Aurelijus Zykas: „Japonijoje net negali įsigyti automobilio, kol neturi įrodymo, kur jį statysi“
Įkelta:
2020-03-19
Nuotrauka
Aprašymas

Pasak A.Zyko, japonai labai apsidžiaugtų išvydę, jog Tauragės gatvėse gausu „Toyotų“. Autorės nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Pasak A. Zyko, visa visuomenė yra pastatyta ant hierarchinių principų, kas kam turi paklusti, kas yra viršininkas.„tripsavvy.com“ nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Apie 70 proc. Japonijos yra negyvenama teritorija – kalnai, tad 120 mln. gyventojų koncentruojasi mažoje teritorijoje. „nippon.com“ nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Automobilių parkavimo ypatumai Japonijoje. „japangasm.wordpress.com“ nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Japoniški sodai. A. Zyko feisbuko nuotrauka

Praėjusią savaitę Tauragėje viešėjo knygos „Japonijos spalvos ir skoniai“ autorius Aurelijus Zykas. A. Zykas ketverius metus studijavo Japonijoje, šiuo metu dėsto Vytauto Didžiojo universitete (VDU), o laisvu metu jaučiasi atsakingas už Lietuvos ir Japonijos santykių vystymą, prisideda prie įvairių šias šalis suartinančių iniciatyvų vystymo. VDU docentas, Kauno-Japonijos draugystės asociacijos prezidentas, „Azija LT“ įkūrėjas apsilankė ir „Tauragės žinių“ redakcijoje. Papasakojo apie lietuvių ir japonų kultūrinius skirtumus.

– Japonijos ir Lietuvos santykių kūrimą laikau savo pašaukimu, hobiu. Moku kalbą, tenka vertėjauti, suvesti mokyklas, savivaldybes. Labai geras dalykas – savivaldybių mainai. Mano gimtasis miestas Kaunas jau užmezgė ryšius su Japonija. Šį rudenį vyks Sugiharos (Čijunė Sugihara – Japonijos diplomatas, 1939–1940 m. rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas, karo metu gelbėjęs žydus) savaitė. Norėčiau viltis, kad ir Tauragė galėtų vystyti ryšius su Japonijos savivaldybėmis ir tikrai galėtų atsirasti gražių ir įvairių procesų.

– Kuo skiriasi japonai nuo lietuvių? Neretai japonai literatūroje vaizduojami kaip romios, harmoningos asmenybės. Yra tame tiesos?

– Išoriškai – taip. Tačiau japonai – pakankamai stresuojanti tauta, tik jie tą stresą kaupia viduje ir jo neparodo. Jų etiketas numato, jog rodyti emocijų ir jausmų nedera. Tai vienas tų dalykų, kuo japonai nuo lietuvių skiriasi. Lietuviai savo emocijas mėgsta išreikšti, buitiškai kalbant, išsitaškyti. O japonas stengsis nuslėpti savo jausmus.

– Bet juk tai kenkia sveikatai?

– Natūralu. Dėl to jų visuomenėje netrūksta įtampos. Šalyje yra daug taisyklių. Visa visuomenė yra pastatyta ant hierarchinių principų, kas kam turi paklusti, kas yra viršininkas. Yra daug ritualų, ir tai kuria įtampą. Man asmeniškai tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl po ketverių metų gyvenimo toje šalyje nutariau grįžti į Lietuvą.

Aišku, yra ir kitų dalykų, kurie lietuvius stebina. Tai – erdvės trūkumas. Japonija yra nedidelė šalis, jie gyvena labai susispaudę. Apie 70 proc. šalies yra negyvenama teritorija – kalnai. 120 mln. gyventojų koncentruojasi mažoje teritorijoje.

Nuotrauka

Į Lietuvą atvykusiems japonams didžiulį įspūdį daro erdvės pojūtis. Vos išlipus ir lėktuvo ir ėmus važiuoti autostrada gali pasirodyti, jog tu akimis aprėpsi horizontą. Pastatų nėra, kiek akys užmato... Japonijoje tu arba esi ribojamas kalnų, arba mieste – aukštų pastatų. Ten nėra tokios vietos, kur matytum horizontą.

Japonams lietuviai atrodo itin turtingi: mes sau galime leisti turėti didelius namus, sodą, daržą. Jiems tai – prabangos dalykai. Mieste gyvenantis japonas svajoja priemiestyje turėti namą ir nedidelį, kelių kvadratinių metrų, sodelį.

– Ar dėl erdvės trūkumo jų interjeras yra toks asketiškas?

– Asketizmas kyla iš vietos trūkumo. Kai tu gyveni dideliame mieste, tavo bute labai mažai erdvės, esi priverstas skaičiuoti daiktus, kuriuos įsigyji. Ir stengiesi neturėti jų daugiau nei reikia, nes jie tau taps trukdžiu. Iškilus poreikiui apstatyti savo ankštus namus atsiskleidžia visas japono kūrybiškumas.

– Galbūt atkreipėte dėmesį į Tauragės gatves. Tauragiškiai mėgsta prabangius automobilius, visureigius. Kaip japonai jaustųsi žingsniuodami tokių mūsų miesto gatvių šaligatviais?

– Japonai yra labai nacionalistinių pažiūrų. Jie labai mėgsta savo produkciją. Tuo labai skiriasi nuo lietuvių. Jei lietuviai labai vertina užsienio produkciją ir mano, jog ji yra geresnė nei lietuviška, tai japonai – priešingai, – teigia, jog geriausia yra tai, kas pagaminta Japonijoje. Jie nemėgsta amerikietiškų automobilių, Japonijoje daugiausia japoniškų arba vokiškų automobilių.

Be to, atvykęs į Japoniją iškart pastebi, jog čia visi automobiliai – mažyčiai. Taupūs. Taupumas – šalies bruožas. Jie privalo būti maži, nes taupo vietą. Japonų automobilių gamintojai turi kiekvieno automobilio sutrumpintą modelį, kad jis užimtų kuo mažiau vietos automobilių stovėjimo aikštelėje. Tokiems automobiliams jie netgi turi specialius numerius ir jiems taikomos įvairios privilegijos. Gali net iš valstybės gauti paramą, kad turi automobilį, kuris taupo vietą. Kai automobiliai mažesni, ir kamščių mažiau. Japonijoje net negali įsigyti automobilio, kol neturi įrodymo, kur jį statysi. Negali jo statyti bet kur. Nuolatinis mąstymas, kur ką padėti, – vienas pagrindinių japonų bruožų.

Nuotrauka

– Japoniški automobiliai „Toyota“ tampa Lietuvoje vis populiaresni. Ir Tauragėje pastebiu ne vieną mažytį „Toyota Yaris“. Ką japonai apie tai mano?

– Tai ir yra jų strategija. Iš esmės japonai tapo vienais didžiausių automobilių gamintojų pasaulyje. Ilgai konkuravo su amerikiečiais ir pagaliau susilygino. Natūralu, kad jie stipriai ateina į Europos rinką. Ir tai pastarųjų kelių dešimtmečių įdirbis. Ir jūsų žinomas „Toyota Lexus“ – tai tik vakarietiškai rinkai skirtas modelis. Patys japonai prieš 10 metų „Lexus“ net nežinojo. Vakariečiai labiau vertina prabangą, dydis svarbu, grožis. O japonams tie dalykai – antraeiliai.

– O į Lietuvą atsikraustęs japonas turbūt puikiai čia jaustųsi, atsipalaiduotų ir perimtų mūsų gyvenimo stilių?

– Manau, jog jis greitai adaptuotųsi ir leistų sau tai, ką ir mes.

– O kokiomis ligomis serga japonai?

– Kraujotakos sutrikimai, vėžiniai susirgimai. Tačiau japonai yra viena ilgaamžiškiausių tautų. Nepaisant, to, kad šalyje – nemažai įtampos, japonai moka atsipalaiduoti, ištrūkti. Vyrauja karštųjų versmių kultūra. Jie vyksta į kurortus. Japonai vyrai mėgsta išgerti. Kalbant apie tai, kodėl jie ilgai gyvena, pagrindinė priežastis yra maistas. Kiek man yra tekę gyventi Japonijoje, keliauti, galiu tvirtinti, jog tai viena sveikiausiai besimaitinančių tautų. Jie mėgsta maisto įvairovę. Valgo jūržoles. Mes to nevartojame. O šios jūrų gėrybės – mikroelementų šaltinis. Jų virtuvei būdingas šviežio maisto vartojimas. Maistas negali būti pastovėjęs. Kodėl? Japonai vartoja itin mažai prieskonių. Jei mes įsivaizduojame, kad Azijos šalys vartoja itin daug prieskonių, tai japonai yra išimtis. Jų virtuvėje pats produktas turi būti skanus: labai šviežia žuvis, labai geros kokybės mėsa. Natūralu, jog būtent tokie produktai ir yra sveiki.

– Kokį apie Japoniją žinomą mitą galėtumėte paneigti?

– Mitų apie japonus yra daugybė. Vienas jų – manymas, jog šalis yra itin moderni. Dažnai manoma, kad Japonijoje visose erdvėse, kur nueisi, bus bevielis internetas, ant kiekvieno kampo – robotai, kompiuteriai. Kai nuvažiuoji į tą šalį, tenka tuos stereotipus sulaužyti. Japonijoje išvysti robotą nėra taip lengva, kaip įsivaizduojame. Bevielis internetas Lietuvoje yra tikrai geresnis nei Japonijoje. Kompiuteriais senoji japonų karta beveik nemoka naudotis. Yra daug dalykų Japonijoje, kurie yra itin modernūs ir inovatyvūs, kurių mes nematome.

– Kas stebina Japonijoje?

– Mokėjimo kortelių klausimas. Atrodo, antroji pasaulio ekonomika, tačiau japonai nemėgsta mokėjimo kortelių ir tikrai ne kiekvienoje vietoje ja galėsi atsiskaityti. Tai stebina. Japonams patinka liesti pinigus, jie mėgsta naudoti grynuosius. Patarimas keliaujantiems – visuomet turėti grynųjų.

– Ar pats esate perėmęs kokį netikusį, o gal gerą japonišką įprotį? O gal jums itin artimas tapo koks nors jų pasaulėžiūros aspektas?

– Kartais pastebiu, kaip iš Japonijos grįžęs asmuo ima lankstytis – jame jau nugulė Japonijos etiketo apraiškos. Japonų kultūros stipriąja puse laikau jų dėmesį senyvo amžiaus žmonėms. Visa visuomenė sukonstruota taip, kad kol esi darbingo amžiaus, turi daug dirbti, tačiau turi viltį, jog sulaukęs garbingo amžiaus užsitarnausi saugumą visuomenėje. Būsi tarsi nusipelnęs, gerbiamas. To Lietuvoje neturime. Čia seni žmonės tarsi atstumiami, tampa nebereikalingi. O Japonijoje atvirkščiai – didžiausias dėmesys yra skiriamas silpniausiems.

– Tai – atjauta?

– Gal tik iš dalies. Tai tikrai ne gailestis. Tai vertinimas. Žmogaus, kuris jau yra su patirtimi. Nusipelnęs. Ilgaamžis yra laikomas garbingu. Jie turi supratimą, kad senatvė bus ori, užtikrinta.

Lietuvoje to supratimo neturime. Kalbant apie senjorų užimtumo klausimą, dar reikia padirbėti šioje srityje.

 

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.