Senos žaizdos negyja: prisimenant tuos, kurie už mūsų laisvę sumokėjo gyvybe
Įkelta:
2023-10-18
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Nuotraukos autorius:
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Aprašymas

Simas Macaitis-Sakalas trečias iš kairės. Ketvirtas šalia jo – Aleksas Miliulis-Neptūnas. Aukuro rinktinės Marso rajono partizanų štabo nariai 1948 m. kovo 28-ąją per šv. Velykas.

 

,
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Nuotraukos autorius:
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Aprašymas

Lietuvos partizanas Simas Macaitis-Sakalas. 1944 m. spalio 11 d.

 

,
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Nuotraukos autorius:
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Aprašymas

Iš asmeninių tėvo Simo Macaičio užrašų

 

,
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Nuotraukos autorius:
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Aprašymas

Tėvas Simas Macaitis

 

,
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Nuotraukos autorius:
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Aprašymas

Simas Macaitis ir Emilis Vaišvilas Rauške, virš ištvinusio Žiuržmočio upelio

 

,
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Nuotraukos autorius:
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Aprašymas

Mama Anė Vaišvilikė-Macaitienė

 

,
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Nuotraukos autorius:
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Aprašymas

Brolis Juozas Macaitis prie Jungtinių Tautų organizacijos būstinės Vokietijoje, Bamberge. 1950 m.

 

Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.

Paminėtos 75-osios metinės

Rugsėjo 15 dieną Gaurės miestelyje, prie naujai pastatyto atminimo kryžiaus žuvusiems partizanams, minėtos 75-osios Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio trylikos kovotojų žūties metinės. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Žuvusių laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikus sumetė į šulinį, kuris statant Gaurės kultūros namus buvo užverstas, toje vietoje iškilo kultūros namai.

Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka

Apie trylikos žuvusių partizanų gyvenimus žinoma mažai. Po kiekvieno žuvusiojo vardu ir pavarde liko pamirštos asmenybės istorijos, įsitraukimo į partizaninę veiklą aplinkybės, skaudūs kovotojų šeimų likimai. 

Knygoje – ir prisiminimai apie Simą Macaitį-Sakalą

Tauragiškė Sondra Vaišvilaitė, tiesa, labai mažu tiražu, išleido itin gražią ir vertingą knygą „Šviesybių namai“, kurioje rašoma apie Tauragės pasienio kaimų sulietuvėjusius vokiečius bei lietuvius evangelikus liuteronus, jų unikalią tarmę, savitus papročius ir požiūrį į gyvenimą. Į ją sudėjo savo mamos Anės Zėkytės-Vaišvilienės ir močiutės Urtės Naujokikės-Zėkienės prisiminimus. Knygoje papasakota ir jos giminaičio Simo Macaičio istorija.

Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka

Kaip rašo Sondra, tą 1948-ųjų rugsėjo 15-osios dieną Gaurės apylinkės Purviškių miške vykusiame vadų susirinkime dalyvavo Lietuvos savanoris karys, tarpukaryje priklausęs LŠS (Lietuvos šaulių sąjungai), vėliau tapęs partizanų būrio kuopos vadu, paprastų ūkininkų iš Šilalės valsčiaus Rauško kaimo sūnus, brolis, artimas giminaitis Simas Macaitis-Sakalas. Sukoręs netrumpą pasipriešinimo kelią, trukusį penkerius metus, iš Šilalės iki Purviškių miško, pasitikti skaudaus likimo. 

Partizanavo 5 metus

Pasak S. Vaišvilaitės, Lietuvos partizanas Simas Macaitis-Sakalas gimė Šilalės valsčiuje Rauško kaime 1922 m. vasario 22 dieną Simo Macaičio ir Anės Vaišvilaitės-Macaitienės šeimoje. Krikštytas tų pačių metų vasario 28-ąją Šilalės evangelikų liuteronų bažnyčioje kunigo A. Vymerio. Baigęs Gedėliškės pradžios mokyklą, Simas tęsė mokslus Šilalėje. 1940 m., baigęs Šilalės gimnaziją, jis įstojo į Kauno veterinarijos akademiją, drauge su pusbroliais Emiliu Vaišvilu ir Henriku Vaišvilu priklausė Lietuvos šaulių sąjungai ir Lietuvos kariuomenei. Prasidėjus karui Simas buvo pašauktas į vokiečių kariuomenės lietuvių batalioną, mat vokiečių okupacinės karinės vadovybės Lietuvoje leidimu iš buvusių Lietuvos karių savanoriškais pagrindais buvo sukurtas batalionas „Lietuva“. Jų uždavinys buvo kovoti su rusų komunistų partizanais užfrontėje ir kartais padėti vokiečių kariuomenei fronte. Ties Liepoja (Latvija), vokiečiams pralaimint, S. Macaitis pakliuvo į rusų nelaisvę, tačiau pavyko sėkmingai pabėgti. Grįžęs į namus Rauške, Šilalės valsčiuje, vėl įsitraukė į kovą prieš sovietų armiją. Neaišku, kieno nurodymu, drauge su pusbroliais jis „neutralizavo“ kelis rusų desantininkus, taip atkreipdami Šilalės ir Tauragės MGB dėmesį į savo veiklą. „Šeimyninį batalioną“ pradėjus persekioti MGB pareigūnams vyrai priešinosi vis stipriau. Į beviltišką kovą įsitraukė ir partizano Simo Macaičio tėvas Simas Macaitis, brolis Juozas Macaitis, pusbroliai Emilis Vaišvilas, Jonas Vaišvilas, kaimynas bei gimnazijos draugas Titas Žymančius ir kiti. 

Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka

Po kovinio pasipriešinimo Rauško kaime savo namų teritorijoje Macaičių šeima susiruošė trauktis su vokiečių frontu. Šilutėje ties perkėla per Nemuną nesilaikęs vokiečių įsakymų S. Macaitis buvo apsuktas grįžti į Lietuvą. Grįžęs į namus Rauško kaime dar kurį laiką ten glaudėsi, bet jau buvo stebimas Šilalės ir Tauragės MGB. Susipažinęs su Tauragės krašto partizanų būrio vadu Aleksu Mieliuliu-Neptūnu jis tapo partizanu, o vėliau – ir kuopos vadu. Su A. Mieliuliu jį siejo artima vyriška draugystė. Drauge slapstydamiesi gyveno Tauragės rajone Aukštupių kaime pas Bučinskus bunkeryje, po avide, kur buvo leidžiamas leidinys „Laisvės varpas“. Simas ėjo ne tik kario partizano pareigas, bet dirbo ir ryšininku, ir ūkvedžiu. Partizaninėje kovoje jis aktyviai dalyvavo penkerius metus iki savo žūties Purviškių miške. 

Tragiška mirtis

S. Macaitis-Sakalas lemtingąją dieną susišaudymo metu buvo sužeistas į pilvą. Kadangi nebuvo kaip suteikti pagalbą, Simas greit apsisprendė ir, pats užtaisęs savo ginklą MP 40, ištiesė draugui. Taip A. Mieliulis, nuspaudęs gaiduką, nutraukė jauno, 26-erių metų, kario baimes ir kančias. 

Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka

Namiškiams apie tragišką Simuko baigtį pranešė Šilalės MGB darbuotojas buvęs politrukas Mikėjavas. Tauragės turguje sutikęs Simo Macaičio pusbrolį Oskarą Vaišvilą trumpai  liūdnai ir išgąstingai pasakė: „Symūkasa ūžė nėtū, Symūkasū ūžė pyzdėc! “ Ne vienas, atpažinęs Simuko kūną, numestą Tauragėje, prie Šubartinės, tvirtino, jog jį ten ir užkasė. M. Švatrinienė, atsimindama savo gimnazijos draugą ir pati jį mačiusi ant grindinio prie Šubartinės, paprastai pasakė: „Simukas toks pat gražus buvo gyvas ir toks pat gražus buvo miręs“. 

Apie sūnaus žūtį sužinojo tik po metų

Kaip rašo Sondra, Lietuvos partizano S. Macaičio-Sakalo tėvai ir brolis J. Macaitis pasitraukė į Vokietiją. Beveik iki 1950-ųjų gyveno anglų zonoje pabėgėlių stovykloje. Brolį Juozą vos pasiekusį Vokietiją atskyrė nuo tėvų ir perkėlė į darbo stovyklą, kur jis patyrė daug neteisybės ir sunkumų. 1950-aisiais J. Macaitis emigravo į Australiją, kur ir gyveno iki amžiaus pabaigos. 

Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka

Tėvai Anė ir Simas Macaičiai irgi išplaukė į Australiją, tačiau vėliau išvyko gyventi į JAV. Apie sūnaus kario mirtį tėvai sužinojo tik praėjus metams.  

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai. 
Nuotrauka
RAKETOS
Fotografuota iš palydovo
Įkelta:
2023-04-13
1944 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ne savo noru atsidūrėme kitoje barikadų pusėje. Netrukus tiek Tauragė, tiek aplink mums puikiai žinomos vietos – Skaudvilė, Šilalė, Viešvilė, Tyreliai, Žygaičiai, Dunokai, Žukai, Sakalinė, Balskai, Požerūnai, Eržvilkas ir kt. – buvo ne kartą minimos Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kaip potenciali grėsmė NATO saugumui. Tai liudija 1960 m. rugpjūčio 18 d. vieno CŽV vadų James Q. Reber’io pasirašytas dokumentas, kuriame Tauragė įvardinta kaip vienas iš 32 prioritetinių taikinių galimame branduoliniame konflikte. To priežastis – Tauragėje aptiktos dvi branduolinių raketų bazės.