Knygnešių armijos eilinis: kunigas Kazimieras Šleivys
Įkelta:
2023-09-06
Nuotrauka
sleivys
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Aprašymas

Kazimieras Šleivys 

 

,
Nuotrauka
sleivys
Nuotraukos autorius:
LIMIS (inventorinis numeris TKM I. 207, Tauragės krašto muziejus „Santaka“) nuotrauka 
Aprašymas

Kazimieras Šleivys „Catechisme en image“ („Katekizmas paveikslėliuose“), 1912 m. 

 

 

Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  

Kaip rašo T. Mozerytė, Kazimieras Šleivys gimė 1872 m. gruodžio 2 d. Kundriškių vienkiemyje, Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje, valstiečių šeimoje. Jis buvo pirmagimis. Čia prabėgo mažojo Kazimiero vaikystė, vėliau, studijuojant, – atostogų dienos. Studijoms pasibaigus beveik visas jo gyvenimas praėjo Žemaitijoje.

Besimokydamas Kauno kunigų seminarijoje K. Šleivys buvo aktyvus slaptos lietuvių klierikų Šv. Kazimiero draugijos narys. Nuo 1894 m. tarnavo vikaru Šiauliuose, kunigu įšventintas 1895 m. Nuo 1899 m. atkeliamas į Ukmergę. Ten dirbdamas K. Šleivys buvo apkaltintas lietuviškos spaudos platinimu ir moksleivių lietuvybės kurstymu ir caro 1902 m. sausio 9 d. paliepimu dvejiems metams ištremtas į Charkovą.
Iš tremties kunigas K. Šleivys sugrįžo 1904 m. 1905 m. jis paskirtas Pašaltuonio filialistu. Tuo metu Pašaltuonis buvo Gaurės bažnyčios filija su medine, prieš 15 m. statyta Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia. Ją lankė Batakių, Eržvilko ir Gaurės parapijoms priklausiusių kai kurių kaimų tikintieji. Kaip rašo T. Mozerytė, Pašaltuonyje 33-ejų kunigo laukė daug dar nepradėtų darbų, nes iš tiesų jis gavo „pačią žemąją laipsniu, pačią skurdžiąją materiališkai vietelę“.

O darbo jis nebijojo. Pastatydino parapijos namus su sale. Joje vyko vaidinimai, buvo rodomi „gyvi paveikslėliai“ iš Kristaus gyvenimo, žiemos metu sekmadieniais po pamaldų žmonės čia užeidavo sušilti. Šiame name jis įsteigė parapijos mokyklą, kurią pats savo lėšomis išlaikė: mokėjo mokytojui atlyginimą, davė jam maistą ir pastogę. Netoli parapijos namų buvo iškasta didelė kūdra, kurios pakraščiuose vasarą nendrės, ajerai ir kitokia augmenija žaliavo, o žiemą vaikai čiuožinėjo ant ledo.

Tik pradėjęs darbuotis Pašaltuonyje K. Šleivys surado apylinkėje muzikai gabų vaikiną Izidorių Saboną, kurį skatino mokytis groti vargonais, o pats jį mokė skaityti lotyniškai bažnytiniam giedojimui reikalingus tekstus. Suorganizavo bažnyčios chorą, pasamdė tikrą muzikos žinovą ir specialistą chorvedį Dirginčių, kuris apie pusantro mėnesio diena iš dienos po 6 valandas choristus mokė giedoti rožančių.

Nuotrauka
sleivys
LIMIS (inventorinis numeris TKM I. 207, Tauragės krašto muziejus „Santaka“) nuotrauka 

Jis pastatydino Žemaitijos kraštui nebūdingą pastatėlį – pirtį.

Bažnyčiai priklausė apie 20 ha žemės, tad ūkio reikalai irgi gulė ant kunigo pečių. Darbymečiu jis kartais vos spėdavo iki dvyliktos valandos atlikti savo tiesiogines pareigas bažnyčioje.   

1905 m. spalį buvo įsteigta Šv. Kazimiero draugija kaip pasitikėjimo bendrovė knygoms leisti. K. Šleivys buvo šios draugijos narys ir, kaip rado T. Mozerytė, nei ankstesni žandarų persekiojimai, nei tremtis, nei ūkiniai reikalai nenuslopino jo širdyje jaunystės idealo – didžiausiu jo rūpesčiu išliko geros lietuviškos knygos ir laikraščiai. Jo veikla šioje srityje – konkreti ir akivaizdi. Jau 1905 m. „Lietuvių Laikraštyje“ pasirodė jo straipsneliai skirti vaikams, o 1906 m. išėjo jo iš lenkų kalbos išversta knygelė „Atsargiai su ugnimi! T.y. su knygomis“. Tais pačiais metais buvo išspausdintos jo parengtos knygelės „Katalogas knygų katalikiškoms skaitykloms su naudingais patarimais“ ir „Katalogas knygų bažnytinėms ir parapijinėms skaitykloms“, o savaitraštyje „Nedėldienio Skaitymas“ –  „Kataliogas knygų, pavedamųjų sodiškiems knygynams“.

K. Šleivys Pašaltuonyje steigė ir rėmė Šv. Kazimiero, „Artojo“ ir kitas draugijas, labai mokėjo prie savęs patraukti vaikus ir jaunimą, jais rūpintis. „Galima neperdedant pasakyti, kad jis buvo tikra Dievo dovana pašaltuoniškiams. Su savo „geru išsimokslinimu“ (tai labai senų pašaltuoniškių vertinimas), kupinas vis naujų ir naudingų sumanymų, trylika metų jis kaip saulė švietė pilkoje pietų Žemaitijos kasdienybėje“, – rašė T. Mozerytė.

1918 m. kunigas K. Šleivys buvo paskirtas Gaurės parapijos klebonu, 1927 m. tapo garbės kanauninku. 

K. Šleivys, atkeltas į Gaurę, prisidėjo prie savivaldybės organizavimo, dirbo didelį švietėjišką darbą: įsteigė mokyklą, biblioteką-skaityklą, leido parapijos laikraščius, knygas, platino periodiką. 

Gaurės parapijos mokyklose tikybos pamokas dėstė pats klebonas, mokyklas lankydamas savo arkliais. 

Kunigas pasirūpino, kad Gaurėje būtų ir prieglauda, kurioje beveik nemokamai gyveno neturtingos moterėlės. Parapija turėjo ir klebono sumanytų įspūdingų religinių papročių. Vienas jų – procesija į puošniai apšviestas kapines, kuriose vykdavo pamaldos, buvo sakomi pamokslai. Kai tik parapijoje būdavo didesnių išlaidų, klebonas, apie jas paaiškinęs bažnyčioje, siųsdavo per maršalką raštą – anketą, į kurią atsakydavo parapijos žmonės. Taip bažnyčios atnaujinimui ir dekoravimui buvo surinkta 15 tūkst. litų, buvo įrengtas Betliejus, pastatyti estetiški suolai, labai originalus kioskas spaudai, rožančiams, maldaknygėms ir kt. daiktas platinti.  

Daugelio parapijos reikalų sprendimui klebonas naudojo anketas, kurios žmonėms labai patikdavo.  

Kunigas kanauninkas K. Šleivys Gaurėje turėjo spaustuvę ir iš jos po parapiją paskleisdavo daug spaudinių. Buvo leidžiamas Gaurės parapijos laikraštėlis, įvairios knygos, iliustruoti albumai. Greta bažnyčios šventoriaus buvo pastatytas nedidelis medinis bokšteliais dekoruotas kioskas spaudai ir Gaurėje spausdintiems leidiniams pardavinėti. Dauguma parengtų spaudinių parapijiečiams buvo siunčiami paštu. Už du centus paštas įteikdavo siunčiamą brošiūrą. Klebonas turėjo trejopos rūšies adresų: vaikų, mokančių skaityti, – 75, geriau skaitančio jaunimo – 100, skaitančių šeimų – 150 adresų. Padaugėjus skaitančiųjų didėjo ir tiražas, tad buvo įsigytas šapirografas, kuriuo buvo galima padauginti spaudinius reikiamu tiražu. Be daugybės kitų leidinių, išleido visus vyskupų ganytojiškus laiškus, anketas įvairiais parapijos reikalais, spausdino vaikams katechizmo pamokas, reklamą, pakvietimus ir t.t. Jam padėdavo vargonininkas ir zakristijonas. Paskui klebonas pasikvietė į darbą žinomą tautodailininką Praną Šaulį (1907–2001). Menininkas kopijavo šventųjų gyvenimo scenas, kitas biblines scenas, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, popiežių, kitų bažnyčiai nusipelniusių veikėjų portretus. Gaurės spaustuvėje pradėjus darbuotis P.Šauliui leidžiami iliustruoti albumai: „Iš Lietuvos, Prūsijos ir krikščionybės istorijos“, „Iš šventųjų gyvenimo“ ir kiti. Albumai turėjo didelį pasisekimą, juos labai mėgo pavartyti jaunimas klebonijos bibliotekoje-skaitykloje.

1932 m. gegužės 7–8 d. Gaurės bažnyčią vizitavo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis (1866–1943), jo įrašas vizitacijos knygoje: „Visas naująsias pastoracijos priemones klebonas sumaniai pavartoja. Antai katalikiškų laikraščių į parapiją pareina 500 egz., kai šeimų joje – 450. Vadinasi, kiekviena šeima skaito katalikišką laikraštį, kai kurios ir po du. Garbė klebonui, kad jis taip moka konkuruoti su kenksmingomis parapijoje įtakomis“. 

„Spauda yra moderniškoji priemonė Evangelijai skelbti“, – sakydavo kunigas kanauninkas K.Šleivys. Kanauninkas mirė 1943 m. balandžio 17 d. Amžinojo poilsio klebonas atgulė ten pat, Gaurėje, palaidotas bažnyčios šventoriuje.

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai. 
Nuotrauka
RAKETOS
Fotografuota iš palydovo
Įkelta:
2023-04-13
1944 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ne savo noru atsidūrėme kitoje barikadų pusėje. Netrukus tiek Tauragė, tiek aplink mums puikiai žinomos vietos – Skaudvilė, Šilalė, Viešvilė, Tyreliai, Žygaičiai, Dunokai, Žukai, Sakalinė, Balskai, Požerūnai, Eržvilkas ir kt. – buvo ne kartą minimos Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kaip potenciali grėsmė NATO saugumui. Tai liudija 1960 m. rugpjūčio 18 d. vieno CŽV vadų James Q. Reber’io pasirašytas dokumentas, kuriame Tauragė įvardinta kaip vienas iš 32 prioritetinių taikinių galimame branduoliniame konflikte. To priežastis – Tauragėje aptiktos dvi branduolinių raketų bazės.