Šio mėnesio 18 dieną senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Vėjava“ mini savo veiklos dvidešimtmetį. Kaip apie šokėjus atsiliepia jo vadovai, darbas vyresnių asmenų kolektyve yra įkvepiantis. Brandaus amžiaus sulaukę šokėjai pasižymi profesionalumu, laisvumu scenoje ir itin gera nuotaika: senjorai mėgaujasi kiekviena repeticija, koncertu ir vienas kito kompanija.
Susibūrė Dainų šventei
2004 metais sausio mėnesį buvusių dainų ir šokių ansamblio „Jūra“ šokėjų Birutės Sagatauskienės ir Algimanto Sutkaičio iniciatyva buvo suburta jaunystėje šokusių žmonių grupė.
– Sutkaitis mane sutikęs mieste vis ragindavo „susibėgam“. Buvome pakviesti į kažkurį „Jūros“ jubiliejų, tad jis šiam tikslui prašydavo surinkti žmones. Tuo pat metu Eugenijus Šaltis dirbdamas apskrities sporto ir kultūros vadovu sugalvojo padaryti apskrities Dainų šventę ir pakvietė dalyvauti. Atsirado paskata burtis. Tada pasikviečiau Algį ir sakau „arba dabar, arba niekada, – kolektyvo susikūrimą mena buvusi „Vėjavos“ vadovė B. Sagatauskienė.
Abu šokėjai ėmė kviesti buvusius „Jūros“ narius, šie – šokančius savo pažįstamus. Vasarį prasidėjo pirmosios repeticijos, o balandžio 29-ą dieną, Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą proga, kolektyvas Pilies aikštėje vykusioje šventėje surengė pasirodymą.
Partnerių suderinamumas – rimtas reikalas
„Vėjavoje“ tuo metu šoko aštuonios poros. Nors paprastai poros kartkartėmis keičiasi šokių partneriais, viena pora visuomet likdavo kartu: tai Jonas Jakštaitis ir Onutė Biknerienė.
– Aš Birutei sakydavau „viskas, pakeičiam man partnerį“. O Birutė imdavo mane atkalbinėti: negalima rizikuoti nes tada nenorės Jonas apskritai šokti. Pamenu, sulaukiu Jono skambučio „nu, ką, vis dėl to susitinkam repeticijose“, – su šypsena prisiminimu dalijasi O. Biknerienė.
Šalia žurnalistės sėdintis Jonas pritariamai linkteli. Ir praneša, kad prieš metus Onutė vis dėl to jį iškeitė į kitą partnerį.
– Ateina jaunesni, gražesni, tai taip ir yra. Ir dar svarbiausia, mano kolega, pažįstamas Arūnas sako „aš su nieku kitu nešoksiu – atiduok Onutę“. Man teko atiduoti. Kodėl taip varžomasi dėl partnerių? Tai pripratimo reikalas. Ką gali žinoti, gal po metų aš vėl grįšiu į savo vietą, – pusiau juokais pasakojo J. Jakštaitis.
Per 15-a metų Onutė ir Jonas nė karto nebuvo susikivirčiję. Nebent, kaip Jonas sako, partneriui netinkamai atlikus vieną kitą žingsnelį, apsikeista nepasitenkinimo žvilgsniais.
„Susicementavo“ šokdami šaltyje
Kolektyve šoka vyresnio amžiaus šokėjai – kam virš 55-erių. Kada atėjo žinojimas, kad kolektyvas jau „susicementavo“ ir yra darnus? Pasak B. Sagatauskienės, praėjus metams nuo įsikūrimo pradžios, laikotarpiu, kai teko intensyviausiai ruoštis suaugusiųjų liaudiškų šokių kolektyvų konkursui „Pora už poros“.
– Mums reikėjo parengti tris šokius. Kultūros rūmų scena būdavo ganėtinai maža lyginant su miesto, kuriame mes turėjome dalyvauti. Ir, kai tu pripratęs šokti mažoje scenoje patenki į didelę, kyla sunkumų jaučiant erdvę. Kitokie turi būti tarpai tarp porų ir panašiai. Tai mes, tam, kad galėtume pajusti tą didelę erdvę, žiemos metu įsiprašėme į Vytauto gatvėje esančio karinio dalinio salę. Dabar ten yra bendruomenės namai, šalia baseinas. Salė buvo nenaudojama, šalta. Šokdavome net su pirštinėmis. Va dabar stebiuosi – koks buvo žmonių pasiaukojimas, eiti vakare po darbų į šaltą salę dirbti! – kalbėjo B. Sagatauskienė.
Konkursas vyko kovo mėnesį ir kolektyvas pasirodė puikiai. Pasak vadovės, kiti kolektyvai net traukė per dantį teigdami netikintys, jog „Vėjavoje“ šoka penkiasdešimtmečiai: kolektyvo nariai „skraidė su vėjeliu“.
„Vėjava“ skaičiuoja daug gerų prisiminimų: kolektyvas itin gerai sutarė su Jurbarko, Veliuonos, Laukuvos, Pagėgių, Vilniaus, Švėkšnos kolektyvais, apskritai kūrybinis bendradarbiavimas, kolektyvų pasikeitimas koncertinėmis programomis liaudiškų šokių grupę „Vėjava“ sieja daugiau nei su 20 liaudiškų šokių kolektyvų. Bendraminčiai kasmet susitinka liaudiškų šokių festivalyje-šventėje „Susibėgę patrepsėkim“. 2014 metų Tauragės kultūros rūmų administracijos iniciatyva festivalis tapo tarptautinis.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro iniciatyva 2014 m. liaudiškų šokių kolektyvui „Vėjava“ dešimties veiklos metų jubiliejaus proga už laimėjimus ir koncertinę veiklą suteiktas aukščiausiasis mėgėjų meno kolektyvų apdovanojimas „Aukso paukštės“ nominacija.
Džiugina šokėjų entuziazmas
Nuo pernai metų „Vėjavos“ kolektyvui vadovauja choreografas Giedrius Paulauskas. Kaip ir prieš dvidešimt metų buvusiai vadovei, G. Paulauskui, keliamas tas pats uždavinys: sutelkti šokėjus ir pasiruošti Šimtmečio Dainų šventei taip pat apskrities Dainų šventei. „Vėjavos“ repertuare: „Dvarpolkė“ ir „Vakaruška“.
– Kolektyvas mane labai stebina savo šokio laisvumu, tai žmonės kurie jau yra praėję tą savo šokio kelią ir tiesiog mėgaujasi kiekvienu koncertu, kiekvienu pasirodymu ir net repeticija. Manau tai pats aukščiausias lygis, – apie savo kolektyvą atsiliepia G. Paulauskas.
Gegužės 18 d. 14 val. Tauragės kultūros rūmuose vyks jubiliejinis šventinis koncertas. Programoje pasirodys Šakių, Veliuonos, Kauno bei vietiniai kolektyvai.
Ko vadovas palinkėtų savo šokėjams?
– Palinkėčiau neprarasti to šokio laisvumo, nes tai svarbu. Tokiame amžiuje esant eiti į sceną – tai jų unikalumas, – sakė G. Paulauskas.
Pasak choreografo, kolektyvo sėkmė scenoje stipriai priklauso nuo kolektyvo vadovo. Žengdamas į sceną „Vėjavos“ vadovas į šoną meta pašalines mintis, bei siekia prieš repeticiją išsikeltų tikslų. Po repeticijos kolektyvo nariai aptaria, kaip jiems sekėsi.
Kas šokėjus suburia ir motyvuoja neprarasti entuziazmo, mat už savo darbą ir pasirodymus jie atlygio negauna?
– Mane motyvuoja tų žmonių entuziazmas. Jie nesitiki atlygio, ateina po savo dienos problemų, darbų, šoka, lieja prakaitą ir tuo džiaugiasi. Kai žinome, kad reikia pasiruošti festivaliui, konkursui, tada itin susitelkiame ir siekiame rezultatų, – sakė choreografas.
Šiuo metu „Vėjavai“ priklauso devynios su puse poros, vadinasi vienas asmuo neturi šokių partnerio. Turintiems patirties šokant liaudiškus šokius, entuziazmo ir noro gerai praleisti laiką, senjorai kviečia prisjungti.
Projektas „Tauragės archyvų paslaptys“.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 5000 Eur
