Pasaulį savo žiniomis užkariaujanti tauragiškė: daugybė žmonių nori pažinti Lietuvą
Įkelta:
2021-12-28
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Monika Lionaitė. Asmeninio albumo nuotrauka

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Monika Lionaitė. Asmeninio albumo nuotrauka

Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 

– Monika, papasakokite, kaip tapote „Globalios Tauragės“ ambasadore? Kuo šis titulas jus įpareigoja?

– Esu viena pirmųjų, prisijungusių prie „Globalios Tauragės“ ambasadorių iniciatyvos. Jau kurį laiką aktyviai bendradarbiauju su savivaldybe ir organizacijomis, kurios siekia inovatyvumo įvairiose verslo ir skaitmenizavimo srityse. Kadangi gyvenu Stokholme, o prieš tai gyvenau Kanberoje (Australijoje), šiose šalyse atlieku ambasadorės pareigas – skleidžiu žinią apie Tauragę kaip žaliąjį regioną. Palaikau ryšius su lietuvių organizacijomis. Viena mano kaip ambasadorės iniciatyvų buvo „Tauragės hakatonas 2020“ – idėjų maratonas, kurį prieš metus organizavau kartu su savivaldybe internetu. Prie iniciatyvos prisijungė ir kraštiečiai, ir dalyviai iš užsienio (hakatonai – tai programinės įrangos kūrėjų maratonas, rengiamas kūrybiniais ir edukaciniais sumetimais. Per jį kuriami konkretūs programavimo produktai, – aut. past.).

Kiek laiko gyvenate Švedijoje? 

– Švedijoje gyvenu 8 metus. Iki įsikurdama Stokholme vasaras čia praleisdavau su šeima keliaudama po gražiausias šalies vietas.

Nuotrauka
nuotrauka

Papasakokite, ką iki to laiko veikėte Tauragėje? 

– Tuo metu, kai nusprendžiau persikelti gyventi iš Lietuvos į Švediją, buvau pirmosios tarptautinio bakalaureato kartos moksleivė „Versmės“ gimnazijoje. Per pirmuosius programos metus su klasiokais aplankėme visas mokyklas, turinčias šią programą (Vilniaus licėjų, Kauno jėzuitų ir Šiaulių Didžvario gimnazijas), o po to palyginau tos programos galimybes Stokholme. Čia radau jaunųjų verslininkų gimnaziją („Young Business Creatives“), kuri idealiai atitiko mano poreikius – tiek aktyvių tarptautinių profesorių lygiu, tiek dėstymo maniera, tiek karjeros perspektyvomis baigus šią privačią mokyklą.

Kada nusprendėte išvykti?

– Gyvendama Tauragėje aktyviai dalyvavau visuomeninėje veikloje. Per tarptautinius mainų projektus supratau, jog man lyderystės ugdymas tarptautinėje rinkoje yra prioritetas. Kultūrų ir asmenybių įvairovė mane sužavėjo. Stokholmas buvo ta vieta, kurioje norėjau siekti karjeros aukštumų bei baigti aukštuosius mokslus. Tad nieko nelaukusi ten ir išvykau, gavusi vietą prestižinėje jaunųjų verslininkų gimnazijoje.

– Kaip sekėsi įsitvirtinti svečioje šalyje? Kaip jus sutiko Švedija ir naujieji namai?

– Dalis mano šeimos Švedijoje praleido didžiąją dalį gyvenimo, o aš ten – savo vaikystės vasaras. Mokykla likau labai patenkinta, mokymo maniera buvo tai, ko niekada neregėjau lietuviškose mokyklose – laisvė moksleivio individualumui, dėmesys kiekvieno mokymosi poreikiams bei pozityvus skatinimas gilintis ir į universitetinio lygio temas. Čia surengiau ir savo pirmąją tapybos parodą. Baigusi gimnaziją įstojau studijuoti globalios vadybos bakalaurą Stokholmo universitete. Įsitraukiau tiek į studentų gyvenimą, tiek į Stokholmo startuolių gretas bei elito renginius, prisijungiau ir prie Švedijos lietuvių jaunimo bendruomenės pirmosios valdybos sekretorės pozicijoje.

– Švedijoje, Stokholmo universitete, įgijote vadybos diplomą. Kodėl pasirinkote šią sritį? Kokias kompetencijas pavyko įgyti? Kiek laiko mokėtės? Papasakokite plačiau apie savo mokslus Švedijoje.

– Taip, esu įgijusi globalios vadybos bakalauro diplomą bei tarptautinio ir lyginamojo švietimo magistro diplomą Stokholmo universitete. Vadybos baigiamajame darbe analizavau, kaip vyksta inovacijų verslo mainai, o švietimo baigiamajame darbe nagrinėjau, kokias kompetencijas inovatyvių technologinių renginių dalyviai praktikuoja, ugdo bei kaip hakatonai gali būti panaudoti įkuriant UNESCO mokymosi centrus pasaulyje. Šiuo metu rašau savo trečiąjį baigiamąjį magistrinį darbą Strateginės informacinių sistemų vadybos magistro laipsniui įgyti. Darbas apie telekomunikacijos industrijos raidą iki 5G ryšio ir ateities potencialą 6G ryšio įdiegimui versle. 

Į Lietuvą grįžtu per šventes. Persikelti gyventi iš Švedijos į Lietuvą bent kol kas neplanuoju. Nors ir domiuosi tarptautine Lietuvos politika, o atstovauti Lietuvai diplomatiniais ir verslo interesais man įdomu. 

Taip pat esu baigusi politikos, žmogaus teisių, komercinės teisės, taikos ir konfliktų žurnalistikos, globalios sveikatos vadybos, ekonominės istorijos, tarptautinių ryšių, diplomatijos, įvairių kalbų – įskaitant ir kinų kaligrafijos – kursus. Teko pasisemti ir tarptautinės akademinės patirties studijuojant kituose aukščiausio lygio universitetuose savo srityse – Australijos nacionaliniame universitete, Lomonosovo valstybiniame universitete, Aix-Marseille universitete, Oulu universitete ir Taipėjaus technologiniame universitete. 

Tam, kad pagilinčiau žinias apie tarptautinius ryšius ir jų įtaką diplomatijai bei verslui, atlikau praktiką Lietuvos ambasadoje Stokholme, asistuodama ir padėdama rengti „Invest Lithuania“ renginius. Po to buvau pakviesta atlikti praktiką Lietuvos nuolatinėje diplomatinėje atstovybėje Ženevoje, Šveicarijoje. Ten asistavau Lietuvos diplomatams Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisijoje, Pasaulio prekybos organizacijoje. Įgijau neįkainojamos patirties ir pažinau nuoširdžiai bei sunkiai, bemiegėmis naktimis dirbančius diplomatus, kuriančius Lietuvos gerovę tarptautinėje plotmėje. 

Studijų metu Australijoje patyriau, ką reiškia gyventi ten, kur visus metus šviečia saulė, – tai atsispindi ir žmonių bendravimo kultūroje. Dauguma australų kur kas spontaniškesni ir labiau atsipalaidavę nei skandinavai. Pati šalis unikali savo gamta, o ir lietuviai ten yra daug prisidėję prie Australijos susikūrimo. Tasmanijos saloje yra Lietuvybės centras, kuris buvo įkurtas dar tais laikais, kai Lietuva patyrė priespaudą. Man labai patiko gyventi sostinėje Kanberoje, įsikūrusioje slėnyje, apsuptoje kalnų ir vyninių. 

Australijos universitete organizavau hakatonus. Keliavau ir po regionus – paplūdimiai pasakiškai gražūs, bet dažnai pavojingi dėl juos supančios gyvūnijos. Sidnėjaus architektūra – atgaiva akims įvairių stilių mėgėjams. Nacionaliniuose parkuose daug egzotikos. O banglenčių stovykloje išmoksti susidraugauti su bangomis ir pažvelgi savo baimėms tiesiai į akis. 

Studijų metu Rusijoje oro sąlygos buvo labai panašios kaip ir Stokholme, bet Maskva kalėdiniu laikotarpiu visa švytinti, išpuošta, kone tikra Kalėdų pasaka. Studijos Lomonosovo universitete buvo labai intensyvios – nuo ryto iki vėlaus vakaro. Turėjau dėstytojų ir iš Silicio slėnio, ir iš globalių kompanijų. Nors mokslams skyriau veik visą savo laiką, pakeliauti po regionus taip pat spėjau. Pamačiau Peterburgą, Sočį, Baikalo ežerą. Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus. 

Studijos Prancūzijoje tapo įdomia kultūrine patirtimi. Čia viskas labai priklauso nuo dėstytojo nuotaikos, kiek laiko truks paskaita. O ir programos dalys gali keistis kasdien. Per tą laiką keliavau po pietų Prancūziją – paplūdimius, Alpes. Supratau, kad egzotikos galima rasti ne tik Australijoje – Prancūzijos gamta tokia įvairi. Kulinarijai prancūzai skiria ypatingą dėmesį – bendrų vakarienių metu kiekvienas save gerbiantis prancūzas stengiasi nustebinti visus vakaro dalyvius unikaliais receptais.

Studijuodama Taipėjuje (Taivane, – aut. past.) pripratau prie svilinančio karščio, japoniškos virtuvės, o ypač sušių – Taipėjuje galima rasti vienus geriausių japonų restoranų. Patys japonai ir net korėjiečiai ten vyksta atostogauti. Žmonės labai malonūs ir nuolankūs turistams. Per tą laiką daug keliavau ir po Pietų Aziją – Hong Kongą, Tailandą, Filipinus, Singapūrą.

Kadangi dirbu su inovatyviais technologiniais sprendimais, konsultuoju verslus bei atlieku rinkos apžvalgas, kiekvienas įgytas laipsnis bei užbaigtas kursas prisideda prie mano akademinių žinių gilinimo tose srityse. 

Galiu drąsiai sakyti, kad kiekvienas turėtų studijuoti bent keletą dalykų per savo akademinę karjerą – tai suteikia platesnę pasaulėžiūrą bei supratimą. 

– Viename savo feisbuko įrašų teigėte, kad jums svarbios tvarios technologijos, tenkinančios žmonių poreikius. Ar galite apie tai papasakoti plačiau? Ar tai susiję su besikeičiančiu klimatu ir atsakomybe mums visiems dėl to imtis kokių nors veiksmų? 

– Dažnai kalbu apie tvarių technologinių sprendimų vystymo svarbą tarptautinėse konferencijose ir mokymų metu. Šiemet kalbėjau apie tai Dubajaus „EXPO 2020“, Stambulo globalios taikos konferencijoje, „Rotary“ Europos lyderystės mokymuose ir t.t. Esu „Openhack 2020 Australia“ įkūrėja ir vadovė, vykdome inovatyvias veiklas ir teikiame verslo augimo konsultacijas tarptautinėje rinkoje. Mes padedame verslams kurtis ir plėtotis grindžiant tai darnaus vystymosi principais.

Esate Stokholmo tarptautinio „Rotary“ klubo jaunimo komiteto narė. Ar galite papasakoti apie savo veiklą „Rotary“ klube? Kodėl Jums atrodo svarbu joje dalyvauti? 

– Prie „Rotary“ klubų tinklo prisijungiau prieš 7 metus. Esu aktyvi komiteto narė tarptautiniame Stokholmo klube, nuotoliniu būdu prisijungiu ir prie savo klubo Kanberoje. Rengiu lyderystės mokymus ir seminarus įvairių sričių pradedantiesiems ir pažengusiems profesionalams. Rūpinuosi jaunųjų „Rotaract“  narių pritraukimu į klubų tinklo gretas bei skatinu tarptautinius jaunimo mainų projektus, modernizaciją viso klubų tinklo gretose. Daug keliauju ir lankau vietinius klubus komandiruočių metu – nuo Paryžiaus ir Ženevos iki Dubajaus ir Manilos. 

„Rotary“ veikla yra svarbi kiekvienam, norinčiam prisidėti kuriant šviesesnį rytojų, dalijantis žiniomis ir investuojant į projektus, kuriais siekiama kurti tvaresnę ateitį visame pasaulyje. Suteikiama parama vietinėms bendruomenėms ir įvairius iššūkius patiriantiems regionams. 

Tai patikimas ryšių tinklas verslo ir kitų sričių profesionalams dalintis žiniomis, kontaktais ir resursais. Iki šios dienos „Rotary“ fondas yra pritraukęs per 4 mlrd. JAV dolerių paramos įvairiems projektams ir globalioms iniciatyvoms, įskaitant ir pagalbą dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusiems ar stichines nelaimes patyrusiems žmonėms, taip pat ir tiems, kurie neturi galimybės siekti mokslo, tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų. 

– Būdama Švedijoje tikriausiai ne kartą keliavote po įvairias šalies vietas. Kurios paliko didžiausią įspūdį?

– Stokholmas užburia savo miesto ir gamtos harmonija. Lankiausi ir Laplandijoje, mačiau šiaurės pašvaistę ir samių elnių fermose susipažinau su nykstančia gyvūnija. Buvau didžiausiose šalies geležies kasyklose. Teko ir ledo viešbutyje pabūti. Jame atradau ir lietuvių menininkų ledo skulptūrų. Mane žavi Švedijos gamta, salynai, jūros apsuptis. Yra daug jaukių miestelių ir pilaičių, likusių nuo viduramžių laikų. 

– Lietuva ir Skandinavijos šalys kultūriškai skiriasi, ar vis dėlto nelabai? 

– Yra labai daug panašumų. Naujiems atvykėliams labai sunku integruotis abiejose šalyse – tiek dėl kalbos barjero, dėl kultūrinių skirtumų, uždaros pasitikėjimo kultūros, ganėtinai uždaro būdo net bendraujant su kaimynais ir panašiai. Tačiau švedai sugeba būti labai malonūs nepažįstamiesiems, jų geros manieros. Lietuvoje tų manierų aptarnavimo sektoriuje vis dar trūksta – kartais toks jausmas, kad esi visiems skolingas. Bet yra nemažai švedų, kurie apsilankę Lietuvoje ja susižavi dėl Vilniaus senamiesčio ar Nidos kopų grožio. Kita dalis švedų net nežino, kur yra Lietuva. Bet vis dažniau mano draugai iš visos Europos ir net Azijos klausia apie Lietuvą, domisi ir nori po ją pakeliauti. 

Beje, lietuviškų sūrelių rasti Švedijoje – tikras iššūkis. Švedams toks desertinis varškės sūrelis nėra įprastas, kaip ir lietuviški cepelinai. 

– Ar norisi grįžti į gimtąją Lietuvą? 

– Į Lietuvą grįžtu per šventes. Persikelti gyventi iš Švedijos į Lietuvą bent kol kas neplanuoju. Nors ir domiuosi tarptautine Lietuvos politika, o atstovauti Lietuvai diplomatiniais ir verslo interesais man įdomu. 

– Ką patartumėte jaunam, savo tikslų siekiančiam žmogui?

– Visos svajonės pildosi, kai jos tampa užsibrėžtu tikslu. Linkiu drąsos ir užsispyrimo jų siekiant.

 

Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
prieš 17 valandų
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-15
Apie netektį skelbia Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių 702-oji kuopa. „Sunku patikėti šia skaudžia nelemta žinia – mus paliko ilgametis šaulys Jonas Ozgirdas (1931–2022)“, rašoma kuopos feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
pleikys
Įkelta:
2022-03-30
Tauragiškis Andrius Pleikys kūrybinių idėjų ir veiklos stoka skųstis tikrai negali: jis filmuoja renginius ir šventes, dirba radijuje, kuria videoprojektus, vaizdo žaidimus, o dabar drauge su komanda vysto inovatyvią idėją – kuria išmanias, NFC technologija paremtas vizitines korteles „Distify“. Tai išmani vizitinė kortelė, sujungianti bendravimo tradicijas ir skaitmeninę tapatybę, kuria palietus telefoną akimirksniu dalijamasi kontaktiniais duomenimis, nuorodomis į socialinius tinklus ir kita skaitmenine informacija. Verslininkas džiaugiasi, kad šia ką tik į rinką paleista kortele jau naudojasi dešimtys klientų, ir produktą nuolat tobulina.
Nuotrauka
Ona paulauskiene
Įkelta:
2022-03-16
Kovo 15-ąją Seime įvyko batakiškės, Tauragės garbės pilietės, tautodailininkės ir talentingos menininkės Onos Paulauskienės drožybos darbų parodos atidarymas. Ji, dalyvaujant gausiam žiūrovų būriui, atidaryta 2-ųjų rūmų galerijoje prie kavinės ir bus eksponuojama iki kovo 28-osios
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-03-15
Kovo 14 dieną sukako 100 metų, kai Kuršėnuose gimė pedagogas, ilgametis Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Bronius Šimkevičius (1922–2009). Jo šviesus atminimas išliko mokinių prisiminimuose, pilies kieme tebežaliuoja Jo iniciatyva pasodinti ąžuolai. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomos pedagogo nuotraukos ir laiškai buvusiai mokinei, mokytojai ir kraštotyrininkei Almai Mizgirienei (1931–2014). Juose – Tauragės krašto švietimo istorija: prisiminimai apie Tauragės aukštesniąją Komercijos mokyklą, gimnaziją, mokslo draugus ir mokytojus.
Nuotrauka
Ievos Jucienės nuotrauka
Įkelta:
2022-02-22
Vakar, vasario 21-ąją, mus paliko net keturias poezijos knygas išleidusi Ona Butkevičienė, sausio 4-ąją paminėjusi savo 99-ąjį gimtadienį. Ją pažinojusiųjų atmintyje ji liks energinga, tvarkinga, reikli ir griežta, turinti savo tvirtą nuomonę ir apie gyvenimą, ir apie žmones, ir apie poeziją.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-02-19
Tremtinė, partizanų ryšininkė Vanda Valiutė vasario 19-ąją minės 95-ąjį savo gimtadienį. Tai pirmas jubiliejinis gimtadienis jos istorinėje tėvynėje. Tą dieną ją sveikins tie, kas žino jos gyvenimo istoriją, kas ištiesė ranką, kad padėtų grįžti į Lietuvą, kas rūpinosi, kad būtų tinkamos tolimesnio gyvenimo sąlygos.
Nuotrauka
sileris
Įkelta:
2022-02-16
Tauragėje neseniai surengtas šviesaus atminimo trenerio Jono Šilerio atminimo taurės turnyras. Jau metai, kaip šio badmintono Tauragėje pradininko, įspūdingą patirtį sukaipusio šios sporto šakos puoselėtojo nebėra. Praūžus turnyrui pasikalbėjome su Renaldu Šileriu – Jono Šilerio anūku. „Daug apdovanojimų jis gavo ne tik aikštelėje, daugumą atsiimti lydėdavau ir aš, labai džiaugdavausi, kad žmonės vertina jo nuopelnus“, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Renaldas.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovaujanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
„Tauragės žinios“ neseniai rašė apie į Lietuvą iš Irkutsko grįžusią tremtinę, partizanų ryšininkę 94 metų Vandą Valiūtę. Šiuo metu  Pagramančio socialinės globos namuose gyvenančiai tremtinei dar daug ko trūksta, dar nebetvarkomi ir pilietybės atstatymo dokumentai. Vis dėlto vieną labai svarbų ir jai reikalingą daiktą V. Valiūtė jau turi – už neabejingų žmonių suaukotus pinigus jau nupirktas klausos aparatas. Jam įsigyti per mažiau nei mėnesį suaukota 14 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-12-08
Tauragė neteko kultūrininkės, etnografės, aktyvios visuomenės veikėjos Anastazijos Pečkaitienės. Ji mirė vakar, gruodžio 7 dieną, eidama 66-uosius metus. 
Nuotrauka
a
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-11-20
Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.
Nuotrauka
a
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-05
Mokytojas – ypatinga profesija. Jis savo mintimis, darbu, užsidegimu gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Linkėdami visiems mokytojams stiprybės – kad net ir sunkiausioje situacijoje rastumėte raktą į mokinio sąmoningumą, ir neišblėstančios kantrybės, džiaugsmo bei jausmo, jog jūsų mokinys kiekvieną pamoką yra žingsneliu arčiau tikslo, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos informacinių technologijų ir matematikos mokytoją Naniją Bekerienę. Beje, netrukus ją pasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Padėkos raštas.
Nuotrauka
bronius
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-01
1965-ųjų gimimo Tauragės merginų rankinio komandos narės paskutinį kartą viena kitą matė 1984-aisiais. Po keleto sėkmingų metų ir užimtos antrosios vietos Tarybų Sąjungos rankinio čempionate merginos išsiskirstė, stodamos į aukštąsias mokyklas. Rugpjūtį, po keturiasdešimties metų, jos pasimatė vėl. Slapčia susibūrusi didžioji komandos dalis  savo 78-erių treneriui surengė staigmeną.
Nuotrauka
a
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-08-24
Kaip atrodytų žmogaus jaunystė? Mergina – ilgaplaukė, valiūkiška, vaikinas – linksmas, besišypsantis? Praėjusią savaitę, kai dar dienos buvo saulėtos ir sausos, Pilies aikštėje šių eilučių autorei teko sutikti, galima sakyti, jaunystės ikoną. Linksmą, nerūpestingą jaunuolį, nesureikšminantį pandemijos keliamų nepatogumų, nejaučiantį įtampos. Adakaviškis keliauja po pasaulį, pomėgius suderina su darbu ir mėgaujasi gyvenimu. Visai neseniai vaikinas grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur dirbo aukštalipiu.