasiimu albumą, pavartau, pažiūriu ir atsipalaiduoju“. O didžiausias džiaugsmas būna, kai randi norimą pašto ženklą. Kai kataloguose pamatai gražų, įdomų ženklą, norisi jį gauti. Kartais tai nelengva, užtat gavus džiaugsmas dar didesnis.
Kolekcionieriai nuolat tobulėja istorijos, geografijos srityse.
– Kai gauni naują ženklą, stengiesi jį išnagrinėti, sužinoti jo istoriją, tada išaiškėja labai daug naujų dalykų, kurių anksčiau nežinojai. Taip kaupiasi ir žinių bagažas, – sako Tomas.
Taigi, pasak jo, vienintelis patarimas savęs dar ieškančiam žmogui – nebijoti bandyti. Tik bandant kažką naujo galima suprasti, patinka tai tau ar ne. Kartais žmogui užtenka tik pasišnekėti su užkietėjusiu kolekcininku, ir jis irgi pat užsikrečia šia aistra ir taip galbūt atranda save.
Šerpytis įsitikinęs, kad kolekcionavimas suteikia daug žinių, be to, tai puikus būdas atsipalaiduoti.
Labiausiai kolekcininką domino pašto ženklai kosmoso tema
Tomui Šerpyčiui patinka ir pašto ženklai apie Lietuvą
