Susitikimas po 40 metų: rankinio komandos treneris savo ugdytines vos pažino 
Įkelta:
2021-09-01
Nuotrauka
bronius
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Dalia Stašaitienė (pirma iš kairės, viršutinė eilė), Dalia (iš Joniškio), Violeta, Aušra, Loreta, Ingrida, Diana, Vida (sėdi, pirma iš kairės), Bronius, Danguolė

 

 

,
Nuotrauka
bronius
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Apsikabinimai atpažinus savo rankininkes

,
Nuotrauka
bronius
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Pirmosios susitikimo minutės, kai treneris mėgino prisiminti savo komandos narių vardus ir atpažinti jas 

,
Nuotrauka
bronius
Nuotraukos autorius:
Asmeninio albumo nuotrauka
,
Nuotrauka
bronius
Nuotraukos autorius:
Asmeninio albumo nuotrauka
,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Asmeninio albumo nuotrauka
margarita@taurageszinios.lt
A
A

1965-ųjų gimimo Tauragės merginų rankinio komandos narės paskutinį kartą viena kitą matė 1984-aisiais. Po keleto sėkmingų metų ir užimtos antrosios vietos Tarybų Sąjungos rankinio čempionate merginos išsiskirstė, stodamos į aukštąsias mokyklas. Rugpjūtį, po keturiasdešimties metų, jos pasimatė vėl. Slapčia susibūrusi didžioji komandos dalis  savo 78-erių treneriui surengė staigmeną.

Vos pažino

Į įstoriją įsipainiojusi esu ir aš, šių eilučių autorė. Kadaise garsios rankininkių komandos treneris Bronius Rimkus – mano tėvas. Prieš savaitę pėdinančią Vasario 16-osios gatve mane sustabdė Dalia Stašaitienė, prisistatė esanti mano tėvo treniruotų rankininkių komandos vartininkė. Vos per minutę sutapo mudviejų noras surengti buvusių komandos narių susitikimą. Tokia mintis mano galvoje sukosi ne vieną mėnesį, tačiau trūko ryžto pradėti ieškoti moterų – liudininkių įvykių, nutikusių dar prieš mano gimimą.

Daliai suburti didžiąją komandos dalį pavyko per keletą dienų, ir štai praėjusį šeštadienį keturiais ekipažais moterys jau vyko nustebinti savo trenerio. 

Atostogaudamas kaime Bronius net nenutuokė apie jo laukiančią staigmeną. Man paraginus apsivilkti gražius baltinius, nes atvyksta svečių, tėvas numojo ranka: „Gal gali pabūti su tais svečiais pati – aš tingiu“. Kaip pasakojo man vėliau, jis vis dėlto svarstė, kas čia galėtų atvykti.

– Galvojau, gal kokie šachmatininkai (tėvas kasmet dalyvauja virtualiuose šachmatų turnyruose, pažįsta ir Lietuvos šachmatų meistrus)... Tauragės rajone turėjau septynis pažįstamus (dabar tėvas gyvena Vilniuje), bet jie visi jau išmirę. Tai kas čia ketina atvykti? – savo svarstymus po susitikimo pasakojo tėvas.

Moterys į sodybos kiemą atvyko tyliai, pasistačiusios automobilius išsirikiavo prie vasarnamio, kuriame įsikūrė treneris, durų. Pakviečiau tėvą į kiemą.

– Sveiki, treneri! – neva paaugliškais balseliais pasitiko devynios moterys.

Tėvas, kaip jam būdinga, santūriai šypsojosi, kasėsi pakaušį, trynė smakrą, lyg tai jam padėtų atgaivinti prisiminimus ir išsiaiškinti, kas yra šios prieš jį stovinčios 54–56 m. moterys.

– Treneri, gal kokį naują derinuką išmokime; treneri, nejau mūsų nepažįsti, – čiauškėjo moterys.

Kitos gi tildė, norėjo išvysti, ar jų vaikystės autoritetas jas prisimins.

Po poros minučių apmąstymų treneriui pavyko prisiminti vieną iš devynių moterų.

– Pažinau iš žandų, – išgirdęs patvirtinimą, jog Dalia ir yra Dalia, džiūgavo jis. – Esate 1965 m. gimusiųjų laidos mergaitės.

Visos juokėsi. Mergaitės! Kitos jau po du anūkus turi. Nors iš Joniškio atvykusiai Daliai išskirtiniai skruostai nepasirodė labiausiai didžiuotis verčiantis bruožas, tačiau ko gi tikėtis. Treneris paskutinį kartą savo „mergaites“ matė, kai šioms buvo 17–19 metų.

Nuotrauka
bronius
Autorės nuotrauka

Sunkios treniruotės negąsdino

Moterys treneriui įteikė marškinėlius su rankininkių komandos nuotrauka. Prisiminimai išvydus nuotrauką kaip mat atgijo, tėvas vieną po kitos vardais ir pavardėmis vardijo komandos nares.

Prisėdus puodeliui kavos ėmė lietis prisiminimai. Labai įdomu buvo išgirsti apie įvykius iš savo paauglystę sportui paaukojusių moterų lūpų, nes iki šiol iš tėvo girdėdavau aibes faktų, datų, laimėjimų, įvairių miestų, kuriuose vykdavo varžybos, pavadinimų, garsių trenerių pavardes, tačiau labai mažai komandos gyvenimo detalių ir apskritai apie išgyvenimus.

– Buvome tarsi šeima. Treniruotės buvo šventas reikalas. Per savaitę treniruodavomės gal vienuolika kartų, kartais prieš pamokas. Merginos, besimokančios ketvirtoje vidurinėje (dabar Žalgirių gimnazija – aut. past.), prieš pamokas atbėgdavo į pirmoje vidurinėje (Martyno Mažvydo progimnazija – aut. past.) vykstančias treniruotes, paskui skubėdavo į savo mokyklą. Tėvams mūsų užsidegimas atrodė kažkoks kosmosas, – pasakojo viena rankininkių.

Moterų pasakojimu, griežto treniruočių grafiko laikytasi ne iš baimės nuvilti trenerį ar būti išbartoms tėvų, tačiau dėl vieno bendro tikslo.

– Mes norėjome būti geriausios. Norėjome laimėti, norėjome, kad atsirastų galimybė išvykti į kitus miestus, užsienį. Mums sekėsi. Lankėmės Terespolyje, Krasnodare, Tbilisyje, Kijeve, – vardijo moterys.

Ir stebėjosi, kokius nematytus „univermagus“ joms teko išvysti, kokių vaišių ragauti, kokios emocijos ir pokalbiai lydėdavo prieš varžybas. Moterys prisiminė viena kitos išskirtinumus, stipriąsias puses ir šypseną keliančius kaprizus. 

Štai šį susitikimą surengusi Dalia buvo viena emocionaliausių komandos narių. Suerzinta savo komandos draugių Dalia galėdavo nustoti saugoti vartus, atsikalbinėti prieš trenerį, tačiau pajutusi, jog yra vertinama, galėdavo taip užsispirti, kad nė vienas  priešininkų kamuolys neprasprūsdavo ir ji išsaugodavo savo komandos pranašumą.

Kita komandos narė, iš Šiaulių į susitikimą atvykusi Danguolė, buvo „linijos“ žaidėja, vieno iš trenerio sugalvotų žaidimo derinių metu jai po įmantraus šuolio tekdavo kristi šonu ant salės grindų. Moteris buvo nusėta mėlynių. Tačiau tokia būdavo sėkmingo žaidimo kaina.

– Kartą žaidėme Terespolyje. Pamenu, tada vos treneris duodavo signalą žaidimo metu panaudoti antrąjį derinį, aš kaskart pataikydavau į vartus. Tai matydamas, priešininkų komandos treneris tūžo: „Deržitie etovo čiortika!“ (liet. laikykite šitą velniūkštį) šaukė savo auklėtinėms, kol mes sėkmingai rinkome taškus, – pasakojo Danguolė.

Treneris papildė pasakojimą, kad šį derinuką jis vadino žemaitišku ir po pralaimėjimo priešininkų komandos treneris maldavo atskleisti šio derinio strategiją.

Nuotrauka
bronius
Asmeninio albumo nuotrauka

Kontrolė buvo griežta

Pergalių teikiama euforija merginas su reikliu treneriu vedė pirmyn. Tada rūpėjo pergalės. O dabar, po 40 metų viską apsvarsčius, atrodo, kad didžiausia šių iššūkių nauda buvo charakterio grūdinimas.

– Treniruočių metu išmokome disciplinos, siekti tikslo. Tėvus stebindavo mūsų užsidegimas. Tais laikais tėvams, tiesą pasakius, nelabai rūpėdavo vaikų laisvalaikis, nelabai buvo rūpinamasi, ką paaugliai veikia po pamokų. Jei ne treniruotės ir tikslo siekimas, gal mes būtume valkatavusios su bendraamžiais gatvėmis, kai kurių gal net būtų laukę liūdnesni likimai. Po vidurinės baigimo buvome labai vertinamos, šalies universitetai laukė išskėstomis rankomis, – pasakojo Dalia.

Pasak jos, tėvams keldavo nuostabą, kad jaunuolės vakarėlius iškeisdavo į gerą miegą prieš ankstyvą treniruotę. O trenerio kontrolė buvo griežta. Išgirdęs, kad kuri nors švenčia gimtadienį, atvykdavo pas tėvus ir prašydavo užtikrinti, kad paauglės nevartotų alkoholio.

– Treneris neleisdavo mūsų net į šokius. Penktadieniais, 19 val., vykdavo šokiai, tai jis kaip tyčia 18 val. surengdavo treniruotę. Pamenu, kartą kuprines su apranga šokiams slėpėme po sniegu. Pasitreniravusios skubėjome persirengti ir pasprukti pašokti. Negalėjome turėti vaikinų, kad šie „nepavogtų“ treniruotėms skirto mūsų laisvalaikio, – pasakojo merginos.

Susitikimo metu moterys pasakojo, kur likimas jas nuvedė po vidurinės baigimo, kokių specialybių jos siekė, kaip sekėsi sukurti šeimas, kiek vaikų ir anūkų jos turi.

Trenerio pėdomis pasekė dvi rankininkės, kūno kultūros mokytojomis dirba Vida (Tauragės „Versmės“ gimnazijoje) ir Danguolė (Šiaulių „Romuvos“ gimnazija). Viena susitikime nedalyvavusių rankininkių, Loreta Obručaitė, po studijų žaidė Tarybų Sąjungos rinktinėje, jos komandos pergalės atvedė iki pasaulio čempionės titulo. Šiuo metu ji gyvena Prancūzijoje.

Susitikimas baigėsi šiltais apsikabinimais. Dėkojant už surengtą staigmeną santūraus ir griežto trenerio akyse pasirodė ašaros, virpėjo rankos. Sujaudintos šiltų akimirkų ir atgaivinto vienybės jausmo susigraudino ir komandos narės.

Žadėta susitikti ir kitąmet.

 

Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovaujanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-28
Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
„Tauragės žinios“ neseniai rašė apie į Lietuvą iš Irkutsko grįžusią tremtinę, partizanų ryšininkę 94 metų Vandą Valiūtę. Šiuo metu  Pagramančio socialinės globos namuose gyvenančiai tremtinei dar daug ko trūksta, dar nebetvarkomi ir pilietybės atstatymo dokumentai. Vis dėlto vieną labai svarbų ir jai reikalingą daiktą V. Valiūtė jau turi – už neabejingų žmonių suaukotus pinigus jau nupirktas klausos aparatas. Jam įsigyti per mažiau nei mėnesį suaukota 14 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-12-08
Tauragė neteko kultūrininkės, etnografės, aktyvios visuomenės veikėjos Anastazijos Pečkaitienės. Ji mirė vakar, gruodžio 7 dieną, eidama 66-uosius metus. 
Nuotrauka
a
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-11-20
Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.
Nuotrauka
a
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-05
Mokytojas – ypatinga profesija. Jis savo mintimis, darbu, užsidegimu gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Linkėdami visiems mokytojams stiprybės – kad net ir sunkiausioje situacijoje rastumėte raktą į mokinio sąmoningumą, ir neišblėstančios kantrybės, džiaugsmo bei jausmo, jog jūsų mokinys kiekvieną pamoką yra žingsneliu arčiau tikslo, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos informacinių technologijų ir matematikos mokytoją Naniją Bekerienę. Beje, netrukus ją pasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Padėkos raštas.
Nuotrauka
a
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-08-24
Kaip atrodytų žmogaus jaunystė? Mergina – ilgaplaukė, valiūkiška, vaikinas – linksmas, besišypsantis? Praėjusią savaitę, kai dar dienos buvo saulėtos ir sausos, Pilies aikštėje šių eilučių autorei teko sutikti, galima sakyti, jaunystės ikoną. Linksmą, nerūpestingą jaunuolį, nesureikšminantį pandemijos keliamų nepatogumų, nejaučiantį įtampos. Adakaviškis keliauja po pasaulį, pomėgius suderina su darbu ir mėgaujasi gyvenimu. Visai neseniai vaikinas grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur dirbo aukštalipiu.
Nuotrauka
margo
Įkelta:
2021-08-21
Šios vasaros Genovaitė Bagdonienė labai laukė –  su žaliuojančia gamta, su gražiausiais darželio ir pievų žolynais senolei ji padovanojo ir šimtmečio jubiliejų. Šiuo metu Batakiuose pas dukrą gyvenanti senolė stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi, o atrodo taip, tarsi gyvenimo laikrodis būtų sustojęs ties aštuoniasdešimtmečiu. Ji iki šiol puikiai prisimena kiekvieną svarbesnį savo gyvenimo ir giminės įvykį, gali įdomiai papasakoti, kaip žmonės gyveno prieškariu, karo metais ar pokariu. Pora valandų besiklausant senolės pasakojimų ir pajuokavimų prabėgo akimirksniu. Sunkumų ir rūpesčių nestokojusios vienos šeimos gyvenimo istorija buvo tarsi Lietuvos istorijos pamoka.
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-08-15
Nuo mažų dienų virtuvėje eksperimentuojantis dvidešimt vienerių tauragiškis Eimantas Venckus savo artimųjų ratą šiandien džiugina burnoje tirpstančiais kepiniais. Dieviško skonio pyragai verčia patikėti dažnai girdimu posakiu, kad vyrai – geriausi virtuvės šefai. Gali būti, kad kada nors įvertinti Eimanto kepamų pyragų skonį galės ir tauragiškiai – vaikinas, šiuo metu atliekantis  praktiką garsaus kulinaro Liutauro Čepracko restorane „Gastronomika“, neslepia, kad norėtų dirbti gimtajame mieste. 
Nuotrauka
Renata Karvelis
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2021-08-11
Poetės, muziejininkės-etnografės Renatos Karvelis komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“ ir buvo spausdintas portale LRT.LT
Nuotrauka
abiturientai
Asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-07-30
Tauragės „Versmės“ gimnazijoje – pakilios nuotaikos. Net 5 šiais metais mokyklą baigę abiturientai iš lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos ir matematikos valstybinių brandos egzaminų surinko šimtukus. „Tauragės žinioms“ vieni moksleiviai pasakojo jautęsi pasiruošę, todėl ne itin jaudinosi dėl egzaminų, o kiti teigė vos susitvarkę su stresu.
Nuotrauka
Latožienė
Įkelta:
2021-07-06
Į adakaviškės Jūratės Latožienės namus atkeliauja vaikai, kuriems nebėra saugu gyventi tėvų namuose. Budinčios globėjos durys atsiveria paaugliams, mažamečiams, patyrusiems nemenkų likimo išmėginimų. Moteris neslepia, kad būna atvejų, kai prireikia psichologinės konsultacijos ne tik nepilnamečiams, bet ir jai, nes nuolat ieškoma geriausių išeičių, patarimų, kaip elgtis sudėtingose situacijose. „Tapau kantresnė. Aš nuolat su savimi dirbu. Jeigu matau, kad labai stresuoju, jaučiuosi pavargusi, ieškau išeičių. Turiu imtis fizinės veiklos, jeigu galva pavargusi. Ieškau medžiagos, kursų. Aš labai daug sužinojau, išmokau nesmerkti, nekritikuoti, ypač kai kalbame apie dalykus, kurie liečia biologines vaikų šeimas“, – trečiadienį organizuotame Tauragės B. Baltrušaitytės bibliotekos susitikime kalbėjo pašnekovė.
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-02
Rašytoja ir komunikacijos projektų vadovė Indrė Sekevičienė sako vis dar nedrįstanti savęs vadinti rašytoja. Kita vertus, ne vieną knygą išleidusi moteris – be galo kūrybinga. Ji ne tik rašo, bet ir fotografuoja. Apie kūrybą virtualiai ji pasakojo ir tauragiškiams.
Nuotrauka
virgina
Įkelta:
2021-07-02
21-erius metus Pagramančio miestelio bibliotekoje dirbusios Virginos Bartušienės šiandien ten jau nesutiktumėte – neseniai ji išėjo užtarnauto poilsio. Tačiau mylima ir gerbiama savo skaitytojų, pažinojusi kiekvieną bibliotekos lankytoją, žinojusi jų literatūrinį skonį, buvusi ir knygnešė – knygas nešdavusi skaitytojams į namus, ne kartą už darbą įvertinta įvairiais apdovanojimais, išskirtinius kraštotyros darbus rašiusi moteris ir dabar nesėdi rankų sudėjusi – tai ne jos charakteriui. Juokaudama, kad pensininkai – labiausiai užimti žmonės, ji nenuilsdama darbuojasi savo erdviame ir išpuoselėtame sode ir darže, ruošia dar nebaigtus kraštotyros darbus, dalyvauja šventėse su savo meniškais darbais, o nesibaigiančiu srautu plūstančius svečius stebina savo kulinarine išmone. Paragauti jos pagamintų gardumynų teko ir šių eilučių autorei.  
Nuotrauka
Laura
Įkelta:
2021-05-28
Šiemet vykusiame kasmetiniame Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) fotokonkurse „Metų kirpėjas 2021“ pasižymėjo kraštietė Laura Zaleckienė. Vyriško įvaizdžio kategorijoje maksimalų balų skaičių pelniusi tauragiškė buvo tituluota Metų kirpėja.
Nuotrauka
Biblioteka
Įkelta:
2021-05-18
Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje dirbančią Martyną Pikoraitienę (30 m.) dažnai galima išvysti bibliotekos feisbuko paskyroje virtualiai transliuojamuose susitikimuose su rašytojais ir kitais meno pasaulio atstovais. Bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja teigia, kad virtualūs pokalbiai pradėti rodyti dar praėjusiais metais prasidėjus karantinui. Iniciatyva sulaukė nemenko populiarumo. M. Pikoraitienė džiaugėsi, kad į bibliotekos organizuojamus renginius socialiniuose tinkluose įsitraukė ir jaunesni žmonės.
Nuotrauka
nomeda
Įkelta:
2021-05-04
„Lietuva yra nuostabi, mūsų potencialas – milžiniškas. Man labai smagu, kad esame maža šalis. Nes jeigu esi mažas, nereiškia, kad nesi vertingas“, – kalbėjo populiari laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė. Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos organizuotame virtualiame susitikime N. Marčėnaite bendravo su tauragiškiais ir kalbėjo apie kultūros svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime, atskleidė ir darbo televizijoje užkulisius.