45 kg atsikratęs Vilius: „Svarbiausia – susitvarkyti galvą“
Įkelta:
2020-10-16
Nuotrauka
Aprašymas
Vilius prieš ir po. Asmeninio albumo nuotraukos

Sveikata ir dailios kūno linijos šiais laikais rūpi ne tik moterims, bet ir vyrams – sulieknėti be pastangų tikriausiai norėtų dažnas. Deja, tai neįmanoma: kad sulieknėtum nepakenkdamas sveikatai, nepakaks, tarkim, mėnesiui atsisakyti saldumynų. Tam reikia iš esmės pakeisti gyvenimo būdą. Kaip tai padaryti? Per nepilnus metus kone trečdalio savo svorio atsikratęs Vilius Stumbra sako, kad tai reikalauja be galo daug pastangų.

Nualpo turguje

Prieš metus Vilius svėrė 148 kg. Sako jautęs, kad sveikata ima šlubuoti: kraujo spaudimas buvo aukštas, „tabaluodavo“ širdis, ėmė skaudėti sąnariai. Pirmasis „skambutis“, pasak jo, buvo, kai pernai vasarą nuvažiavo į turgelį pirkti produktų ir... nuvirto.

– Mano gyvenimo ritmas visada buvo intensyvus, o tada buvo karšta vasaros diena. Tiesiog išvirtau iš kojų, ir mane per gatvę tiesiai į medicinos kliniką nugabeno. Pastatė lašinę. Visą savaitę dar vaikščiojau tų lašinių lašintis. Tada – pas šeimos gydytoją, pamatavo spaudimą, pasakė, kad širdis nebeatlaiko mano svorio. Labiausiai mane šokiravo tai, kad gavau kompensuojamųjų vaistų knygelę. O juk man tik 30 metų! Kokia gėda...

Vilius mėnesį pagėrė vaistus, tuo ir baigėsi. Ir tik po kurio laiko, jau vasaros pabaigoje, kai su draugais sportavo „Wake park“, šie pakvietė dalyvauti iššūkyje: mėnuo be druskos, cukraus, kepto maisto, gazuotų gėrimų, vien sveikas maistas, tam tikras kiekis vandens. Tam pasiryžo visa kompanija. Viliui tai buvo patogu, nes valgykloje „Kings Fortūna“, kurią jie su bendrasavininkiu įkūrė, kaip tik pradėjo gaminti garintus patiekalus. Jis pasiimdavo maisto visai dienai, ir būdavo ramu. Dar ir sportuoti daugiau pradėjo. Visa kompanija dalindavosi patarimais, palaikydavo vienas kitą. Žinoma, buvo sunku, bet per tą mėnesį jis atsikratė 15 kg. Buvo labai palengvėję. Tiesa, vėliau iš tų penkiolikos septyni grįžo – pasak Viliaus, „biški pasileidom plaukus...“.      

Jis prisimena, kai nuvažiavęs pas gydytoją dietologą į Klaipėdą buvo paprašytas užrašyti savo tėvo arba brolio telefono numerį. Paklausus, kam to reikia, atsakymas šokiravo: „Jei dabar tau kraujagyslė plyštų ir čia numirtum, kad žinočiau, kam paskambinti“. Mat jo kraujospūdis tada viršijo 200 padalą. Vaikinas prisipažįsta tada išties išsigandęs.

„Ką čia tas senis veikia?“

– Tada pradėjau sportuoti pas trenerį Arūną Vladičką, iš pradžių Vasaros estradoje, paskui Bendruomenių namuose. Jis moka motyvuoti. O svarbiausia, norėjosi ir toliau gerai jaustis. Taip ir susidėjo viskas į krūvą, kad gėda buvo nesusiimti, – atvirauja vaikinas.

Su Arūnu jie tapo draugais, o paskui – dar ir verslo partneriais: sugalvojo gaminti sveiką maistą išsinešimui „Sveikas balansas“. Tiesa, šis verslas, nors ir labai perspektyvus, prasidėjo, matyt, netinkamu laiku – prieš pat dėl koronaviruso paskelbtą karantiną, taigi teko užsidaryti vos atsidarius.

Vilius ėmė vis daugiau sportuoti, dalyvauti žygiuose. Kai išėjo į pirmąjį savo žygį, jis svėrė 140 kg. Visada mėgęs važinėti dviračiu, įsijungė ir keliaujančių dviračiais gretas.

– Tik dabar neseniai Arūnas man prisipažino, ką pagalvojo, pirmą kartą mane pamatęs žygyje: „Ką čia tas senis veikia? Be plaukų, storas, su tuo geltonu dviračiu... Turėsiu su jo reikalų po 50 km mynimo...“ Jis tada manė, kad nenuminsiu. Numyniau, aišku, finiše buvau pasitiktas plojimais, – juokiasi Vilius. 

Kompleksai nekamavo

Kai žmogus taip pasikeičia, aplinkiniai sako – turbūt įsimylėjo.

– Daug tokių replikų girdėjau, – juokiasi Vilius, – aš įsimylėjęs visada. Gyvenimą! O jei rimtai, dabar daug kas ir patarimo paklausia. Patariu, bet kartais matau, kad tik „tam kartui“...  Žmogus turi pats pajusti, kad atėjo laikas keisti gyvenimo būdą.

Vilius pasakoja, kad į apkūnumą buvo linkęs visada. Tikriausiai tai lemia genai, nes jo mama turėjo viršsvorio, jos kraujo spaudimas buvo aukštas. Buvo ir numetusi daug svorio. Kaip jis sako, mama su tuo kovojo ir nuo to mirė.

– Mūsų visa giminė apkūni, gal išskyrus mano brolį. Visos mamos seserys labai moteriškų formų, ir visos skaniai gamina. Taip mūsų namuose buvo įprasta: gaminti daug, skaniai ir riebiai. Kugelis su kuo daugiau riebaliuko ir panašūs patiekalai. Visiems būtų keista, jei atsisakytum... – pasakoja vaikinas.   

Vis dėlto kompleksai Viliaus niekada nekamavo. Vaikystėje, kaip jis sako buvo didesnis už kitus. Gal tai lėmė charakteris, nes mokykloje jis buvo aktyvus vaikas, visur dalyvaudavo, tad patyčių sako nesulaukdavęs. 

Dabar Vilius sveria 102–103 kg, jo tikslas – „išsitekti“ dviejų skaičių zonoje. Vaikinas prisimena – baigdamas mokyklą svėrė 119 kg.

Reikia artimųjų palaikymo

Kai kurie psichologai teigia, kad pernelyg didelis svoris slepia kokias nors nuoskaudas ar kompleksus. Esą tik įsisąmoninus priežastį smegenys „persijungs“ taip, kad svoris pats savaime pradės mažėti, nes jo jau nebereikės tai „svarbiai“ funkcijai ar apsaugai atlikti, nes žmogus pats taps savo emocijų ir psichologinės būsenos šeimininku. Vilius abejoja – jis tvirtina jokių nuoskaudų niekada neturėjęs ir dabar neturįs, jis visada turėjo daug draugų, niekada nesijautė atstumtas. Net ir didelių kompleksų dėl savo svorio sako niekada nejautęs, mokėdavo iš savęs pasišaipyti, gal dėl to niekas ir neužgauliodavo. Pavadindavo, aišku, chebra „tešlium“, bet, pasak jo, tai normalu – draugams leidžiama visaip vieniems kitus išsivadinti.

– Tačiau kad nutukimas yra tik psichologinis dalykas, tai tikrai tiesa, – įsitikinęs Vilius, – jei susitvarkysi su galva – susitvarkysi su viskuo. Nes svarbu pirmiausia taisyklingai maitintis, o tam reikia įjungti smegenis. Juk aplink – begalinė pasiūla, bet kurioje parduotuvėje prieini prie kasos, o ten – šokoladukai, pyragaičiai... Bet ar tau to reikia? Kad tai suprastum, pirmiausia ir turi su galva susitvarkyti. Sportas reikalingas, tik kad „nesubliūkštum“. Na, dar masažus pas Arūną lankau, tai man nei oda sudribo, nei ką.

Vis dėlto jis sutinka, kad „susitvarkyti su galva“ išties labai sunku. Pasiryžimas keisti gyvenimo būdą priklauso nuo daugelio dalykų: nuo draugų rato, nuo to, kas tave motyvuoja, šeimos palaikymo.

– Mūsų šeimoje įprasta: kiekviena sekmadienį – kugelis, balandėliai, cepelinai, kotletukai ir t.t. Mamos nebėra, bet pietus vis kviesdavo uošvė, tetos. Visos gamina labai skaniai, ir kaip sunku atsisakyti! Todėl esu dėkingas giminėms, kad suprato mane – nebeskambindavo, nebekviesdavo. Ir išgerti draugai nustojo kviesti. Labai tuo džiaugiuosi. Tai ir yra palaikymas, kai tavim tiki, stengiasi padėti siekti užsibrėžto tikslo. Turi būti kuo toliau nuo pagundų tam tikrą laiko tarpą, kol pradedi pats mąstyti. Aplinka privalo suvokti, kad tas žmogus dabar taip nusprendė, ir gerbti jo apsisprendimą, – įsitikinęs Vilius.

Jis sako ir dabar labai besistengiantis maitintis sveikai, nors tai dar ir dabar reikalauja be galo daug pastangų. Valgo daug žuvies, daržovių. Kada valgė kepto maisto, apskritai nebeprisimena. Viską gamina garuose. Tai pagrindinis maisto gaminimo būdas. Net ir šildo maistą garų puode. Dabar, sako, nuo kepto maisto ir skrandis „stoja“. Dabar organizmas kur kas jautriau reaguoja į maisto kokybę ir kiekį – jis turi atidžiai žiūrėti, ką valgo.  

– Dabar visi mano sveikatos rodikliai puikūs, kaip ir savijauta, – sako Vaikinas. – Net sunku suvokti, ką gali padaryti maistas.

Tiesa, jis prisipažįsta retkarčiais paragaująs ir nesveiko maisto, tačiau sako:

– Sakyti sau, kad „nuo to vieno karto nieko neatsitiks“, – pats prasčiausias pasiteisinimas. Neatsitiks, bet ar tau to vieno karto reikia? Galima pasidaryti „sukčiavimo“ dienas, bet, manau, geriau nereikia. Gali ir pats nepajusi, kada paslysi.

Dabar jau jis kur kas labiau vertina ne maisto kiekį, o jo skonį – pasak Viliaus, vietoj to, kad prisikirstum daug pigaus, nesveiko, riebaus maisto, geriau pataupyti ir retkarčiais nueiti į gerą restoraną, suvalgyti nedaug, bet ypač skanaus patiekalo.   

Pasirengęs permainoms

Treneris Arūnas Vladička, paprašytas papasakoti, kaip sekasi dirbti su Vilium ir kitais pasikeisti pasiryžusiais žmonėmis, sako:

– Kai žmogus yra tam pasiruošęs, viskas labai paprasta. Kaip žinoti, ar jis pasiruošęs? Žmogus ateina, kalbiesi su juo, ir tai matosi jo akyse, veide, kūne. Ką tu jam bepasakytum, jis priims, darys, neklausinės, nedejuos. Tai būdinga žmonėms, kurie nebūtinai kovoja su viršsvoriu –tiesiog nori ką nors pakeisti.

Žinoma, pasak Arūno, tai nėra tas atvejis, kai norisi numesti kelis kilogramus artėjant šventei. Pasiryžti keisti dažniausiai priverčia rimtos sveikatos problemos. A. Vladička pasakoja, kad vienas žmogus pas jį atėjo prašyti pagalbos tada, kai kažkas jį nufilmavo besikeliantį nuo žemės. Žmogus neįsivaizdavo, kaip jis atrodo iš šalies. Pamatęs, į ką jis pavirto, kaip jam tenka verstis ant šono, kad galėtų atsistoti, žmogus buvo sukrėstas.

Tokių kaip Vilius, – motyvuotų, pasiekiančių puikių rezultatų, pasak jo, yra daug. A. Vladička neseniai pradėjo tokias sėkmės istorijas kelti į feisbuko paskyrą „Kūno logika“. Žinoma, ne visi nori rodytis viešai, tačiau tokie pavyzdžiai labai padeda motyvuoti kitus žmones.

Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu.