Į Dainų šventę - daugiau nei 500 tauragiškių
Įkelta:
2024-04-04
Nuotrauka
dainų
Nuotraukos autorius:
Tauragės kultūros centro nuotraukos
,
Nuotrauka
dainų
,
Nuotrauka
dainų
,
Nuotrauka
d
,
Nuotrauka
d
,
Nuotrauka
d
,
Nuotrauka
d
,
Nuotrauka
d
,
Nuotrauka
d
,
Nuotrauka
d
,
Nuotrauka
d
,
Nuotrauka
d
,
Nuotrauka
d
,
Nuotrauka
d
,
Nuotrauka
d
,
Nuotrauka
d

Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.

Ir tokių Tauragės rajono dalyvių, jau beveik garantuotų, kad pasirodys šventėje yra daugiau nei penki šimtai. Kodėl garantuotų? Na, apžiūros jau beveik visos įvyko. Tad tarpiniai rezultatai jau žinomi, beliko sulaukti tik galutinių. Pasak Tauragės kultūros centro direktoriaus Virginijaus Bartušio, tam tikri rezultatai jau buvo aiškūs iškart atrankose.

– Jei komisijos nariai sako, kad, tarkim, tą šokėjų porą, reikia pastatyti šokti visų kolektyvų priešakyje arba mūsų dainininkai stovės prie pagrindinių mikrofonų šventės metu, klausimų dėl apžiūros rezultatų nebekyla, - atviravo V. Bartušis. – Yra ir kolektyvų, kurie jau turi kategorijas. Pastarieji, jei taip galima sakyti, galėtų ir be atrankų dalyvauti. Tačiau jie ruošiasi ir dalyvauja apžiūrose.

– Be abejo, buvo ir pastabų, kai kuriems kolektyvams dar reikia kažką pataisyti, - sakė Tauragės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus Vyriausioji specialistė Dainų šventės koordinatorė Danutė Naujokienė. – Nors žinant, kad daugeliui kolektyvų pasiruošimas ir dalyvavimas Dainų šventėje yra kelių metų darbo rezultatų įvertinimas, tos pastabos jau nėra esminės, o tik smulkių detalių tobulinimas.

Nuotrauka
dainų

Smalsu, kokie gi kolektyvai dalyvavo apžiūrose, kurių buvo net keletas. Ir prasidėjo jos dar sausio mėnesį.

Sausio 20 d. Tauragės kultūros centre vyko folkloro ansamblių, besiruošiančių dalyvauti Lietuvos dainų šventės Folkloro dienos programoje „Rasi rasoj rasi“, apžiūra. Regioną atitinkančiais tautiniais apdarais pasipuošę ansamblių dalyviai dainuodami, muzikuodami, šokdami, tarmiškai pasakodami, atskleidė išskirtinį folkloro lobyną.

Programas apžiūroje pristatė Tauragės kultūros centro folkloro ansamblis „Radasta“ (vad. Lijana Kiltinavičienė), Pagramančio skyriaus folkloro ansamblis „Lylava“ (vad. Ernesta Giačienė), Skaudvilės skyriaus vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Inkstiliuks“ (vad. Rasa Bartkuvienė), Šilutės kultūros ir pramogų centro folkloro ansamblis „Verdainė“ (vad. Regina Jokubaitytė). Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro folkloro ansamblis „Saulėkalnis“ (vad. J. Kažukauskienė) savo programą filmavo ir nusiuntė komisijai vėliau. 

Nuotrauka
dainų

Programas vertino Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja Jūratė Šemetaitė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro instrumentinio folkloro specialistas Arūnas Lunys ir Tauragės rajono savivaldybės vyr. specialistė Danutė Naujokienė.

– Apžiūroje labai gražiai pasirodė skaudviliškiai, - teigė V. Bartušis. – „Inkstiliuks“ pasirodė kartu su vaikų bandoninkų ansambliu, tad būnant Vilniuje pasitarime buvo pasiūlyta tą vieną didelį suburtą kolektyvą padalinti į šokėjus ir bandonininkus ir atskirai paruošti programas. Jie kartu pateko į Dainų šventę, bet yra galimybė iškirtinai pristatyti bandonijas, kurios yra būtent mūsų krašto nematerialaus paveldo objektas. Noriu pasidžiaugti Violeta Girdžiuviene, kuri sugrįžo vadovauti „Jūrupės“ ansambliui, kuris apžiūroje nedalyvavo. Tačiau, dalyvaudami pasitarime  Lietuvos nacionaliniame kultūros centre, išgirdome šventės organizatorių pageidavimą „Jūrupės“ kolektyvą matyti Dainų šventėje, nes šį kolektyvą organizatoriai prisimena iš praėjusios Dainų šventės. Todėl esame įpareigoti į Nacionalinį kultūros centrą nusiųsti nufilmuotas šio ir „išskleisto“ skaudviliškių „Inkstiliuko“ paruoštas programas. Tad dalyvių skaičius bus dar didesnis.

Vasario10-ąją Tauragės kultūros centre vyko Lietuvos Dainų šventės Šokių dienos „Amžių tiltais“ liaudiškų šokių grupių apžiūra. Apžiūroje dalyvavo: Tauragės kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvas „Spietlius“, Tauragės kultūros centro kolektyvas „Vėjava“ (vadovas Giedrius Paulauskas), Tauragės „Šaltinio" progimnazijos jaunių šokių kolektyvas „Šaltinis“, Tauragės „Šaltinio" progimnazijos šokių grupė „Bitelės“ (vadovė Alma Rumšienė). 

Nuotrauka
dainų

Programas vertino Dainų šventės šokių dienos „Amžių tiltais“ meno vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Šokio katedros vedėjas, prof. Vidmantas Mačiulskis, Šokių dienos „Amžių tiltais“ baletmeisterė, Mažeikių choreografijos mokyklos mokytoja ekspertė, vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių studijos „Kauškutis“ vadovė Olga Gross, Šokių dienos „Amžių tiltais“ baletmeisterė Kristina Nainienė, Šokių dienos „Amžių tiltais“ baletmeisterė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto tautinių šokių ansamblio „Vingis“, liaudiškos muzikos ir šokių ansamblio „Vilnis“ ir Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijos tautinių šokių studijos „Lazdynėlis“ meno vadovė Rimutė Zaleckaitė bei Šokių kolektyvų Dainų šventei atrankų 2-ojo maršruto vadovė, choreografijos kolektyvų konsultantė Gražina Kasparavičiūtė.

– Visi keturi tauragiškių kolektyvai buvo labai pagirti ir yra didelė tikimybė, kad visi dalyvaus Dainų šventėje, - džiaugėsi Virginijus Bartušis. – Noriu labai paminėti, kad šioje apžiūroje dalyvavo ne tik komisija ir šokėjai – salė buvo pilnutėlė. Susirinko tėveliai, seneliai, draugai. Buvo neįtikėtina palaikymo komanda. Tai buvo pilnavertis koncertas, nors mes jo ir neorganizavome. Tai iš tiesų buvo įvykis. Geros emocijos užgožė viską. Net komisija buvo susižavėjusi, netikėjo, kad dalyvauja eilinėje apžiūroje, o ne koncerte.

Nuotrauka
dainų

Vasario 11-ąją Lietuvos nacionalinis kultūros centras organizavo chorų peržiūrą ir atranką į Lietuvos dainų šventės Dainų dieną. Atrankoje dalyvavo Tauragės kultūros centro Vyrų choras ,Mintauja“ (vadovas Andrius Žilius) ir choras ,,Con Anima“ (vadovas Augustas Kvedaravičius). Dainų šventės Dainos dieną vertino chorų ir vokalinių ansamblių atrankos komisija, kuriai pirmininkavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro chorų specialistas Tomas Kreimeris.

Abu chorai atranką praėjo ir dalyvaus vasarą vyksiančiame šimtmečio renginyje.

– Noriu paminėti, kad komisija labai pasidžiaugė jungtiniu tauragiškių „Con Anima“ ir vilniečių „Dorado“ choru, nes pastaruoju metu dažnai kalbama, kad kolektyvai turi jungtis, - akcentavo V. Bartušis. – Ir po apžiūrų tapo aišku, kad šis jungtinis kolektyvas stovės prie pagrindinių šventės mikrofonų, todėl yra įpareigoti visus trisdešimt du šventėje skambėsiančius programos kūrinius dainuoti mintinai, nes visą laiką matysis ekranuose.

Anot V. Bartušio reikia pasidžiaugti, kad „Mintaujai“ pradėjo vadovauti į Tauragę grįžęs Andrius Žilius, kažkada pats dainavęs Z. Komskio vadovaujamame chore „Opus“. „Mintaujos“ choro vyrai labai patenkinti, kad turi naują vadovą ir nuo spalio mėnesio intensyviai ruošė Dainų šventės repertuarą. Choras sulaukė  komisijos pastabų, todėl „Mintaujos“ kolektyvas iki balandžio pradžios turės išmokti daugiau kūrinių bei juos nufilmavus, išsiųsti komisijos nariams.

Nuotrauka
dainų

– Naudodamasis proga, noriu pakviesti tauragiškius ateiti į mūsų chorus, - kalbėjo Tauragės KC direktorius. – Chorų vadovai turi ir ambicijų, ir planų, numatoma įdomių pasirodymų ir gastrolių.

Vasario 24-ąją Tauragės kultūros centro Dainų ir šokių ansamblis ,,Jūra“' (choro vadovė Edita Bartkienė, choreografė Vilija Krūgelienė, kapelos vadovas Laurynas Antanaitis), merginų šokių grupė (vadovė Vilija Krūgelienė), Tauragės meno mokyklos jaunučių tautinių šokių kolektyvas „Jūrelė“ (vadovė Vilija Krūgelienė) ir „Šaltinio“ progimnazijos skudučių ansamblis (vadovas Kazys Bivainis) bei Tauragės meno mokyklos orkestro šokėjos dalyvavo atrankoje. Visi išvardinti kolektyvai praėjo atranką ir liepos 3 dieną koncertuos Ansamblių vakare ,,Gyvybės medis“, Kalnų parke. Kolektyvus apžiūroje vertino Ansamblių vakaro vyriausia režisierė Leokadija Dabužinskaitė, kompozitorius ir ansamblio „Lietuva“ meno vadovas Giedrius Svilainis, Lietuvos nacionalinio kultūros centro mėgėjų meno skyriaus vedėja ir Vytauto Didžiojo universiteto dainių ir šokių ansamblio „Šviesa“ vadovė Jolanta Kisielytė-Sadauskienė, Šokių ir dainų ansamblio „Vieversa“ meno vadovė ir choreografė Roberta Macelienė.

– Esu labai dėkingas „Šaltinio“ progimnazijos skudučių ansamblio vadovui Kaziui Bivainiui už tradicijų puoselėjimą. Jo pastangų dėka mes turime vienintelį skudutininkų kolektyvą Tauragėje, nuolat dalyvaujantį dainų šventėse, - konstatavo V. Bartušis. – Komisija buvo sužavėta Tauragės meno mokyklos jaunučių tautinių šokių kolektyvu „Jūrelė“ (vadovė Vilija Krūgelienė). Nenoriu įvardinti pavardėmis, bet komisijos narių nuomone, vieną šio kolektyvo porą reikėtų pastatyti šokti visų kolektyvų priekyje – tokia užkrečianti šios poros energetika buvo šokių metu. Buvo gražu žiūrėti ir į  merginų šokių grupės pasirodymą. Apžiūros komisijoje dirbęs ansamblio „Lietuva“ meno vadovas Giedrius Svilainis, stebėjosi atsinaujinusiu „Jūros“ ansambliu – tiek jaunų ir naujų veidų kolektyve. Visos komisijos nuomone „Jūros“ ansamblis jau yra pakilęs į aukštesnę kategoriją.

Nuotrauka
dainų

Praėjusią savaitę Danutė Naujokienė ir Virginijus Bartušis dalyvavo pasitarime Vilniuje, kur buvo sulaukta pagyrimų Tauragės orkestrams. Du tauragiškių orkestrai – Tauragės meno mokyklos orkestras „Tauras“ (vadovas Tadas Geštautas) ir Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos pučiamųjų instrumentų orkestras (vadovas Kazys Bivainis), sudarė jungtinį kolektyvą ir, tikrai aišku, kad  dalyvaus Dainų šventės pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerte „Vario audra“.

Danutės Naujokienės manymu, būtina paminėti, kad su Meno mokyklos orkestru dalyvaus ir orkestro šokėjų grupė, vadovaujama Evelinos Krūgelytės.

Artimiausiu metu bus filmuojami teatrų kolektyvai, kurie dalyvaus Dainų šventės renginiuose. Tauragę atstovauti ruošiasi kultūros centro liaudies teatras (vadovė Genovaitė Urmonaitė), Skaudvilės kultūros namų mėgėjų teatras „Atodanga“ (vadovė Zita Jurevičienė) ir Meno mokyklos „Pilies teatras“ (vadovė Jolanta Kazlauskienė).

Nuotrauka
dainų

Pasak Danutės Naujokienės, Dainų šventėje pasirodys ir du mūsų rajono kanklininkų kolektyvai: Tauragės meno mokyklos (vadovė Laimutė Rudminienė) ir Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro tradicinių kanklių ansamblis (vadovė Jolanta Kažukauskienė).

Kadangi Dainų šventė šiemet išskirtinė, išskirtinis ir pasiruošimas šventei. Šventė turėtų paliesti ne tik jos dalyvius, bet ir tuos, kurie ja džiaugsis, galbūt, prie televizijos ekranų.

Gruodžio 15 dieną prasidėjo Dainų šventės nacionalinis žygis per Lietuvą, skirtas šventės šimtmečiui. Žygiui režisuoti buvo išrinkti trys režisieriai. Viena jų – Tauragės kultūros centro vyriausia režisierė Algima Juščiuvienė. Jai ir kliuvo pirmoji, sunkiausia žygio dalis.  Žygis prasidėjo Kretingoje, Žiemos sode. Dar viena Žygio dalis vyko Marijampolėje, kurią taip pat režisavo Algima. A. Juščiuvienė režisuos ir Žygio uždarymą, kuris vyks Tauragėje balandžio 20 dieną, kai visoje Lietuvoje vyks akcija „Pasodinkim 100 girių“. Tai bus nacionalinė miškasodžio diena. Kiekviena savivaldybė sodins po vieną ar kelias būsimas girias. Tauragėje bus sodinamos dvi girios. Viena – šalia Lomių, kita – sužaliuos šalia Oko miško. Tą pačią dieną inicijuojama akcija „Kad Tauragė čiulbėtų“. Tauragiškiai kviečiami gaminti inkilus ir iki balandžio 10 dienos atnešti juos į Kultūros centrą.  Miškasodžio ir Dainų šventės žygio uždarymo metu Pagramančio regioniniame parke, greta Lankytojų centro, prie apžvalgos bokšto, prie upių santakos bus įrengta instaliacija su inkilais bei „dainuojančiu“ Žygio inkilu. Žygis bus užbaigtas kartu su visa Lietuva dainuojant „Kad giria žaliuotų!“. V. Bartušis pasidalijo ir keliais planuojamais Žygio momentais, apie kuriuos dar kol kas nevalia kalbėti. Lai tai būna staigmena tauragiškiams.

Pirmas žingsnis link šimtmečio Dainų šventės žengtas.

Nuotrauka
logo

Projektas „Tauragės archyvų paslaptys“.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 5000 Eur

Nuotrauka
lauksargiai
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2024-09-30
Beveik prieš metus pasirodė autoriaus knyga „Lauksargiai – Mažosios Lietuvos dalis“. Išleista Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmečiui atminti, ji tapo ne vienerius metus kauptos medžiagos kulminacija. Susidomėjimas knyga buvo netikėtai didelis, tad 400 knygų tiražas beveik baigėsi. Tačiau gal dar liko žmonių, besidominčių krašto istorija, kurie nevartė knygos, bet norėtų sužinoti, apie ką joje pasakojama.
Nuotrauka
Macijauskas
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-09-27
„Kaip garbę priimu kvietimą tapti Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės ambasadoriumi. Čia, ant Jūros upės kranto, prabėgo mano vaikystė, paauglystė ir dalis jaunystės. Čia pirmą kartą susidūriau su teatru, lankydamas Jaunimo dramos studiją Kultūros namuose. Dabar jau daug metų dirbu Klaipėdos dramos teatre aktoriumi ir režisieriumi. Tačiau išvykęs iš Tauragės, stengiausi nuo jos neatitolti, visada ją laikiau savo mylimiausiu miestu. Ir dabar su pasididžiavimu ir džiugesiu širdy matau, kokia ji išgražėjusi ir jauki. Tai mano miestas, į kurį grįžau gyventi“, – taip pernai, kai Tauragė buvo Lietuvos kultūros sostinė, yra kalbėjęs Kęstutis Macijauskas. Dabar jo gyvenimas ir yra tarp Klaipėdos ir Tauragės.
Nuotrauka
gud
Nemakščių choras su vadovu ir įkūrėju J. Gudavičiumi (pirmas dešinėje). Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2024-09-27
Dažnas tauragiškis net nežino, kad patriotiškos dainos „Kur giria žaliuoja“, tapusios visos  100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis,  galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje.
Nuotrauka
gud
Lietuvos kariuomenės Ldk Gedimino pirmojo pėstininkų pulko orkestras. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka.
Įkelta:
2024-09-23
Visoje Lietuvoje šiomis dienomis skambėjo ir skambės, manau, dar ilgai  mūsų kraštiečio sukurta  daina „Kur giria žaliuoja“, tapusi visiems tokia brangi ir sava. Aš drįstu ją lyginti su J. Naujalio Ir Maironio „Lietuva brangi“ ar J. Zauerveino „Lietuviais esame mes gimę“.  O dažnas tauragiškis net nežino, kad šios dainos, tapusios visos  100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis,  galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje
Nuotrauka
baltijos
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvas
Įkelta:
2024-08-23
Baltijos kelias, vadinamas keliu į laisvę, tautiečių sąmonėje iškyla kaip Sąjūdžio kulminacija – kertinis įvykis, užtvirtinęs Baltijos šalių laisvės siekį, signalizavęs bręstančius ryžtingus nepriklausomybės atkūrimo veiksmus. Šiemet rugpjūčio 23-ąją minime Baltijos kelio 35-etį. Per Tauragę nuvilnys šiai istorinei datai skirti minėjimo renginiai, o tauragiškiai galiausiai turės savo atminimo žymenį istorinėje Baltijos kelio vietoje.
Nuotrauka
šokiai
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2024-06-30
Vilniuje šeštadienį prasidėjo Šimtmečio Lietuvos dainų šventė. Prie jos didžiulėmis pajėgomis prisijungė ir seniausias (kitąmet švęs septyniasdešimtmetį, – aut. past.) Tauragėje šokių ir dainų ansamblis „Jūra“. Šiemet tauragiškiai itin vertinami šventės Ansamblių vakaro režisierės Leokadijos Dabužinskaitės: ji krašto ansamblio baletmeistėrės Vilijos Krūgelienės paprašė specialiai šventei suburti merginų kolektyvą.
Nuotrauka
vejava
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
2024-05-10
Šio mėnesio 18 dieną senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Vėjava“ mini savo veiklos dvidešimtmetį. Kaip apie šokėjus atsiliepia jo vadovai, darbas vyresnių asmenų kolektyve yra įkvepiantis. Brandaus amžiaus sulaukę šokėjai pasižymi profesionalumu, laisvumu scenoje ir itin gera nuotaika: senjorai mėgaujasi kiekviena repeticija, koncertu ir vienas kito kompanija.
Nuotrauka
dainų
Lina Buchlickaja nuotraukos
Įkelta:
2024-04-22
Šį šeštadienį Tauragę garsino Pagramančio regioniniame parke prie apžvalgos bokšto įvykęs  artėjančiai Lietuvos Dainų šventei skirtas renginys. Prie Jūros ir Akmenos upių santakos pasirodė apie 350 tautinės muzikos atlikėjų. Tauragės kultūros centro bendruomenei tokio masiškumo renginys buvo didžiulis iššūkis.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį.