Ukrainiečiai Tauragę jau laiko savo namais: bursis į asociaciją
Įkelta:
2022-05-31
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Aprašymas

Tamara Jakovec Tauragėje gyvenančius kraštiečius kviečia susiburti Raimondos Alysienės nuotrauka

,
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Aprašymas

Tamaros sūnaus Maksimo piešinys Raimondos Alysienės nuotrauka

Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.

Tauragė – nesvetima

– Laba diena, – vos pravėrusi redakcijos duris nepriekaištinga lietuvių kalba pasisveikino Tamara. Nors kalbėti lietuviškai ji dar nesiryžta, Tauragė jai nebuvo svetima ir anksčiau. Kai Ukrainoje prasidėjo karas, mūsų mieste prieglobstį rado ir jos vaikai, ir sūnėnai. Su Taurage moteris planuoja sieti ir tolesnį savo šeimos gyvenimą, tad, jos manymu, pats laikas tokių pat planų turinčius kraštiečius suburti į organizaciją ir kartu spręsti kylančias problemas.

Du aukštojo mokslo diplomus turinti moteris gyveno Vakarų Ukrainoje, Rovno mieste, 17 metų dirbo mokykloje – dėstė istoriją bei ukrainiečių kalbą ir literatūrą. Deja, prisipažįsta iš mokytojos atlyginimo negalėjusi išlaikyti šeimos, tad prieš kelerius metus, pasitarusi su mama, pasiryžo ieškoti geriau apmokamo darbo ir išvažiavo į užsienį. Dirbo Lenkijoje, Vokietijoje, Izraelyje ir kitur. Kai pernai po atostogų namuose dėl karantino nebegalėjo įvažiuoti į Vokietiją, firma, kurioje dirbo, jai pasiūlė važiuoti į Tauragę. 

– Pagalvojau tada – Lietuva tai Lietuva, ir nutariau pabandyti, – prisimena ji. 

Neseniai 40-metį minėjusi Tamara į Tauragę anksčiau atvažiuodavo į komandiruotes. Ji išsinuomojo butą, dirbo vėjo jėgaines gaminančioje įmonėje ir kas keletą mėnesių grįždavo namo. Tuo metu, kai Rusija užpuolė Ukrainą ji buvo Tauragėje, tačiau nieko nelaukdama susiruošė ir išvažiavo į Rovną atsivežti vaikų. 

– Nors pačiame Rovne aktyvių karinių veiksmų nebuvo, vis tiek buvo nesaugu, tai vienur, tai kitur krito bombos, pataikydavo raketos. Be to, juk nežinia, kaip bus toliau... – pasakoja Tamara.

Kartu pasiėmė ir sesers vaikus – sesuo ir mama nutarė likti, tačiau vaikus norėjo apsaugoti. 

Tad dabar jos šeima didelė: ji globoja sūnėnus, kuriems 14 ir 22 metai. Vyresnysis serga cerebriniu paralyžiumi. Tamaros vaikai – 14-metis Maksimas ir 12-metė Irina. Jie glaudžiasi tame pačiame bute, kurį moteris nuomojo ir iki karo. Jis dviejų kambarių, taigi vietos mažoka, tačiau nė vienas nesiskundžia. Moteris pasakoja, kad kartais pas juos nakvoja net Irinos draugė lietuvė – mergaitės labai susidraugavo. 

Tamara džiaugiasi, kad šią savaitę neįgalus sūnėnas pradėjo lankyti neįgaliųjų dienos centrą – vaikinui labai trūko bendravimo, juk visą dieną jis likdavo namuose vienas. Dienos centre jam labai patinka. Irina mokosi šokti, o Maksimas labai gražiai piešia ir norėtų lankyti Meno mokyklą.

Jovarų mokykloje – per 50 ukrainiečių 

Nuo kovo mėnesio Tamarai buvo pasiūlytas mokytojos padėjėjos darbas Jovarų mokykloje, tą pačią mokyklą lanko ir jos vaikai, ir sūnėnas. Iš viso šią mokyklą lanko 53 ukrainiečiai.

– Jovarų mokykla – vienintelė Lietuvoje, kur mes turime atskirą kabinetą, – pasakoja Tamara. –  Esu labai dėkinga mokyklos direktoriui ir visiems mokytojams, kad galime turėti mokykloje tarsi Ukrainos dalelę. Kabinetas labai didelis, turime planšečių, stalo žaidimų, dėlionių. Per pertraukas vaikai gali susirinkti. Yra ką veikti visokio amžiaus vaikams. Pirmomis dienomis mokytojai, tėvai sunešė puodelių arbatai, o arbatos turime tiek, kad užteks visiems metams. 

Ji pasakoja apie kiekvieną vaiką žinanti viską – jie bendrauja, dalijasi rūpesčiais ir džiaugsmais. Padeda Tamara ir per pamokas, jei ukrainiečiai susiduria su kokiais nors sunkumais.

– Vaikai skirtingi, jų problemos – irgi, tačiau stengiuosi jiems padėti bet kokioje situacijoje, – teigia ji. – Vaikams čia labai patinka, jie jaučia mokytojų, bendraklasių palaikymą. Nė vienas dar nesiskundė, kad jį skriaudžia. 

Ji pripažįsta – darbo daug. Kai kuriose kitose mokyklose mokosi vos po kelis ukrainiečius, tačiau irgi yra tokia pat pareigybė, o čia – per pusę šimto, taigi įvairiausių reikalų reikaliukų – iki kaklo.

Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka

Nori suburti draugiją

– Savivaldybė mums pasiūlė suburti Tauragėje ukrainiečių draugiją, – pasakoja Tamara. – Taip būtų paprasčiau padėti adaptuotis žmonėms svetimame krašte. Juo labiau, kad nemažai šeimų net ir karui pasibaigus neplanuoja grįžti į gimtinę. Šiek tiek renku informaciją ir žinau, kad tokių šeimų nemažai. Pirmiausia tai šeimos, kurių tėvai dirbo čia ir iki karo. Kai kurie jau seniau planavo čia persikraustyti, bet buvo įvairių biurokratinių kliūčių. Dabar jie gavo leidimą gyventi Lietuvoje ir nori socializuotis Tauragėje.

Pasak jos, draugija galėtų daug kuo padėti tokiems žmonėms ir ypač vaikams – rašyti projektus, gauti finansavimą ir įgyvendinti savo idėjas. O jų daug ir įvairių. Viena jų – prie Jovarų mokyklos pasodinti medelių, kad primintų ukrainiečius, kurie čia mokėsi, bet jau išvyko namo. Planuose – ir platesnė pažintis su Lietuva, ekskursijos. Dar viena idėja – turėti nedidelę laikiną vaikų darželio grupę, kur tėvai galėtų bent kelioms valandoms palikti vaikučius, nes į darželius pateko ne visi. Patalpos tam jau yra – savivaldybė leido ukrainiečiams kurtis Bendruomenių namuose. Ten pat – ir draugijos buveinė. 

Be to, gana daug šeimų gyvena toli nuo miesto ir neturi galimybės atvažiuoti į darbą. Susibūrus į draugiją, žinant, kur kas gyvena, ir šitą klausimą išspręsti būtų lengviau.   

Ne su visais pavyksta susisiekti

– Bėda ta, kad ne visi ukrainiečiai žino apie mūsų organizaciją, ne su visais pavyksta susisiekti, – teigia moteris. – Kai kurie gyvena atokiau nuo miesto, galbūt kitų kraštiečių nesutinka ir nėra apie mus girdėję. Todėl labai prašau visų lietuvių, kurių namuose gyvena ukrainiečiai ar kurie bendrauja su jais, galbūt kartu dirba, papasakoti, kad yra tokia draugija, ir pasiūlyti su manimi susisiekti.

Koordinuoti šį darbą kraštiečiai paprašė jos, nes ji dirba mokykloje, bendrauja su 50-ies vaikų tėvais. Jos „Viber“ programėle sukurtoje grupėje – 51 kraštietis, yra ir grupė feisbuke „Tauragės saulėgrąža“, joje – 150 narių. Sudėjus visus šiuos žmones ir jų šeimas būtų per 400 žmonių. Tačiau Tamara įsitikinusi, kad tai dar toli gražu ne visi Tauragės rajone gyvenantys jos kraštiečiai. Ji teigia, kad savivaldybė turi visų jos kraštiečių kontaktus, tačiau dėl duomenų apsaugos negali jais dalintis. 

– Ukrainiečiai, susisiekite su manimi, kad galėtume kartu planuoti ir kurti savo ateitį Tauragėje, – ragina Tamara. Jos telefonas 8 636 037 39.

 

 

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.