Areta Didžionienė: „Menas yra neišsemiamas“
Įkelta:
2022-06-19
Nuotrauka
areta
Aprašymas

Pasak Aretos Didžionienės, pagrindinis jos kūrinių veikėjas yra gamta

Autorės nuotrauka

 

,
Nuotrauka
areta
Aprašymas

Aretos Didžionienės darbai parodoje „Ex Nova“ Tauragės kultūros rūmuose

Autorės nuotrauka

 

Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.

– Kokia jūsų kaip menininkės istorija? Nuo ko pradėjote?

– Menu rimčiau užsiimu jau daugiau kaip 10 metų, bet meno studijas baigiau tik pernai. Dabar jau esu diplomuota menininkė, o ilgą laiką buvau mėgėja. Tapydavau ir neakivaizdžiai studijuodama teologiją, paskui – ekonomiką. Mano gyvenimas taip susiklostė, kad meno mokytis negalėjau, kadangi studijos buvo dieninės. Vėliau mano gyvenime atsirado vizualinio dizaino studijos. Buvo galima pasirinkti, kokios technikos nori mokytis. Pasirinkau piešti ir su piešiniais pieštuku pabaigiau savo studijas, toks buvo ir mano baigiamasis darbas. Iki tol nelabai mokėjau piešti pieštuku, nes rinkausi tik tapyti, pradėti piešti man buvo pati didžiausia baimė ir iššūkis. Baigusi studijas supratau, kad galiu ne tik tapyti, piešti, bet ir kurti kažką naujo. 

– Naujausia paroda „Ex Nova“ norėjote priminti apie tvarumo svarbą. Kokia jūsų asmeninė nuomonė apie dabartinę situaciją pasaulyje?

– Pati apie tai susimąsčiau matydama šią problemą kasdienybėje. Visada pirkdama stengiuosi paimti produktus su mažiau įpakavimo, į parduotuvę nešuosi pirkinių maišelį, jei neturiu, prašau nebenaudojamos kartoninės dėžutės. Tokiais mažais žingsneliais stengiuosi prisidėti prie gamtos saugojimo. Iš to, ką mes kiekvieną dieną naudojame ir išmetame, galima padaryti meną. Paroda norėjau priminti, sukelti diskusiją ir paskatinti visus apgalvoti, kiek daug visko sudedama į vieno produkto įpakavimą. Manau, menininko užduotis yra ne rasti atsakymą, bet priversti susimąstyti, pasiūlyti idėją.

– Priešpaskutinė jūsų darbų paroda pavadinta „Arbareto“, pastaroji – „Ex Nova“. Ką jie reiškia?

–  Esperanto kalboje arbareto reiškia giraitė, šilelis. Šį žodį sužinojau netikėtai – pernai mane pakvietė į svečius Anykščiuose. Pažįstama esperanto kalbos mokosi rimčiau nei aš ir mums bevaikštant Anykščių šilelyje ji paklausė, ar žinau, kaip esperantiškai yra šilelis. Nežinojau. Nuskambėjęs žodis įstrigo, o ir buvo panašus į mano vardą – Areta. Mano paveiksluose daug gamtos motyvų, taigi supratau – taip ir pavadinsiu parodą.

Pastarosios parodos pavadinimas „Ex Nova“ reiškia buvęs naujas daiktas. Panaudota dėžutė, prikelta antram gyvenimui, tampa meno kūriniu. Pavadinimą tiesiog logiškai sukūriau. Nova esperanto kalboje yra naujas, exbuvęs. Draugėms, su kuriomis rengėme bendrą parodą, pasiūliau šį pavadinimą, ir jos sutiko.  

Nuotrauka
areta

– Ar seniai kuriate? Ar pamenate, koks buvo jūsų pirmasis kūrinys?

– Kūrybą mėgau dar mokykloje. Labai mėgau piešti, bet, kol mokiausi mokykloje, nebuvo jokio dailės būrelio. Neturėjau galimybės niekur tobulintis. Baigusi mokyklą ištekėjau ir kurį laiką nesimokiau. Įkūriau savo gėlių saloną, dirbau ten ir vis tiek nusprendžiau, kad noriu studijuoti. Tiesiog nuvažiavau į Klaipėdos universitetą ir sakiau – kur bus vietų, ten ir stosiu. Norėjau stoti į dailę pedagoginiame, bet jau nebepriėmė dokumentų. Sakė, pasimokius metus bus galima perstoti į kitą studijų programą, bet sužinojau, kad dailės studijos mokamos, o už teologijos studijas nemokėjau, tai ir neperstojau. Buvau įsitikinusi, kad gėlių saloną turėsiu visą gyvenimą ir tą patį darbą dirbsiu, tik tiesiog norėjau studijuoti. Po teologijos studijų baigiau ir ekonomikos magistrantūrą. Uždariau gėlių saloną ir pradėjau tapyti. Norėjosi daugiau laiko skirti menui. 13 metų dirbus gėlių salone jau norėjosi pokyčių. Man nuobodu, kai žinau, kad galiu viską padaryti, norisi iššūkių.

Savo pirmąjį kūrinį labai gerai prisimenu, nes sugalvojusi tapyti susiradau vieną dailininką Palangoje. Turėjau vos kelis darbelius, bet žinojau, kad man reikia patarimų, ir 2009 metais pirmąsyk nuvažiavau pas jį konsultacijų. Trečią ar ketvirtą kartą nuvykusi parodžiau jam savo paveikslą, o jis ir sako: „Tai yra meno kūrinys, tu turi rimtai dirbti ir tobulėti“. Ir pridūrė, kad jei planuoju rimtai dirbti, tai jis net užleisiąs savo eilę parodai Palangoje. 

Daug kas norėjo nupirkti mano pirmąjį darbą, kuriame pavaizduota  į angelą panaši figūra. Tai kaip simbolis vidinio žmogaus, tarsi nematomo žmogaus pasaulio. To darbo nepardaviau, jis kabo namuose. Tai gražus prisiminimas, kad dailininkas įvertino mano darbą kaip meno kūrinį.

– Iš kur semiatės idėjų kurti? Kokios temos vyrauja jūsų kūryboje?

– Dažniausiai idėjos atsiranda mano galvoje. Aš negaliu to paaiškinti. Anksčiau turėdavau labai daug idėjų, atrodė, kuriant jų tik daugėja. Po studijų situacija kiek pasikeitė, nes studijuojant reikėdavo viską paaiškinti ir pristatyti darbus. Taigi dabar labai įsijungia protas, o iki studijų kūriau visai kitaip – intuityviai. Atsiradus vaizdui galvoje atsistoju prie drobės ir tapau, kol kažkas panašaus pavyksta. 

Po studijų labai gilinausi į baltų kultūrą ir simbolius. Mano kūryboje vis dar galima pastebėti ženklų bei pasaulio medį. Kol kokios nors temos giliai neišanalizuoji, tol negali jos giliai suvokti, o aš tai darau kiekvieną dieną. Pradėjau piešti studijuodama nuo 15 min. iki 10 val. per dieną. Ir kiekvieną dieną nuoširdžiai dirbdavau. Dėstytojai sakė, kad norint kažko pasiekti reikia tai tobulinti kiekvieną dieną. 

Mano kūriniuose pagrindinis veikėjas yra gamta, nes gamtos formos ir spalvos yra pagrindinis inspiracijų šaltinis. Pamąstymai apie žmogaus ir gamtos ryšį atvedė ir prie kūrinių tvarumo tema. 

– Papasakokite, kaip gimsta jūsų kūriniai.

– Niekada nežiūriu, ką daro kiti. Šį bruožą turiu kiek save prisimenu. Pamenu, mokykloje vaikai žiūrėdavo, ką piešia kiti, ir bandydavo daryti kažką panašaus, o man yra atvirkščiai. Aš negaliu daryti taip, kaip daro kiti. Negaliu pažiūrėti į kito idėją ir daryti panašiai. Man neįdomu. Aš pati turiu sugalvoti, ką sukurti. Man tiesiog ateina mintis ir žinau, kad ji yra mano, ir bandau ją įgyvendinti. Ir niekada nesistengiu nieko nustebinti. Aš pati jaučiu, kad tas kūrinys yra mano, nenukopijuotas, tarsi išaugęs iš manęs. 

Dirbu aliejiniais dažais arba piešiu pieštuku. Esu ir dekoravusi jau pagamintus daiktus, pavyzdžiui, dekoravau šviestuvą.

Kiek trunka sukurti vieną kūrinį, sunku pasakyti. Labai įvairiai. Gali trukti porą vakarų, gali  savaitę, porą mėnesių. Dažniausiai tapau etapais, nes aliejinė tapyba taip greitai neišdžiūsta, reikia palaukti, kad galėtum dėti kitą sluoksnį. 

– Ar jau galvojate apie naują parodą?

Norėtųsi kitais metais padaryti kokią didesnę iniciatyvą – įtraukti kitas organizacijas, mokyklas, kaip, pavyzdžiui, miesto šventei buvo daromi ragai. Kodėl nepadarius kažko panašaus iš daiktų pakuočių? Galima būtų surinkti medžiagas, į veiklą įsitrauktų vaikai, tėvai, mokytojai. Tai tarsi bendra gija ir norisi šią temą aktualizuoti. Ypač menininkai, dizaineriai kuria galvodami, kaip aktualizuoti tas tvarumo idėjas. 

Dar planuoju parodą Kaune, o daugiau planų kol kas neturiu.

– Kaip vertinate šiuolaikinį meną?

– Na, aš ne tiek vertinu, kiek stebiu. Dažniausiai visi menininkai būna stebėtojai. Man tas stebėjimas sukuria viziją, aš stebiu, kaip menas keičiasi. Aš to nevertinu, man tiesiog įdomu. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra be galo daug kūrėjų, kad vyksta daug meno renginių. Man pačiai įdomiausia yra tapyba ir grafika, tos klasikinės technikos, ir įdomu, kaip tuos būdus žmonės atranda naujai.

– Kokių turėtumėte patarimų ar palinkėjimų jauniesiems menininkams?

– Imti ir daryti. Daryti daryti daryti… Kaip sakė mano dėstytojas – smuikininkas turi kiekvieną dieną groti. Jeigu vieną dieną nerepetuosi – žinosi tik pats, jeigu negrosi kelias dienas – girdės tavo mokytojai, o jei negrosi ilgiau – tuomet supras ir visi klausytojai. Dabar ir pati suprantu šį jo pasakymą, nes kuo daugiau kuri, tuo labiau įsitikini, kad menas yra neišsemiamas. Patarčiau nesistengti konkuruoti su kitais kūrėjais. Aš kaip tik stengiuosi į parodas įtraukti drauges, pažįstamas.

 

Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu. 
Nuotrauka
rokas
Roko Baciuškos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. „Tokia maža ir tuo pačiu tokia didelė ta mūsų Lietuva, o ką jau kalbėti apie Tauragę. Jokie išbandymai nebaisūs, kai esame kartu, todėl dalinuosi džiaugsmu su jumis visais“, – teigė lenktynininkas.
Nuotrauka
ukininkas
Įkelta:
2023-01-14
Praėjusių metų pabaigoje surengtame Mero padėkos vakare už jaunatvišką ryžtą kuriant inovatyvų ir modernų ūkininko ūkį Tauro statulėlė įteikta Gyčiui Ūseliui. Dabar jaunasis Batakių seniūnijos ūkininkas dirba apie 120 hektarų žemės ir planuoja tolesnę ūkio ir technologijų plėtrą. Gytis dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros programose ir per investicinius projektus modernizuoja ūkį. O baigtos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijos rodo dar vieną vaikino pomėgį – sportą. Gytis yra ir svarsčių kilnojimo pasaulio čempionas. 
Nuotrauka
kaledos
Įkelta:
2022-12-25
Kalėdų stebuklas dažniausiai prasideda nuo susitikimo su Kalėdų Seneliu. Vienas jų –  menininkas Edvardas Gasinskas. Daugybę metų šventėms pasipuošiantis Kalėdų Senelio kostiumu vyras nori pradžiuginti kuo daugiau žmonių.
Nuotrauka
ausra
Įkelta:
2022-12-24
Seni žmonės tokie pat svarbūs, kaip jauni, sveiki ir veiklūs. Tačiau dažnai jie gyvena vieniši ir jiems reikia pagalbos. Policijoje dirbanti Maltiečių savanorė Aušra Mandrijauskaitė-Dambrauskienė kas sekmadienį aplanko po keletą vienišų senolių, atveždama jiems ne tik maisto paketus, bet ir savo širdies šilumą. Ji sako, kad senoliams ne taip svarbu atvežamas maistas, kaip galimybė pabendrauti. Su jais išgertų arbatos puodelių, sako, negalėtų net suskaičiuoti, o geriausias atlygis – ją pamačius džiaugsmu sužibančios senolių akys.
Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo.