Kitoks interviu: apie pasirinkimus, komplimentus ir blynus iš... burokėlių
Įkelta:
2021-07-02
Nuotrauka
virgina
Aprašymas

Virgina Bartušienė. Autorės nuotrauka

 

,
Nuotrauka
a
Aprašymas

Atsisveikinimas su kolegėmis (Virgina Bartušienė – centre). B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotrauka

21-erius metus Pagramančio miestelio bibliotekoje dirbusios Virginos Bartušienės šiandien ten jau nesutiktumėte – neseniai ji išėjo užtarnauto poilsio. Tačiau mylima ir gerbiama savo skaitytojų, pažinojusi kiekvieną bibliotekos lankytoją, žinojusi jų literatūrinį skonį, buvusi ir knygnešė – knygas nešdavusi skaitytojams į namus, ne kartą už darbą įvertinta įvairiais apdovanojimais, išskirtinius kraštotyros darbus rašiusi moteris ir dabar nesėdi rankų sudėjusi – tai ne jos charakteriui. Juokaudama, kad pensininkai – labiausiai užimti žmonės, ji nenuilsdama darbuojasi savo erdviame ir išpuoselėtame sode ir darže, ruošia dar nebaigtus kraštotyros darbus, dalyvauja šventėse su savo meniškais darbais, o nesibaigiančiu srautu plūstančius svečius stebina savo kulinarine išmone. Paragauti jos pagamintų gardumynų teko ir šių eilučių autorei.  

Išskirtinę moterį ir kalbinti norisi kitaip – ne dėliojant iš eilės biografijos faktus, o ieškant išminties perliukų, gėrintis iš jos trykštančia energijos ir gerumo versme.  

– Tiek metų bibliotekoje... Ar dirbote savo svajonių darbą? 

– Svajonių darbas buvo šalia – tai mokykla. Netapau mokytoja, tačiau šiek tiek jaučiausi ja, nes darbas bibliotekoje artimas mokyklai – vaikai ateina, klausia, dalinasi savo džiaugsmais. Ir man džiaugsmas, kad galiu padėti. Man labai smagu būdavo su jais bendrauti. Įvairiausi renginiai, susitikimai su rašytojais, pavyzdžiui, net ir ant Pagramančio piliakalnio, nuoširdžios vaikų emocijos – neužmirštami. Kitas dalykas – man be galo patinka seni žmonės. Kiekviename matau išmintį ir gyvenimo patirtį, daugybę talentų ir tikrų sielos lobių. Todėl kraštotyros darbas tapo tikra mano aistra: susipažinau, susidraugavau su daugybe senjorų, gyvenančių ne tik Pagramančio apylinkėse, užrašiau jų pasakojimus – apie senovę, tremtį, pasakas, patarles, dainas, jų gyvenimo istorijas...

Be to, visada vertinau knygą, man ji visada pirmoje eilėje. Knygos niekas neatstos. 

– Ar pasiilgstate darbo? Ko būtent labiausiai?

– Pasakysiu atvirai – dar nespėjau. Man vis dar atostogos... Juk tik gegužę išėjau iš darbo. Laikas man bėgte bėga. Žinoma, labai sunku atsiplėšti – juk ten pusė mano gyvenimo. 

– Kokia jūsų diena dabar?

– Vasara, taigi darbų daug. Pirmiausia rutina – daržai, gėlynai, kuriuos reikia prižiūrėti. Čia reikia bėgti, ir čia, ir čia... Kad ir dirbau, visą gyvenimą auginau gėles, daržus, ir vis sielodavausi, kad nespėju pasidžiaugti žiedais. Bet ir dabar ne visada spėju... nemažas 14 arų sklypas, o aš viską viena... Vaikai užsienyje, vyras pasiligojęs, taigi darbas darbą veja.

Gėles labai myliu, man visos jos gražios. Viskas šiame kieme užauginta iš daigelio, mano rankomis išpuoselėta. Niekada nenoriu jau suaugusio augalo, o tik daigelio, kad matyčiau, kaip jis auga.  

Nuotrauka
a

      

– Kai jums bloga diena, ką darote, kad pasijustumėte geriau?

– Bloga ne bloga, yra kaip yra. Visada sakau – rytojus bus šviesesnis. Jei tą dieną blogai, vakare sakau, ačiū Dievui, ši diena praėjo, o koks bus rytojus, bus matyt... Rytas už vakarą visada šviesesnis. Ir viskas.

– Įgūdžiai, talentas ir pinigai – kurį pasirinktumėte?

– Tik įgūdžius. Nes vertinu darbštumą, tai, kas savo rankomis padaryta. Talentas gerai, bet jis mažai kam duodamas, o prie jo vis tiek dar 99 procentų darbo reikia. Iš dangaus niekas nenukrenta. Ir darbe būdavo taip: dar vieno projekto nepabaigiau įgyvendinti, o galvoje jau nauja idėja gimsta. Ir taip prilipdavo, kad būtiniausiai turėdavau įgyvendinti. Kai buvo paskelbti Piliakalnių ir tautinio kostiumo metai, sukau galvą, kol sugalvojau – vyti tautines juostas. Koleges prišnekinau, ir „užsikūrė“ toks projektas, kad susibūrėm, pasimokėm, nuvijom apie 200 metrų juostų, ne tik rajono gimnazijas, bet ir tolimiausius šalies kampelius aplankėm, iki Vilniaus nukeliavom, iki vyriausybės, buvom apdovanotos sidabriniais medaliais ir Lietuvos vėliava... Taigi – vien darbas, įgūdžiai, patirtis. 

– Koks geriausias jums kada nors pasakytas komplimentas?

– Man komplimentas yra tada, kai matau, kai kažką padariau žmogui ir jis liko patenkintas. Tai man didesnio komplimento nereikia. Jei matau, žmogui bėda, stengiuosi jam padėti. Nereikia man „graži“, „madinga“ ar panašių žodžių, aš jų nevertinu. 

– Ar jūs turėtumėte daugiau laiko, ar daugiau pinigų?

– Tiktai laiko. Esu pelėda, pušinėju iki išnaktų, vakare man smagiau ir dirbti, taip esu įpratusi. Juk kol dirbau, namo parsirasdavau tik pusę devynių. Tai kas man belikdavo – tik vakaras ir naktis. 

– Jei turėtumėte apibūdinti save trimis žodžiais, tai būtų...?

– Greita, pretenzinga, principinga. Aš tokia. Visa kita tegu pasako kiti. 

– Kokia buvo paskutinė jūsų dovanota dovana?

– Aš kasdien dovanoju.  Reikia, galiu – ir duodu. 

– Ar turite kokį keistą pomėgį?

– Pomėgių turiu daugybę – gėlės, daržai, pynimas iš vytelių, nėrimas, mezgimas, obuolių sūrių gaminimas, knygų skaitymas, įvairiausi smulkūs darbeliai. Net nežinau, kuris iš jų keistesnis. 

– Kaip jūs sprendžiate sudėtingas situacijas?

– Pagal horoskopą tipiškas Liūtas. O Liūtas visada randa išeitį. Nors šypsausi, esu gera, moku būti ir kitokia. Niekada nesiblaškau, susikaupiu, viską apgalvoju, susidėlioju ir nusprendžiu, kaip pasiekti tikslą.

Ko norėtumėte išmokti?

– Gal tolerancijos, labiau save valdyti. Esu tokia greit užsideganti.

– Kaip suprantate meilę?

– Meilė yra šventas dalykas. Viskas, kas pagrįsta meile, yra šventa. Tai pats gyvenimas. Be meilės mes negalim gyventi. Ji visą gyvenimą šalia eina. Be meilės net ir tas augalėlis neaugs. Beje, šeštadienį atšventėm su vyru mūsų santuokos 45-erių metų sukaktį. Sakoma, safyrinės vestuvės... 

– Jūsų mėgstamiausia citata? 

– Ką darai, daryk gerai. Tai mano credo.

– Ką darytumėt, jei laimėtumėt loteriją?

– Apie loterijas daug girdžiu, tačiau man tai svetima. Aš jų nemėgstu. Vertinu tik tai, ką savo penkiais pirštukais užsidirbu. Man tik tegu leidžia daryti ką aš noriu, ir stiprybės ir jėgų, kad galėčiau viską užsidirbti pati. Tai man mieliausia.

– Ką pirmiausia darote, kai jums nuobodu?

– Nežinau, kas tai yra.

– Keisčiausias jūsų maistas?

– Gal burokėlių blynai. Sveikas, paprastas, nesunkiai pagaminamas patiekalas. Burokėlių lapus reikia susmulkinti, nuplikyti, nusunkti, pridėti vieną kitą šaukštą miltų ar krakmolo, kiaušinį ir iškepti blynus. Pavasarį dar dilgėlių pridedu. Valgyti galima su grietine, spirgučiais. Ką vaišinu šiuo patiekalu, niekas neatspėja, iš ko jis pagamintas. Daugumai panašu į grybus.

– Jei turėtumėte savo pokalbių laidą, kas būtų jūsų pirmieji trys svečiai?

– Deja, daugumos tų, kuriuos norėčiau pakalbinti, jau nebėra tarp gyvųjų. Tai būtų mano mėgstamiausi poetai Justinas Marcinkevičius, Paulius Širvys, Vincas Mykolaitis-Putinas. Ir rašytoja Jadvyga Černiauskienė, su kuria 15 metų bendravome telefonu ir laiškais, statydavom su vaikais bibliotekoje jos kūrinių inscenizacijas, ji siųsdavo man savo knygas. Deja, gyvai taip ir neteko susitikti. Dar labai gerbiu mūsų Prezidentus Algirdą Brazauską ir Valdą Adamkų.  Iš dabartinių garsenybių man mažai kas imponuoja.  

– Drąsiausias dalykas, kokį jūs kada nors padarėte? 

– Kai sūnus buvo mažas, labai sirgo laringitu. Tokių technologijų kaip dabar nebuvo. Tai aš turėjau drąsos gydyti taip, kaip gal kitas nebūtų daręs: laikydavom jį virš garuojančio arbatinuko su soda, kad kvėpuotų garais. Būdavo nelengva, vaikas klykdavo, tačiau aš tvirtai žinojau, kad taip reikia, tai jam padės pasveikti. Net gydytoja, prisimenu, barė už tai, esą galiu veiduką nudeginti. Bet niekada nenudeginau, o kosulys išties palengvėdavo. Man tai buvo baisiausias dalykas, bet dariau. 

Kuo jus žavi gyvenimas?

– Tuo ir žavi, kad gyvenu, kad esu šiame sviete! Gera žinoti, kad gyvenam labai įdomiu istorijos etapu. Teko visko pamatyti. Aišku, nepatyrėm to, ką patyrė mūsų tėvai, tačiau mūsų daliai irgi teko santvarkos virsmas, nepriklausomos Lietuvos  atgimimas. Mūsų tėvai patyrė kur kas daugiau sunkumų ir baisumų, bet vis tiek gyveno ir džiaugėsi. O ko mums dabar nesidžiaugti? 

 

 

Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovaujanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-28
Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
„Tauragės žinios“ neseniai rašė apie į Lietuvą iš Irkutsko grįžusią tremtinę, partizanų ryšininkę 94 metų Vandą Valiūtę. Šiuo metu  Pagramančio socialinės globos namuose gyvenančiai tremtinei dar daug ko trūksta, dar nebetvarkomi ir pilietybės atstatymo dokumentai. Vis dėlto vieną labai svarbų ir jai reikalingą daiktą V. Valiūtė jau turi – už neabejingų žmonių suaukotus pinigus jau nupirktas klausos aparatas. Jam įsigyti per mažiau nei mėnesį suaukota 14 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-12-08
Tauragė neteko kultūrininkės, etnografės, aktyvios visuomenės veikėjos Anastazijos Pečkaitienės. Ji mirė vakar, gruodžio 7 dieną, eidama 66-uosius metus. 
Nuotrauka
a
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-11-20
Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.
Nuotrauka
a
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-05
Mokytojas – ypatinga profesija. Jis savo mintimis, darbu, užsidegimu gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Linkėdami visiems mokytojams stiprybės – kad net ir sunkiausioje situacijoje rastumėte raktą į mokinio sąmoningumą, ir neišblėstančios kantrybės, džiaugsmo bei jausmo, jog jūsų mokinys kiekvieną pamoką yra žingsneliu arčiau tikslo, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos informacinių technologijų ir matematikos mokytoją Naniją Bekerienę. Beje, netrukus ją pasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Padėkos raštas.
Nuotrauka
bronius
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-01
1965-ųjų gimimo Tauragės merginų rankinio komandos narės paskutinį kartą viena kitą matė 1984-aisiais. Po keleto sėkmingų metų ir užimtos antrosios vietos Tarybų Sąjungos rankinio čempionate merginos išsiskirstė, stodamos į aukštąsias mokyklas. Rugpjūtį, po keturiasdešimties metų, jos pasimatė vėl. Slapčia susibūrusi didžioji komandos dalis  savo 78-erių treneriui surengė staigmeną.
Nuotrauka
a
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-08-24
Kaip atrodytų žmogaus jaunystė? Mergina – ilgaplaukė, valiūkiška, vaikinas – linksmas, besišypsantis? Praėjusią savaitę, kai dar dienos buvo saulėtos ir sausos, Pilies aikštėje šių eilučių autorei teko sutikti, galima sakyti, jaunystės ikoną. Linksmą, nerūpestingą jaunuolį, nesureikšminantį pandemijos keliamų nepatogumų, nejaučiantį įtampos. Adakaviškis keliauja po pasaulį, pomėgius suderina su darbu ir mėgaujasi gyvenimu. Visai neseniai vaikinas grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur dirbo aukštalipiu.
Nuotrauka
margo
Įkelta:
2021-08-21
Šios vasaros Genovaitė Bagdonienė labai laukė –  su žaliuojančia gamta, su gražiausiais darželio ir pievų žolynais senolei ji padovanojo ir šimtmečio jubiliejų. Šiuo metu Batakiuose pas dukrą gyvenanti senolė stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi, o atrodo taip, tarsi gyvenimo laikrodis būtų sustojęs ties aštuoniasdešimtmečiu. Ji iki šiol puikiai prisimena kiekvieną svarbesnį savo gyvenimo ir giminės įvykį, gali įdomiai papasakoti, kaip žmonės gyveno prieškariu, karo metais ar pokariu. Pora valandų besiklausant senolės pasakojimų ir pajuokavimų prabėgo akimirksniu. Sunkumų ir rūpesčių nestokojusios vienos šeimos gyvenimo istorija buvo tarsi Lietuvos istorijos pamoka.
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-08-15
Nuo mažų dienų virtuvėje eksperimentuojantis dvidešimt vienerių tauragiškis Eimantas Venckus savo artimųjų ratą šiandien džiugina burnoje tirpstančiais kepiniais. Dieviško skonio pyragai verčia patikėti dažnai girdimu posakiu, kad vyrai – geriausi virtuvės šefai. Gali būti, kad kada nors įvertinti Eimanto kepamų pyragų skonį galės ir tauragiškiai – vaikinas, šiuo metu atliekantis  praktiką garsaus kulinaro Liutauro Čepracko restorane „Gastronomika“, neslepia, kad norėtų dirbti gimtajame mieste. 
Nuotrauka
Renata Karvelis
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2021-08-11
Poetės, muziejininkės-etnografės Renatos Karvelis komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“ ir buvo spausdintas portale LRT.LT
Nuotrauka
abiturientai
Asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-07-30
Tauragės „Versmės“ gimnazijoje – pakilios nuotaikos. Net 5 šiais metais mokyklą baigę abiturientai iš lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos ir matematikos valstybinių brandos egzaminų surinko šimtukus. „Tauragės žinioms“ vieni moksleiviai pasakojo jautęsi pasiruošę, todėl ne itin jaudinosi dėl egzaminų, o kiti teigė vos susitvarkę su stresu.
Nuotrauka
Latožienė
Įkelta:
2021-07-06
Į adakaviškės Jūratės Latožienės namus atkeliauja vaikai, kuriems nebėra saugu gyventi tėvų namuose. Budinčios globėjos durys atsiveria paaugliams, mažamečiams, patyrusiems nemenkų likimo išmėginimų. Moteris neslepia, kad būna atvejų, kai prireikia psichologinės konsultacijos ne tik nepilnamečiams, bet ir jai, nes nuolat ieškoma geriausių išeičių, patarimų, kaip elgtis sudėtingose situacijose. „Tapau kantresnė. Aš nuolat su savimi dirbu. Jeigu matau, kad labai stresuoju, jaučiuosi pavargusi, ieškau išeičių. Turiu imtis fizinės veiklos, jeigu galva pavargusi. Ieškau medžiagos, kursų. Aš labai daug sužinojau, išmokau nesmerkti, nekritikuoti, ypač kai kalbame apie dalykus, kurie liečia biologines vaikų šeimas“, – trečiadienį organizuotame Tauragės B. Baltrušaitytės bibliotekos susitikime kalbėjo pašnekovė.
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-02
Rašytoja ir komunikacijos projektų vadovė Indrė Sekevičienė sako vis dar nedrįstanti savęs vadinti rašytoja. Kita vertus, ne vieną knygą išleidusi moteris – be galo kūrybinga. Ji ne tik rašo, bet ir fotografuoja. Apie kūrybą virtualiai ji pasakojo ir tauragiškiams.
Nuotrauka
Laura
Įkelta:
2021-05-28
Šiemet vykusiame kasmetiniame Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) fotokonkurse „Metų kirpėjas 2021“ pasižymėjo kraštietė Laura Zaleckienė. Vyriško įvaizdžio kategorijoje maksimalų balų skaičių pelniusi tauragiškė buvo tituluota Metų kirpėja.
Nuotrauka
Biblioteka
Įkelta:
2021-05-18
Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje dirbančią Martyną Pikoraitienę (30 m.) dažnai galima išvysti bibliotekos feisbuko paskyroje virtualiai transliuojamuose susitikimuose su rašytojais ir kitais meno pasaulio atstovais. Bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja teigia, kad virtualūs pokalbiai pradėti rodyti dar praėjusiais metais prasidėjus karantinui. Iniciatyva sulaukė nemenko populiarumo. M. Pikoraitienė džiaugėsi, kad į bibliotekos organizuojamus renginius socialiniuose tinkluose įsitraukė ir jaunesni žmonės.
Nuotrauka
nomeda
Įkelta:
2021-05-04
„Lietuva yra nuostabi, mūsų potencialas – milžiniškas. Man labai smagu, kad esame maža šalis. Nes jeigu esi mažas, nereiškia, kad nesi vertingas“, – kalbėjo populiari laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė. Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos organizuotame virtualiame susitikime N. Marčėnaite bendravo su tauragiškiais ir kalbėjo apie kultūros svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime, atskleidė ir darbo televizijoje užkulisius.