Budinčio globėjo kasdienybė – išmokti nesmerkti, nekritikuoti
Įkelta:
2021-07-06
Nuotrauka
Latožienė
Aprašymas

Jūratė Latožienė sako, kad antrybė, drąsa, empatija – tai savybės, kurios reikalingos žmogui, norinčiam būti budinčiu globėju. Redakcijos archyvo nuotrauka

Į adakaviškės Jūratės Latožienės namus atkeliauja vaikai, kuriems nebėra saugu gyventi tėvų namuose. Budinčios globėjos durys atsiveria paaugliams, mažamečiams, patyrusiems nemenkų likimo išmėginimų. Moteris neslepia, kad būna atvejų, kai prireikia psichologinės konsultacijos ne tik nepilnamečiams, bet ir jai, nes nuolat ieškoma geriausių išeičių, patarimų, kaip elgtis sudėtingose situacijose. „Tapau kantresnė. Aš nuolat su savimi dirbu. Jeigu matau, kad labai stresuoju, jaučiuosi pavargusi, ieškau išeičių. Turiu imtis fizinės veiklos, jeigu galva pavargusi. Ieškau medžiagos, kursų. Aš labai daug sužinojau, išmokau nesmerkti, nekritikuoti, ypač kai kalbame apie dalykus, kurie liečia biologines vaikų šeimas“, – trečiadienį organizuotame Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos susitikime kalbėjo pašnekovė.

Niekada nesakyk niekada

Buvusi Adakavo pagrindinės mokyklos logopedė pasakojo anksčiau niekada neįsivaizdavusi savęs nei mokytojos, nei globėjos vaidmenyje. 

– Kai buvau paauglė, niekada nemaniau, kad dirbsiu su vaikais, bet yra toks posakis: „Niekada nesakyk niekada“. Išėjo taip, kad dirbau specialiąja pedagoge-logopede. Kai uždarė kaimo mokyklą, iš socialinės darbuotojos gavau pasiūlymą dirbti budinčia globėja, nes esu kantri, – pasakojo Jūratė.

Adakaviškė teigė, kad iš pradžių buvo linkusi manyti, jog su tokiu darbu nesusitvarkys, bet gavusi daugiau informacijos, nusprendė pamėginti.

– Pirmoji mintis – tik ne man. Juk atsakomybė milžiniška, visą parą, 7 dienas per savaitę. Bet po truputį ėmiau ieškoti informacijos, paskambinau į Tauragę, užsirašiau į kursus. Nusprendžiau  kursuose sužinoti, ar tinku šiam darbui. Kursuose pajutau empatiją tiems vaikams. Merginos, kurios vedė kursus, dirbo vaikų namuose, tad papasakojo istorijų, jos neišgąsdino, bet jautriai sureagavau, supratau, kad tikrai galiu padėti. Galvojau, jeigu neišeis, galėsiu nutraukti. Juolab, kad tai nėra globa visam gyvenimui. Budintis globėjas yra ekstra atveju, kai reikia priimti ir padėti. Taigi praėjusi kursus gavau kvalifikaciją, – sakė Jūratė. 

Šiuo metu ji budinčia globėja dirba jau ketverius metus, per kuriuos namų duris atvėrė 13-ai nepilnamečių. 

Pagelbėja dukros

Žingsniui ryžtis tapti budinčia globėja, pasakojo Jūratė, pritarė ir šeima, tiesa, iš pradžių nebuvo lengva – reikėjo perlipti per save, atsikratyti išankstinių nuostatų apie vaikų globos namuose arba probleminėse šeimose augančius vaikus. 

– Mano vyresnioji dukra buvo šešiolikmetė, reikėjo jos leidimo, parašo. Kalbėjausi su broliais, seserimis, visi žvelgė atsargiai, ragino įvertinti, ar nenukentės šeima, ar užteks dėmesio vaikams. Dukra iš pradžių galvojo, kad neturėsim privatumo, išsigando, kad vaikai gali būti pikti. Apie globojamus vaikus sklando tam tikri stereotipai, juk anksčiau net nesame turėję su jais sąsajų, – sakė ji.

Tačiau, džiaugėsi pašnekovė, susidūrus su realiomis situacijomis šios nuostatos pakito. Vyresnioji dukra net pataria tam tikrais klausimais. 

– Kartais streso sukelia situacijos, kai atvyksta nauji paaugliai, tačiau vyresnioji, pavyzdžiui, sako: „Mamyt, juk jam tik šešiolika, čia normalu“, – juokėsi Jūratė. 

Moteris džiaugėsi, kad prisideda ir jaunesnioji dukra – ji sugalvoja žaidimų mažamečiams vaikams. Moteris pasakojo, kad kartą, kai namuose neliko globojamų vaikų, jaunėlė jų tarytum pasigedo, ėmė klausinėti, kada atvyks gyventi naujų vaikų. 

Pastaruoju metu ir visuomenė į globojamus vaikus bei pačius globėjus žvelgia visiškai kitaip nei anksčiau. Kažkada žmonės įtariai žiūrėdavo į vaikų globėjus, buvo galvojama, kad vaikai iš globos namų paimti tam, kad dirbtų, tačiau dabar jau suvokiama, kad jie to neturi daryti. 

Paprastai budinčios globėjos namuose vaikai praleidžia metus arba pusantrų. Per tą laiką, sakė ji, pavyksta atrasti bendrą kalbą.

– Mano artima aplinka susipažino su globa per mane. Ir palaiko. Ir pamilsta tuos vaikus, – dėstė Jūratė. 

Moko ir vaikai 

Kantrybė, drąsa, empatija – tai savybės, kurios, anot J. Latožienės, reikalingos žmogui, norinčiam būti budinčiu globėju. Be to, moteris pabrėžė, kad žmogus turi pakeisti ir savo mąstymą.

– Norint būti globėju reikia susitvarkyti ego, pakeisti tą požiūrį, kad neva „mano namai, mano tvirtovė“. Nutinka, kad kažkas lūžta, nepražydusios gėlės nuskabomos. Reikia suprasti, kad tą kilimą, pilną žemių, išvalysi, langus, kurie nučiupinėti pirštais, nusivalysi, būtina žiūrėti paprasčiau. Jeigu būsi smulkmeniškas – nepaveši, neištversi, – sakė Jūratė. 

Moteris prisiminė, kad vienas vaikas į jos šeimos namus atkeliavo būdamas 1 metų ir 4 mėnesių amžiaus ir išbuvo 1 metus ir 7 mėnesius. 

– Jis išmokė mus labai daug. Tai buvo labai judrus, smalsus berniukas, turėjome turėti akis kaktoje: čia yra, čia jo nebėra. Ir jis labai geras bėgikas. <...> Reikėjo daug kantrybės, pirmieji metai vaikams sunkesni, bet net ir po to, kai jis išvyko, palaikome ryšį, susitinkame po kelis kartus per metus. Galvojama, kad vaikai iki 3 metų nieko neprisimena, bet jis atvykęs pasakoja, ką veikė pas mus, kur ėjo, koks jis buvo, – patirtimi dalijosi pašnekovė. 

Globojant vaikus, tenka įveikti ne vieną iššūkį. 

– Būna, vaikai suserga, teko su vienu vaikučiu gulėti ligoninėje, taigi, likusi šeima pasiliko su kitais namuose buvusiais vaikais. Pagalba tikrai reikalinga, – sakė Jūratė. 

Jaudulys kyla tuo metu, kai namuose turi apsigyventi naujas vaikas.

– Nežinome, su kokia jis istorija, emocijomis atvyksta. Yra jaudulys, šiurpuliukai, nes nežinai, ar galėsi padėti. Galbūt padirbus 10–15 metų tai dingsta, bet aš vis dar tai jaučiu. Jeigu prasideda ligos, turi 2–3 metų vaikus, tai suserga vienas, paskui – kitas, dažnai teko lankytis vaistinėse. Vienas vaikas prieš Kalėdas atsidūrė ligoninėje, grįžome, per Kūčias vėl teko skubėti į ligoninę. Džiaugiuosi tuo, kad šeimoje padedame vienas kitam, – kalbėjo adakaviškė.

Jūratė pasakojo, kad apsigyvenę jos namuose, vaikai mokosi būti tvarkingi – nusiprausti, pasikloti lovas. 

– Žinoma, indų plauti jau nereikia, įsigijome indaplovę, bet nuvalyti dulkes, susitvarkyti savo kambarį tikrai vyresni vaikai turi. Kaip ir visi, šeimoje mes visi turime kažką daryti, – sakė budinti globėja. 

Moteris kalbėjo, kad į namus atvykęs naujas vaikas turi kurį laiką apsiprasti, pasijusti savas, tačiau sunkiausia yra tuomet, kai vaikas turi išvažiuoti iš Jūratės namų ir atsisveikinti. 

– Kartais pritrūksti tų žodžių, kaip jam padėti, nes jis kaltina save, – apgailestavo Jūratė. 

Ne konkurentė 

Pasakodama apie didžiausias pamokas būnant budinčia globėja, adakaviškė prabilo apie vaikų biologines šeimas.

– Išmokau neturėti išankstinių nuostatų. Mūsų visų, dirbančių su vaikais, tikslas yra toks, kad vaikas grįžtų pas biologinius tėvus. Kai auga pas mus, vaikai susitinka su tėvais. Buvo ne vienas atvejis, kai tėvai žiūrėdavo į mane kaip į konkurentę arba nepasitikėdami, gal įsivaizduodami, kad aš esu kontrolierė. Taigi, jie įjungia savigyną, bet kai su jais pradedi kalbėtis, kai jie pajaučia, kad aš ne priešė, o auginu jų vaikus tam, kad padėčiau, viskas pasikeičia. Stengiuosi, kad vaikai nepamirštų savo tėvų. Susitikę mane, kai kurie tėvai sveikinasi, padėkoja, visai neseniai sulaukiau padėkos, kad labai daug ko išmokiau jų vaikus. Nieko negalime smerkti. Ribos labai plonos. Kartais tam, kad įklimptume, pavyzdžiui, į priklausomybes, reikia labai nedaug ir net nežinia, kokie mes patys būtume užaugę, jeigu būtume gyvenę toje aplinkoje, kurioje augo tie tėvai. Norisi, kad žmonės išeitų iš to užburto rato, – vylėsi Jūratė.

Nuotrauka
a
Jovitos Verpečinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-05
Mokytojas – ypatinga profesija. Jis savo mintimis, darbu, užsidegimu gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Linkėdami visiems mokytojams stiprybės – kad net ir sunkiausioje situacijoje rastumėte raktą į mokinio sąmoningumą, ir neišblėstančios kantrybės, džiaugsmo bei jausmo, jog jūsų mokinys kiekvieną pamoką yra žingsneliu arčiau tikslo, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos informacinių technologijų ir matematikos mokytoją Naniją Bekerienę. Beje, netrukus ją pasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Padėkos raštas.
Nuotrauka
bronius
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-01
1965-ųjų gimimo Tauragės merginų rankinio komandos narės paskutinį kartą viena kitą matė 1984-aisiais. Po keleto sėkmingų metų ir užimtos antrosios vietos Tarybų Sąjungos rankinio čempionate merginos išsiskirstė, stodamos į aukštąsias mokyklas. Rugpjūtį, po keturiasdešimties metų, jos pasimatė vėl. Slapčia susibūrusi didžioji komandos dalis  savo 78-erių treneriui surengė staigmeną.
Nuotrauka
a
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-08-24
Kaip atrodytų žmogaus jaunystė? Mergina – ilgaplaukė, valiūkiška, vaikinas – linksmas, besišypsantis? Praėjusią savaitę, kai dar dienos buvo saulėtos ir sausos, Pilies aikštėje šių eilučių autorei teko sutikti, galima sakyti, jaunystės ikoną. Linksmą, nerūpestingą jaunuolį, nesureikšminantį pandemijos keliamų nepatogumų, nejaučiantį įtampos. Adakaviškis keliauja po pasaulį, pomėgius suderina su darbu ir mėgaujasi gyvenimu. Visai neseniai vaikinas grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur dirbo aukštalipiu.
Nuotrauka
margo
Įkelta:
2021-08-21
Šios vasaros Genovaitė Bagdonienė labai laukė –  su žaliuojančia gamta, su gražiausiais darželio ir pievų žolynais senolei ji padovanojo ir šimtmečio jubiliejų. Šiuo metu Batakiuose pas dukrą gyvenanti senolė stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi, o atrodo taip, tarsi gyvenimo laikrodis būtų sustojęs ties aštuoniasdešimtmečiu. Ji iki šiol puikiai prisimena kiekvieną svarbesnį savo gyvenimo ir giminės įvykį, gali įdomiai papasakoti, kaip žmonės gyveno prieškariu, karo metais ar pokariu. Pora valandų besiklausant senolės pasakojimų ir pajuokavimų prabėgo akimirksniu. Sunkumų ir rūpesčių nestokojusios vienos šeimos gyvenimo istorija buvo tarsi Lietuvos istorijos pamoka.
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-08-15
Nuo mažų dienų virtuvėje eksperimentuojantis dvidešimt vienerių tauragiškis Eimantas Venckus savo artimųjų ratą šiandien džiugina burnoje tirpstančiais kepiniais. Dieviško skonio pyragai verčia patikėti dažnai girdimu posakiu, kad vyrai – geriausi virtuvės šefai. Gali būti, kad kada nors įvertinti Eimanto kepamų pyragų skonį galės ir tauragiškiai – vaikinas, šiuo metu atliekantis  praktiką garsaus kulinaro Liutauro Čepracko restorane „Gastronomika“, neslepia, kad norėtų dirbti gimtajame mieste. 
Nuotrauka
Renata Karvelis
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2021-08-11
Poetės, muziejininkės-etnografės Renatos Karvelis komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“ ir buvo spausdintas portale LRT.LT
Nuotrauka
abiturientai
Asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-07-30
Tauragės „Versmės“ gimnazijoje – pakilios nuotaikos. Net 5 šiais metais mokyklą baigę abiturientai iš lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos ir matematikos valstybinių brandos egzaminų surinko šimtukus. „Tauragės žinioms“ vieni moksleiviai pasakojo jautęsi pasiruošę, todėl ne itin jaudinosi dėl egzaminų, o kiti teigė vos susitvarkę su stresu.
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-02
Rašytoja ir komunikacijos projektų vadovė Indrė Sekevičienė sako vis dar nedrįstanti savęs vadinti rašytoja. Kita vertus, ne vieną knygą išleidusi moteris – be galo kūrybinga. Ji ne tik rašo, bet ir fotografuoja. Apie kūrybą virtualiai ji pasakojo ir tauragiškiams.
Nuotrauka
virgina
Įkelta:
2021-07-02
21-erius metus Pagramančio miestelio bibliotekoje dirbusios Virginos Bartušienės šiandien ten jau nesutiktumėte – neseniai ji išėjo užtarnauto poilsio. Tačiau mylima ir gerbiama savo skaitytojų, pažinojusi kiekvieną bibliotekos lankytoją, žinojusi jų literatūrinį skonį, buvusi ir knygnešė – knygas nešdavusi skaitytojams į namus, ne kartą už darbą įvertinta įvairiais apdovanojimais, išskirtinius kraštotyros darbus rašiusi moteris ir dabar nesėdi rankų sudėjusi – tai ne jos charakteriui. Juokaudama, kad pensininkai – labiausiai užimti žmonės, ji nenuilsdama darbuojasi savo erdviame ir išpuoselėtame sode ir darže, ruošia dar nebaigtus kraštotyros darbus, dalyvauja šventėse su savo meniškais darbais, o nesibaigiančiu srautu plūstančius svečius stebina savo kulinarine išmone. Paragauti jos pagamintų gardumynų teko ir šių eilučių autorei.  
Nuotrauka
Laura
Įkelta:
2021-05-28
Šiemet vykusiame kasmetiniame Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) fotokonkurse „Metų kirpėjas 2021“ pasižymėjo kraštietė Laura Zaleckienė. Vyriško įvaizdžio kategorijoje maksimalų balų skaičių pelniusi tauragiškė buvo tituluota Metų kirpėja.
Nuotrauka
Biblioteka
Įkelta:
2021-05-18
Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje dirbančią Martyną Pikoraitienę (30 m.) dažnai galima išvysti bibliotekos feisbuko paskyroje virtualiai transliuojamuose susitikimuose su rašytojais ir kitais meno pasaulio atstovais. Bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja teigia, kad virtualūs pokalbiai pradėti rodyti dar praėjusiais metais prasidėjus karantinui. Iniciatyva sulaukė nemenko populiarumo. M. Pikoraitienė džiaugėsi, kad į bibliotekos organizuojamus renginius socialiniuose tinkluose įsitraukė ir jaunesni žmonės.
Nuotrauka
nomeda
Įkelta:
2021-05-04
„Lietuva yra nuostabi, mūsų potencialas – milžiniškas. Man labai smagu, kad esame maža šalis. Nes jeigu esi mažas, nereiškia, kad nesi vertingas“, – kalbėjo populiari laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė. Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos organizuotame virtualiame susitikime N. Marčėnaite bendravo su tauragiškiais ir kalbėjo apie kultūros svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime, atskleidė ir darbo televizijoje užkulisius. 
Nuotrauka
Bartušio nuotrauka
Įkelta:
2021-04-25
Lietuvos badmintono U-17 ir U-19 rinktinę treniruoti išrinktas Povilas Bartušis sako, kad laukia didžiulis iššūkis. Kas geriau už daugkartinį šalies čempioną žino pergalės skonį bei kaip pasiekti rezultatų? Juo labiau, kai šio sporto meistriškumo sėmėsi iš vieno geriausių trenerių – šviesaus atminimo Jono Šilerio. Tad apie tai ir pasikalbėjome su iš Tauragės kilusiu pašnekovu.
Nuotrauka
juozas
Įkelta:
2021-04-13
Tauragėje gyvenantis ir kuriantis fotografas Juozas Petkevičius įsitikinęs – Lietuvos regionuose menininkai neretai yra gniuždomi, nes jų siekių ir svajonių aplinkiniai tiesiog nesuvokia ir netiki. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ įsikūrusioje fotografijos galerijoje tauragiškis neseniai pristatė kelias savo fotografijas iš serijos „Incognito“, kurioje vaizduojami regionų kūrėjai. Nuotraukos darytos senuoju būdu – jas ryškinant laboratorijoje. Tiesa, ši meno sritis – brangus malonumas.
Nuotrauka
anele
Įkelta:
2021-04-11
Tauragės „Versmės“ gimnazijoje besimokanti Anelė Matrosovaitė kuria dainas ir groja gitara. Kūrybinga 18-metė interviu „Tauragės žinioms“ papasakojo apie vingiuotą savo kaip muzikantės kelią, kuriame buvo tiek stiprių muzikinių išgyvenimų, tiek ir nusivylimų muzikos pasauliu. Abiturientė žino, ką baigusi mokyklą norėtų studijuoti. Psichologės kelią besirenkanti menininkė teigė, kad psichologija ir muzika labai panašios sritys – jas pasitelkus galima padėti žmonėms. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-03-25
Šiandien sukanka 17 metų, kai Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus keliauja kunigystės keliu. Šia proga kunigą pasveikino Tauragės „Carito“ savanoriai, linkėdami drąsiai eiti pirmyn, neprarasti pusiausvyros slegiant sunkumams.
Nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Įkelta:
2021-03-05
Vakar Tauragės visuomenės sveikatos biuro (VSB) visuomenės sveikatos specialistei Gemai Nairanauskaitei, atliekančiai sveikatos priežiūrą mokykloje, įteiktas Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (SVSBA) apdovanojimas „2020 metų specialistas“. Jį drauge su Tauragės rajono savivaldybės mero padėka įteikė rajono meras Dovydas Kaminskas.
Nuotrauka
Žvynakienė
Įkelta:
2021-03-02
Ko gero, sunkiai rasime tauragiškių, o ypač jaunosios kartos atstovų, kurie nepažinotų visada besišypsančios policijos pareigūnės Raimondos Žvynakienės. O jei neteko girdėti, tai susipažinkite – 22 metus policijos sistemoje dirbanti moteris myli savo darbą, o savaitgaliais duoklę atiduoda vienišiems seneliams. Juos lankydama kaip Maltos ordino savanorė dažnai yra tas vienintelis žmogus, kuriam senjoras gali išsipasakoti.
Nuotrauka
vaitkus
Įkelta:
2021-02-26
Vasario 20 d. sukanka 100 dienų, kai dirba naujai išrinktas Seimas. Tauragėje išrinktas Seimo narys Romualdas Vaitkus, kuriam kassavaitinės kelionės į Vilnių ir atgal jau tapo įprastos, sako net ir jų metu neleidžiąs laiko veltui: klauso įvairių laidų aplinkosaugos klausimais – apie ekologiją, gamtosaugą, atliekų tvarkymą ir t.t., aiškinasi daugybę klausimų telefonu. Jis teigia net nepajuntąs, kaip prabėga laikas kelyje. Paklaustas, kaip prabėgo tas šimtas dienų, jis vieną po kito vardija nuveiktus darbus.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-31
Šiandien, sausio 31-ąją, netekome Jono Šilerio, ilgamečio badmintono trenerio, per savo gyvenimą meilę šiam sportui įskiepijusio daugybei vaikų, išugdžiusio ne vieną sportininką. Jam buvo 73-eji.