Režisūrą pasirinkusi Aistė Rekašiūtė: žmonės mažiau lanko teatrą, tad turiu ir planą B
Įkelta:
2020-07-28
Nuotrauka
Aprašymas

Aistė su Pilies teatro spektaklio „Žentelis“ grupe. Joje ir būsima Aistės bendramokslė Miglė Ramanauskaitė – abi kartu įstojo į tą pačią specialybę LMTA. Miglė šalia Aistės, tarp virvių kairėje

,
Nuotrauka
Aprašymas

Aistė per Pilies teatro spektaklio „Vainikas babūnei“ premjerą

,
Nuotrauka
Aprašymas

Spektaklio „Žentelis" reklaminė fotosesija (beje, šiame spektaklyje Aistė vaidins ir būdama studentė, rudenį Pilies teatras planuoja dalyvauti respublikinėje Lietuvos mėgėjų teatrų apžiūroje „Atspindžiai“

Aistė Rekašiūtė pasirinko režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (toliau LMTA). Stojamasis egzaminas jau išlaikytas, tad nerimas, ar pavyks praeiti griežtą atranką, išsisklaidęs. Tiesa, stojamieji vyko nuotoliniu būdu, tai dar labiau padidino įtampą. Pažintį su teatru A. Rekašiūtė pradėjo Jolantos Kazlauskienės vadovaujamame Pilies teatre, kuris šiuo metu kaip tik laukia atskrendančio dėl karantino nukelto apdovanojimo – „Aukso paukštės“. Jaunoji teatralė atvira: ar sprendimas eiti teatro keliu galutinis, ji dar nežino. Penkis brandos egzaminus mergina laikė, kad turėtų planą B.

D.D.: Kas paskatino rinktis režisierės kelią?

A.R.: Na, visada mylėjau teatrą. Tai tiesa. Nuo 5 klasės vaikščiojau po įvairius teatrinius užsiėmimus skirtingose vietose. Bet turbūt 9–10 klasėje labiau susipažinau su teatru kaip meno rūšimi. Tuomet ir mokyklos keitėsi, žmonės. Susipažinau su dar daugiau tokių teatralų kaip ir aš. 10 klasėje nusprendžiau pradėti lankyti Tauragės pilies teatrą, pas vadovę Jolantą Kazlauskienę. Manau, nuo tada žinojau, ką noriu veikti ateityje. Ne paslaptis, kad visada norėjau studijuoti vaidybą, bet susiklosčius tam tikroms aplinkybėms pasukau link režisūros.

D.D.: O kas per aplinkybės, kurias minėjai?

A.R.: Vilniuje kursą renka labai griežtas dėstytojas. Šansų, kad priims, buvo itin mažai. Per vadovę J. Kazlauskienę susisiekė Danutė Vaigauskaitė, Teatro katedros vadovė Klaipėdoje, ir pasakė, jog yra renkama grupė į teatro ir renginių režisūrą su pedagoginiu išsilavinimu. Tad taip ir išėjo.

D.D.: O kaip praėjo patys stojamieji?

A.R.: Reikalavimai griežti. Reikia išmokti liaudies dainą, populiarią dainą, kelis prozos, poezijos kūrinius. Pati aš išmokau dvi liaudies dainas, ilgai rinkausi populiariąją dainą. Net susipažinau su atskirais styginiais instrumentais: ukulele, gitara ir kanklėmis. Nežinau, kaip vertinti ir tai, jog stojamieji praėjo nuotoliniu būdu. Teko filmuoti pasirodymus skaitant, grojant, dainuojant ir siųsti komisijai kartu su motyvaciniu laišku. Kai kurie įrašai išėjo planuotai, kai kurie netyčia. Kad ir kaip bebūtų, dabar jau žinau, kad įstojau. Teko ir gyvai kalbėtis su būsimais dėstytojais, kursiokais.

D.D.: Kokio palaikymo sulaukei iš artimos aplinkos?

A.R.: Dauguma tame pačiame Pilies teatre buvusių žmonių nesitikėjo, kad man pavyks įstoti, taigi galima sakyti, kad juos nustebinau.

Nuotrauka

D.D.: Kokios pagalbos sulaukei iš vadovės?

A.R.: Vadovė man labai padėjo. Vien tai, jog nuoširdžiai skyrė laiko pasiruošimui, išties palengvino moralinį pasirengimą stojamiesiems. Nufilmuoti vaizdo įrašai visada būdavo vertinami pačios J. Kazlauskienės. Su manimi stojo dar viena abiturientė, vardu Miglė, tai irgi palengvino situaciją, žinojau, jog stoju ne viena.

D.D.: Ar galima sakyti, jog dvyliktoje klasėje daugiau laiko skyrei pasiruošimui stojamiesiems egzaminams negu brandos egzaminams?

A.R.: Iš dalies taip galima teigti. Stojant per pokalbį su komisija manęs paklausė, kodėl pasirinkau laikyti 5 egzaminus. Atsakiau „O kodėl gi ne?“. Tiesiog pati idėja, jog egzaminai yra lemiamas taškas tavo dvylikos metų mokymosi laikotarpyje, nulemiantis tolimesnę ateitį, neišvengiama. Aišku, nuotolinis mokymasis per karantiną šiek tiek pakoregavo mokymosi planus. Laikas, kurį turėjau skirti ruošiantis stojamiesiems, buvo šaltakraujiškai atimtas padidinus krūvį mokykloje. Teko koreguoti planus, šiek tiek paaukoti vienus egzaminus. Kartu ir plano B būtinumas visada sukasi galvoje. Ar aš tokį turiu? Ne. Bet kol kas man jo ir nereikia. Atsarginiu planu gyvenime galiu laikyti tuos 5 egzaminus.

D.D.: Ką veiki praėjus brandos egzaminų sesijai?

A.R.: Nieko ypatingo. Vasara bėga, o aš tiesiog laukiu momento, kada galėsiu išvažiuoti ir pradėti kitą gyvenimo etapą. Dabar tiesiog skaitau, piešiu.

D.D.: Jaunas žmogus, žengiantis į meno pasaulį, dažniausiai jaučiasi netvirtai. Ar tu taip jautiesi? Ar turi abejonių dėl savo pasirinkimo arba dėl laikotarpio, kada nusprendei jam ryžtis?

A.R.: Šiuo metu esu patenkinta savo pasirinkimu. Ar jis galutinis? Tikrai nežinau. Nežinau, nė kaip jausiuosi praėjus savaitei po mokslo metų pradžios. Mus šiek tiek supažindino su būsima tvarka: laukia intensyvus darbas nuo pirmadienio iki penktadienio, 8–24 val. Vien fizinis krūvis nusimato nežmoniškas. Visada galvoju, gal reikėjo mokytis kitur, įgyti patirties kitose mokyklose, susijusiose su menais, tačiau yra kaip yra. Patirtis būtų neįkainojama. Bet esu jauna, tad stojant būnant 18–ikos metų galbūt net privalumas.

D.D.: Lietuvoje populiari mintis, kad menininkams šioje šalyje nelemta išlikti. Ką apie tai manai tu?

A.R.: Pritariu. Pačiai vis tenka girdėti, kaip Lietuvos valdžia nepalaiko įvairių meno formų. O ir žmonės nebevaikšto po teatrus taip dažnai, nebelanko parodų. Tikėkimės, kad situacija keisis.

D.D.: Ar jautei spaudimą stodama?

A.R.: Atvirai pasakius, tuo metu, kai sėdėjau fiziškai tarp kitų susirinkusių menininkų ir kalbėjausi su autoritetingais dėstytojais, nejaučiau jokio spaudimo. Sėdėjau ir buvau savimi. Kalbėjau kaip žmogus, nesusikūręs jokio personažo. Buvau tikra. Galbūt dėl to ir visai neblogai įvertino. Surinkau 99 balus iš 100. Bet patekome visi pretendavę. Mūsų buvo per 20.

D.D.: Ar turi netolimos ateities planą po studijų?

A.R.: Taip toli dar negalvoju, bet vėl gi – kaip bus, taip bus.

Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-15
Apie netektį skelbia Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių 702-oji kuopa. „Sunku patikėti šia skaudžia nelemta žinia – mus paliko ilgametis šaulys Jonas Ozgirdas (1931–2022)“, rašoma kuopos feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
pleikys
Įkelta:
2022-03-30
Tauragiškis Andrius Pleikys kūrybinių idėjų ir veiklos stoka skųstis tikrai negali: jis filmuoja renginius ir šventes, dirba radijuje, kuria videoprojektus, vaizdo žaidimus, o dabar drauge su komanda vysto inovatyvią idėją – kuria išmanias, NFC technologija paremtas vizitines korteles „Distify“. Tai išmani vizitinė kortelė, sujungianti bendravimo tradicijas ir skaitmeninę tapatybę, kuria palietus telefoną akimirksniu dalijamasi kontaktiniais duomenimis, nuorodomis į socialinius tinklus ir kita skaitmenine informacija. Verslininkas džiaugiasi, kad šia ką tik į rinką paleista kortele jau naudojasi dešimtys klientų, ir produktą nuolat tobulina.
Nuotrauka
Ona paulauskiene
Įkelta:
2022-03-16
Kovo 15-ąją Seime įvyko batakiškės, Tauragės garbės pilietės, tautodailininkės ir talentingos menininkės Onos Paulauskienės drožybos darbų parodos atidarymas. Ji, dalyvaujant gausiam žiūrovų būriui, atidaryta 2-ųjų rūmų galerijoje prie kavinės ir bus eksponuojama iki kovo 28-osios
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-03-15
Kovo 14 dieną sukako 100 metų, kai Kuršėnuose gimė pedagogas, ilgametis Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Bronius Šimkevičius (1922–2009). Jo šviesus atminimas išliko mokinių prisiminimuose, pilies kieme tebežaliuoja Jo iniciatyva pasodinti ąžuolai. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomos pedagogo nuotraukos ir laiškai buvusiai mokinei, mokytojai ir kraštotyrininkei Almai Mizgirienei (1931–2014). Juose – Tauragės krašto švietimo istorija: prisiminimai apie Tauragės aukštesniąją Komercijos mokyklą, gimnaziją, mokslo draugus ir mokytojus.
Nuotrauka
Ievos Jucienės nuotrauka
Įkelta:
2022-02-22
Vakar, vasario 21-ąją, mus paliko net keturias poezijos knygas išleidusi Ona Butkevičienė, sausio 4-ąją paminėjusi savo 99-ąjį gimtadienį. Ją pažinojusiųjų atmintyje ji liks energinga, tvarkinga, reikli ir griežta, turinti savo tvirtą nuomonę ir apie gyvenimą, ir apie žmones, ir apie poeziją.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-02-19
Tremtinė, partizanų ryšininkė Vanda Valiutė vasario 19-ąją minės 95-ąjį savo gimtadienį. Tai pirmas jubiliejinis gimtadienis jos istorinėje tėvynėje. Tą dieną ją sveikins tie, kas žino jos gyvenimo istoriją, kas ištiesė ranką, kad padėtų grįžti į Lietuvą, kas rūpinosi, kad būtų tinkamos tolimesnio gyvenimo sąlygos.
Nuotrauka
sileris
Įkelta:
2022-02-16
Tauragėje neseniai surengtas šviesaus atminimo trenerio Jono Šilerio atminimo taurės turnyras. Jau metai, kaip šio badmintono Tauragėje pradininko, įspūdingą patirtį sukaipusio šios sporto šakos puoselėtojo nebėra. Praūžus turnyrui pasikalbėjome su Renaldu Šileriu – Jono Šilerio anūku. „Daug apdovanojimų jis gavo ne tik aikštelėje, daugumą atsiimti lydėdavau ir aš, labai džiaugdavausi, kad žmonės vertina jo nuopelnus“, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Renaldas.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovaujanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-28
Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
„Tauragės žinios“ neseniai rašė apie į Lietuvą iš Irkutsko grįžusią tremtinę, partizanų ryšininkę 94 metų Vandą Valiūtę. Šiuo metu  Pagramančio socialinės globos namuose gyvenančiai tremtinei dar daug ko trūksta, dar nebetvarkomi ir pilietybės atstatymo dokumentai. Vis dėlto vieną labai svarbų ir jai reikalingą daiktą V. Valiūtė jau turi – už neabejingų žmonių suaukotus pinigus jau nupirktas klausos aparatas. Jam įsigyti per mažiau nei mėnesį suaukota 14 tūkst. eurų.