Sąjūdis Skaudvilėje: įvykių būta daug, ne ką mažiau – ir įspūdžių
Įkelta:
2023-08-09
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

1992 m. rugpjūčio 23 d., Juodojo kaspino dieną, buvo pašventintos rezistentų kapinaitės  Skaudvilėje „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę 1944–1955 m.“. R. Paulauskas stovi 6 iš kairės

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Ričardas Paulauskas Sąjūdžio kambaryje, Tremties ir rezistencijos muziejuje

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Kvietimas į 10-ąsias Sąjūdžio metine

Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 

Pats Ričardas gimęs ir užaugęs Skaudvilėje. Baigęs Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, nuo 1968 iki 1975 metų dirbo Alytaus vaikų ir jaunių sporto mokykloje. 1975 metais grįžo į gimtąją Skaudvilę, kur iki 2011 metų dirbo Skaudvilės gimnazijoje kūno kultūros mokytoju ir Tauragės sporto mokyklos rankinio treneriu. Nuo 2016 mokslo metų pradžios dirba krepšinio treneriu pagal neformaliojo vaikų švietimo programą. Nuo 1988 m. Ričardas su žmona Virginija aktyviai įsiliejo į sąjūdiečių gretas. Paklaustas, kas jį paskatino prisidėti prie sąjūdininkų, pašnekovas teigė, kad jis jau nuo 1985 metų buvo įsitikinęs, kad Lietuva taps nepriklausoma. Nors sulaukė ne vieno grasinimo susidoroti, jo tai neišgąsdino ir nesustabdė. 

Nuotrauka
nuotrauka

1988 m. lapkričio pradžioje Skaudvilės ir aplinkinių kaimų gyventojų susirinkimas išrinko 35 žmonių iniciatyvinę grupę, kurios pirmininku išrinktas Dainotas Habdangas. Išrinkta 7 žmonių taryba, kurią sudarė mokytojai D. Habdangas, Eugenija Krencienė, Juozas Krencius, Ričardas Paulauskas, kultūros namų direktorius Romualdas Jurkšaitis, ryšių darbuotojas Eugenijus Zubrickas, klebonas Jonas Kauneckas. Atstovais į rajono tarybą išrinkti Juozas Krencius, Virginija Paulauskienė, Eugenijus Zubrickas. Skaudvilės Sąjūdžio branduolį sudarė D. Habdangas, J. Krencius, E. Krencienė, Č. Liūdžius, R. Paulauskas, V. Paulauskienė, klebonas J. Kauneckas, J. Daraška, J. Ambrazienė,  V. Ulinskas, O. Straukienė, J. Kairys, R. Ivanauskas, V. Stankus, E. Zubrickas, V. Sabockis, O. Jurgilienė, A. Dabulskis, A. Šimkus, T. Šimkienė, R. Šimkus, J. Genys, E. Pužauskaitė, kunigas A. Gylys, P. Ivanauskas, A. Ivanauskas, J. Bakšas, J. Karbauskas, J. Puida, T. Gečaitė, K. Šelverčiuk.  Pats R. Paulauskas buvo atsakingas už kultūrinį-sportinį darbą ir leidinio „Sąjūdžio žinios“ platinimą. Iniciatyvinės grupės nariai ir tarybos nariai rinkdavosi du kartus per mėnesį Kultūros namuose arba seniūnijos patalpose. Be tarybos narių, dalyvaudavo seniūnijos, kultūros namų ir kai kurių įstaigų darbuotojai. Atvykdavo ir Tauragės sąjūdžio tarybos nariai. Buvo aptariami pasiruošimai akcijoms, mitingams, politinis Sąjūdžio gyvenimas, miestelio ir apylinkės gyvenimo problemos. Susirinkimų protokolus rašė sekretorė E. Krencienė. Apie priimtus sprendimus informuodavo miestelio Sąjūdžio informaciniame stende. Pašnekovas pamena, kaip kartą Skaudvilės gimnazijos (tada vidurinė mokykla) informaciniame stende atsirado skelbimas, kviečiantis važiuoti į piketą prieš G. Vagnoriaus (1991–1992 m. LR ministras pirmininkas) vyriausybę. Tačiau toks atvejis buvęs vienintelis. Sąjūdžio grupė buvo vieninga, nebuvo jokio susipriešinimo, santykiai su valdžia geranoriški. Žmonių nuotaikos tada tikrai buvo pakilios. Skaudvilėje veikė ne viena Sąjūdžio  rėmimo grupė, jos buvo įsikūrusios mokykloje, ligoninėje, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, vartotojų kooperatyve. Prisijungė ir tremtiniai, kuriems vadovavo seselė Alena Jocienė, šauliai, jiems vadovavo Zigmas Grikšelis. Visų grupių veiklą koordinavo Skaudvilės miesto Sąjūdžio taryba. Pirmajame Sąjūdžio suvažiavime, kuris vyko Vilniuje 1988 m. spalio 22–23 dienomis, dalyvavo du skaudviliškiai: D. Habdangas ir E. Krencienė. 1990 m. vykusiame II Sąjūdžio suvažiavime dalyvavo V. Paulauskienė ir J. Krencius, 1991 m. dalyvavo pats pašnekovas.

Pasak R. Paulausko, pirmasis mitingas Skaudvilėje įvyko 1988 m. sausio 8 d. prie bažnyčios. Pranešėjai buvo klebonas J. Kauneckas, J. Daraška, J. Krencius ir pats R. Paulauskas. Dalyvavo apie 200 žmonių. Visi vieningai palaikė Aukščiausiąją Tarybą. Rajono valdžia mitingui neprieštaravo. Atributiką į šį ir kitus mitingus žmonės atsinešdavo patys. Sąjūdietis J. Genys atsinešdavo partizanų vėliavą, kurią jo mama Ona Genienė skolindavo partizanams, kai būdavo prisaikdinami nauji kovotojai. Vėliavą iki šių dienų saugo sūnus Donatas Genys. Pašnekovas puikiai atsimena, kaip 1988 m. spalio pradžioje virš Skaudvilės kultūros namų buvo iškelta trispalvė. Ją iškėlė 1941-aisiais ištremti A. Dabulskis, Petrutė Vasiliauskaitė, Juozas Kinderis ir D. Habdangas. 

Kad R. Paulauskas buvo aktyvus sąjūdietis, byloja nemenkas jo ir bendraminčių nuveiktų darbų sąrašas. Po D. Habdango mirties (1989 m.) buvo tęsiamas jo pradėtas politinių kalinių ir tremtinių sąrašo sudarymas. Daug prisidėta organizuojant skaudviliškių kelionę į Pasvalį per Baltijos kelio akciją. Iš Skaudvilės tada išvyko keturi pilni autobusai žmonių, prie Tauragės rajono kolonos prisijungė daug individualių automobilių. Nepamirštamas įvykis buvo 1990 m. birželio 14-osios paminėjimas. J. Daraškos iniciatyva prie buvusios NKVD būstinės pastatytas koplytstulpis „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Į šią šventę buvo pakviesti visi politiniai kaliniai, tremtiniai, miestelio žmonės. Buvo sakomos kalbos, deklamuojami eilėraščiai. Renginį vedė J. Krencius. 

Nuotrauka
nuotrauka

R. Paulauskas Skaudvilės Sąjūdžiui pradėjo vadovauti nuo 1990 m. rugsėjo (prieš jį labai trumpai šias pareigas ėjo J. Daraška). Šias pareigas užėmė iki 1993 m., t. y. iki susikūrė TS/LK (Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) – Sąjūdžio politinės veiklos tęsėja) grupė. Nuo tada pašnekovas buvo išrinktas į Lietuvos sąjūdžio Tauragės rajono tarybą, buvo tarybos pirmininko pavaduotojas. Bet darbai Skaudvilėje nenutrūko. 1990 m. rudenį kauniečio Alfonso Gedučio (žuvusios partizanės Gedutytės-Mišeikienės brolio), Skaudvilės sąjūdžio tarybos ir paties Ričardo iniciatyva pradėta kasinėti prie buvusios Skaudvilės NKVD būstinės pastato, kur buvo užkasti žiauriai nukankinti arba žuvę partizanai. Palaikai buvo perlaidoti. 1992 m. rugpjūčio 23 d., Juodojo kaspino dieną, buvo pašventintos rezistentų kapinaitės „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę 1944–1955 m.“. 1991 m. rudenį Mažintuose (6 km nuo Skaudvilės) atidengtas paminklinis akmuo 1951 m. kovo mėnesį bunkeryje žuvusiems partizanams Mišeikiui „Tarzanui“, Gedutytei-Mišeikienei. 1991 m. sausio 12, 15 dienomis buvo surengtos išvykos prie Aukščiausiosios Tarybos, televizijos bokšto. O kur dar kitų švenčių paminėjimai, parašų rinkimai, rinkimų organizavimas... Pašnekovas pamena ir faktą, kai Skaudvilės miesto ir apylinkės gyventojai, pavienės organizacijos rinko lėšas Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynimo fondui. Buvo surinkta ir paaukota 4134 rublių, iš jų 3000 rublių paaukojo Skaudvilės vartotojų kooperatyvas. 

Išties, įvykių būta daug, ne ką mažiau – ir įspūdžių. Prabėgus 35 metams šiandien kai kurie įvykiai jau išblėsę, kai kurie maišosi... Pašnekovas apgailestauja ir labai atsiprašo, jei kai kurie faktai kam nors sukels kokių nors dvejonių, visgi prabėgo 35 metai. Minint LP Sąjūdžio 10-metį R. Paulauskas buvo apdovanotas Sąjūdžio 10-mečio medaliu. Tiek Ričardas, tiek kiti jo išvardinti aktyvūs sąjūdiečiai, manau, ir buvo žmonės, atnešę laisvės siekį į Skaudvilę, į Tauragę ir žadinę visuomenę laisvei bei savo šalies Nepriklausomybei.

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai. 
Nuotrauka
RAKETOS
Fotografuota iš palydovo
Įkelta:
2023-04-13
1944 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ne savo noru atsidūrėme kitoje barikadų pusėje. Netrukus tiek Tauragė, tiek aplink mums puikiai žinomos vietos – Skaudvilė, Šilalė, Viešvilė, Tyreliai, Žygaičiai, Dunokai, Žukai, Sakalinė, Balskai, Požerūnai, Eržvilkas ir kt. – buvo ne kartą minimos Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kaip potenciali grėsmė NATO saugumui. Tai liudija 1960 m. rugpjūčio 18 d. vieno CŽV vadų James Q. Reber’io pasirašytas dokumentas, kuriame Tauragė įvardinta kaip vienas iš 32 prioritetinių taikinių galimame branduoliniame konflikte. To priežastis – Tauragėje aptiktos dvi branduolinių raketų bazės.