„Vėjava“ švenčia: šeštadienį minės veiklos dvidešimtmetį
Įkelta:
2024-05-10
Nuotrauka
vejava
Nuotraukos autorius:
Organizatorių nuotraukos

Šio mėnesio 18 dieną senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Vėjava“ mini savo veiklos dvidešimtmetį. Kaip apie šokėjus atsiliepia jo vadovai, darbas vyresnių asmenų kolektyve yra įkvepiantis. Brandaus amžiaus sulaukę šokėjai pasižymi profesionalumu, laisvumu scenoje ir itin gera nuotaika: senjorai mėgaujasi kiekviena repeticija, koncertu ir vienas kito kompanija.

Susibūrė Dainų šventei

2004 metais sausio mėnesį buvusių dainų ir šokių ansamblio „Jūra“ šokėjų Birutės Sagatauskienės ir Algimanto Sutkaičio iniciatyva buvo suburta jaunystėje šokusių žmonių grupė.

– Sutkaitis mane sutikęs mieste vis ragindavo „susibėgam“. Buvome pakviesti į kažkurį „Jūros“ jubiliejų, tad jis šiam tikslui prašydavo surinkti žmones. Tuo pat metu Eugenijus Šaltis dirbdamas apskrities sporto ir kultūros vadovu sugalvojo padaryti apskrities Dainų šventę ir pakvietė dalyvauti. Atsirado paskata burtis. Tada pasikviečiau Algį ir sakau „arba dabar, arba niekada, – kolektyvo susikūrimą mena buvusi „Vėjavos“ vadovė B. Sagatauskienė.

Abu šokėjai ėmė kviesti buvusius „Jūros“ narius, šie – šokančius savo pažįstamus. Vasarį prasidėjo pirmosios repeticijos, o balandžio 29-ą dieną, Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą proga, kolektyvas Pilies aikštėje vykusioje šventėje surengė pasirodymą.

Nuotrauka
vejava

Partnerių suderinamumas – rimtas reikalas

„Vėjavoje“ tuo metu šoko aštuonios poros. Nors paprastai poros kartkartėmis keičiasi šokių partneriais, viena pora visuomet likdavo kartu: tai Jonas Jakštaitis ir Onutė Biknerienė.

– Aš Birutei sakydavau „viskas, pakeičiam man partnerį“. O Birutė imdavo mane atkalbinėti: negalima rizikuoti nes tada nenorės Jonas apskritai šokti. Pamenu, sulaukiu Jono skambučio „nu, ką, vis dėl to susitinkam repeticijose“, – su šypsena prisiminimu dalijasi O. Biknerienė.

Šalia žurnalistės sėdintis Jonas pritariamai linkteli. Ir praneša, kad prieš metus Onutė vis dėl to jį iškeitė į kitą partnerį.

– Ateina jaunesni, gražesni, tai taip ir yra. Ir dar svarbiausia, mano kolega, pažįstamas Arūnas sako „aš su nieku kitu nešoksiu – atiduok Onutę“. Man teko atiduoti. Kodėl taip varžomasi dėl partnerių? Tai pripratimo reikalas. Ką gali žinoti, gal po metų aš vėl grįšiu į savo vietą, – pusiau juokais pasakojo J. Jakštaitis.

Per 15-a metų Onutė ir Jonas nė karto nebuvo susikivirčiję. Nebent, kaip Jonas sako, partneriui netinkamai atlikus vieną kitą žingsnelį, apsikeista nepasitenkinimo žvilgsniais.

Nuotrauka
vejava

„Susicementavo“ šokdami šaltyje

Kolektyve šoka vyresnio amžiaus šokėjai – kam virš 55-erių. Kada atėjo žinojimas, kad kolektyvas jau „susicementavo“ ir yra darnus? Pasak B. Sagatauskienės, praėjus metams nuo įsikūrimo pradžios, laikotarpiu, kai teko intensyviausiai ruoštis suaugusiųjų liaudiškų šokių kolektyvų konkursui „Pora už poros“.

– Mums reikėjo parengti tris šokius. Kultūros rūmų scena būdavo ganėtinai maža lyginant su miesto, kuriame mes turėjome dalyvauti. Ir, kai tu pripratęs šokti mažoje scenoje patenki į didelę, kyla sunkumų jaučiant erdvę. Kitokie turi būti tarpai tarp porų ir panašiai. Tai mes, tam, kad galėtume pajusti tą didelę erdvę, žiemos metu įsiprašėme į Vytauto gatvėje esančio karinio dalinio salę. Dabar ten yra bendruomenės namai, šalia baseinas. Salė buvo nenaudojama, šalta. Šokdavome net su pirštinėmis. Va dabar stebiuosi – koks buvo žmonių pasiaukojimas, eiti vakare po darbų į šaltą salę dirbti! – kalbėjo B. Sagatauskienė.

Konkursas vyko kovo mėnesį ir kolektyvas pasirodė puikiai. Pasak vadovės, kiti kolektyvai net traukė per dantį teigdami netikintys, jog „Vėjavoje“ šoka penkiasdešimtmečiai: kolektyvo nariai „skraidė su vėjeliu“.

Nuotrauka
vejava

„Vėjava“ skaičiuoja daug gerų prisiminimų: kolektyvas itin gerai sutarė su Jurbarko, Veliuonos, Laukuvos, Pagėgių, Vilniaus, Švėkšnos kolektyvais, apskritai kūrybinis bendradarbiavimas, kolektyvų pasikeitimas koncertinėmis programomis liaudiškų šokių grupę „Vėjava“ sieja daugiau nei su 20 liaudiškų šokių kolektyvų. Bendraminčiai kasmet susitinka liaudiškų šokių festivalyje-šventėje „Susibėgę patrepsėkim“. 2014 metų Tauragės kultūros rūmų administracijos iniciatyva festivalis tapo tarptautinis.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro iniciatyva 2014 m. liaudiškų šokių kolektyvui „Vėjava“ dešimties veiklos metų jubiliejaus proga už laimėjimus ir koncertinę veiklą suteiktas aukščiausiasis mėgėjų meno kolektyvų apdovanojimas „Aukso paukštės“ nominacija.

Džiugina šokėjų entuziazmas

Nuo pernai metų „Vėjavos“ kolektyvui vadovauja choreografas Giedrius Paulauskas. Kaip ir prieš dvidešimt metų buvusiai vadovei, G. Paulauskui, keliamas tas pats uždavinys: sutelkti šokėjus ir pasiruošti Šimtmečio Dainų šventei taip pat apskrities Dainų šventei. „Vėjavos“  repertuare: „Dvarpolkė“ ir „Vakaruška“. 

– Kolektyvas mane labai stebina savo šokio laisvumu, tai žmonės kurie jau yra praėję tą savo šokio kelią ir tiesiog mėgaujasi kiekvienu koncertu, kiekvienu pasirodymu ir net repeticija. Manau tai pats aukščiausias lygis, – apie savo kolektyvą atsiliepia G. Paulauskas.

Nuotrauka
vejava

Gegužės 18 d. 14 val. Tauragės kultūros rūmuose vyks jubiliejinis šventinis koncertas. Programoje pasirodys Šakių, Veliuonos, Kauno bei vietiniai kolektyvai.

Ko vadovas palinkėtų savo šokėjams?

– Palinkėčiau neprarasti to šokio laisvumo, nes tai svarbu. Tokiame amžiuje esant eiti į sceną – tai jų unikalumas, – sakė G. Paulauskas.

Pasak choreografo, kolektyvo sėkmė scenoje stipriai priklauso nuo kolektyvo vadovo. Žengdamas į sceną „Vėjavos“ vadovas į šoną meta pašalines mintis, bei siekia prieš repeticiją išsikeltų tikslų. Po repeticijos kolektyvo nariai aptaria, kaip jiems sekėsi.

Kas šokėjus suburia ir motyvuoja neprarasti entuziazmo, mat už savo darbą ir pasirodymus jie atlygio negauna?

– Mane motyvuoja tų žmonių entuziazmas. Jie nesitiki atlygio, ateina po savo dienos problemų, darbų, šoka, lieja prakaitą ir tuo džiaugiasi. Kai žinome, kad reikia pasiruošti festivaliui, konkursui, tada itin susitelkiame ir siekiame rezultatų, – sakė choreografas.

Šiuo metu „Vėjavai“ priklauso devynios su puse poros, vadinasi vienas asmuo neturi šokių partnerio. Turintiems patirties šokant liaudiškus šokius, entuziazmo ir noro gerai praleisti laiką, senjorai kviečia prisjungti.

Nuotrauka
logo

Projektas „Tauragės archyvų paslaptys“.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 5000 Eur

Nuotrauka
lauksargiai
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2024-09-30
Beveik prieš metus pasirodė autoriaus knyga „Lauksargiai – Mažosios Lietuvos dalis“. Išleista Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmečiui atminti, ji tapo ne vienerius metus kauptos medžiagos kulminacija. Susidomėjimas knyga buvo netikėtai didelis, tad 400 knygų tiražas beveik baigėsi. Tačiau gal dar liko žmonių, besidominčių krašto istorija, kurie nevartė knygos, bet norėtų sužinoti, apie ką joje pasakojama.
Nuotrauka
Macijauskas
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-09-27
„Kaip garbę priimu kvietimą tapti Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės ambasadoriumi. Čia, ant Jūros upės kranto, prabėgo mano vaikystė, paauglystė ir dalis jaunystės. Čia pirmą kartą susidūriau su teatru, lankydamas Jaunimo dramos studiją Kultūros namuose. Dabar jau daug metų dirbu Klaipėdos dramos teatre aktoriumi ir režisieriumi. Tačiau išvykęs iš Tauragės, stengiausi nuo jos neatitolti, visada ją laikiau savo mylimiausiu miestu. Ir dabar su pasididžiavimu ir džiugesiu širdy matau, kokia ji išgražėjusi ir jauki. Tai mano miestas, į kurį grįžau gyventi“, – taip pernai, kai Tauragė buvo Lietuvos kultūros sostinė, yra kalbėjęs Kęstutis Macijauskas. Dabar jo gyvenimas ir yra tarp Klaipėdos ir Tauragės.
Nuotrauka
gud
Nemakščių choras su vadovu ir įkūrėju J. Gudavičiumi (pirmas dešinėje). Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2024-09-27
Dažnas tauragiškis net nežino, kad patriotiškos dainos „Kur giria žaliuoja“, tapusios visos  100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis,  galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje.
Nuotrauka
gud
Lietuvos kariuomenės Ldk Gedimino pirmojo pėstininkų pulko orkestras. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka.
Įkelta:
2024-09-23
Visoje Lietuvoje šiomis dienomis skambėjo ir skambės, manau, dar ilgai  mūsų kraštiečio sukurta  daina „Kur giria žaliuoja“, tapusi visiems tokia brangi ir sava. Aš drįstu ją lyginti su J. Naujalio Ir Maironio „Lietuva brangi“ ar J. Zauerveino „Lietuviais esame mes gimę“.  O dažnas tauragiškis net nežino, kad šios dainos, tapusios visos  100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis,  galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje
Nuotrauka
baltijos
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvas
Įkelta:
2024-08-23
Baltijos kelias, vadinamas keliu į laisvę, tautiečių sąmonėje iškyla kaip Sąjūdžio kulminacija – kertinis įvykis, užtvirtinęs Baltijos šalių laisvės siekį, signalizavęs bręstančius ryžtingus nepriklausomybės atkūrimo veiksmus. Šiemet rugpjūčio 23-ąją minime Baltijos kelio 35-etį. Per Tauragę nuvilnys šiai istorinei datai skirti minėjimo renginiai, o tauragiškiai galiausiai turės savo atminimo žymenį istorinėje Baltijos kelio vietoje.
Nuotrauka
šokiai
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2024-06-30
Vilniuje šeštadienį prasidėjo Šimtmečio Lietuvos dainų šventė. Prie jos didžiulėmis pajėgomis prisijungė ir seniausias (kitąmet švęs septyniasdešimtmetį, – aut. past.) Tauragėje šokių ir dainų ansamblis „Jūra“. Šiemet tauragiškiai itin vertinami šventės Ansamblių vakaro režisierės Leokadijos Dabužinskaitės: ji krašto ansamblio baletmeistėrės Vilijos Krūgelienės paprašė specialiai šventei suburti merginų kolektyvą.
Nuotrauka
dainų
Lina Buchlickaja nuotraukos
Įkelta:
2024-04-22
Šį šeštadienį Tauragę garsino Pagramančio regioniniame parke prie apžvalgos bokšto įvykęs  artėjančiai Lietuvos Dainų šventei skirtas renginys. Prie Jūros ir Akmenos upių santakos pasirodė apie 350 tautinės muzikos atlikėjų. Tauragės kultūros centro bendruomenei tokio masiškumo renginys buvo didžiulis iššūkis.
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-04-04
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį.