Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Marcelė Kubiliūtė gimė 1898 m. liepos 28 d. Tindžiuliuose, Panemunėlio valsčiuje. Kaip rašoma Vikipedijoje, jos tėvai buvo apsišvietę ir tautiškumą puoselėję valstiečiai. Brolis – visuomenės veikėjas Juozas Kubilius. Pirmieji mokytojai buvo kunigas Jonas Katelė ir knygnešys Juozas Otonas Širvydas. Nuo 1905 m. Marcelė gyveno pas brolį, platino atsišaukimus, spaudą. Nuo 1912 m. dirbo laikraščio „Viltis“ redakcijoje Vilniuje, baigė dviklasę lietuvių mokyklą, lankė „Saulės“ kursus. Pirmojo pasaulinio karo metais kartu su į Rusiją priverstinai išvežtomis mokyklomis atsidūrė Voroneže. Sergančią brolis Juozas parsivežė į Petrapilį, ten ji baigė gimnaziją ir buhalterijos kursus. Įsijungė į lietuvių visuomeninį gyvenimą. M. Kubiliūtė dalyvvao Lietuvių partijų suvažiavime, kuriame svarstyta Lietuvos politinė ateitis. 1918 m. spalio 30 d. su pabėgėlių ešelonu grįžo į Vilnių. Įsteigė pradžios mokyklą, kur darbininkų vaikai lietuviai mokėsi nemokamai.
1918–1925 m. ji dirbo Lietuvos žvalgyboje. 1919 m. padėjo Petrui Vrubliauskui išimti iš P.O.W. štabo seifo slaptus lenkų dokumentus, tarp jų – ir „peoviakų“ rengto sukilimo Lietuvoje organizatorių šifrus, perdavė į Kauną. Tai padėjo likviduoti šią maištininkų organizaciją. 1919 m. M. Kubiliūtė buvo laikraščio „Nepriklausomoji Lietuva“ atsakingoji sekretorė, redaktorė.
Ji rūpinosi lietuvių kariais, patekusiais į nelaisvę ir lenkų valdžios suimtais vilniečiais. Be to, kartu su savo bendraminčiais teikė Kaunui informaciją apie lenkų invazinės kariuomenės judėjimą, jos veiklą. Okupantai Marcelę sekė, jos ieškojo. Ji pakeitė savo vardą ir pavardę, tapo Elžbieta Banevičiūte ir dar dvejus metus gyveno Vilniuje. 1922 m. spalio 27 d., gresiant suėmimui, pasitraukė iš Vilniaus, slaptai ties Salaku perėjo demarkacinę liniją ir nuvyko į Kauną.
1925–1940 m. M. Kubiliūtė dirbo Kaune, buvo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos šifruotoja, pirmoji sekretorė. Buvo atsakinga už lenkų okupuotos Lietuvos lietuvių rėmimą laikraščiais, pinigais, knygomis. Ji pati sutartu laiku ir sutartoje vietoje prie Kirdeikių ar Merkinės vykdavo prie demarkacinės linijos ir perduodavo pinigus lietuvių atstovams. 1922 m. pradėjusi istorijos studijas Vytauto Didžiojo universitete, istorikės diplomą gavo tik 1936 m.
Nuo 1940 m. M. Kubiliūtė vėl gyveno Vilniuje. Prasidėjus sovietinei okupacijai buvo atleista iš darbo, ji perėjo į Socialinio aprūpinimo komisariatą. Nuo 1941 m. pavasario buvo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos skyriaus bendradarbė. Įsijungė į antisovietinį pogrindį, palaikė ryšius su Lietuvos aktyvistų frontu. Suėmimo išvengė laiku įspėta. 1941 m. birželio sukilimo dalyvė, sukilėlių Vilniaus štabo, vėliau Vilniaus miesto ir srities komiteto narė. Užėjus vokiečiams perėjo dirbti į Literatūros skyrių Antakalnyje, tvarkė ir saugojo biblioteką. Kartu dirbo pogrindinį antinacinį darbą, platino nelegalią spaudą. Per nacių okupaciją gelbėjo žydus.
Prasidėjus antrajai sovietinei okupacija ji liko dirbti bibliotekoje. 1944 m. rugpjūčio 17 d. NKVD M. Kubiliūtė suėmė. Devynis mėnesiu, nuolatos tardoma, kęsdama badą, išbuvo KGB rūsiuose. Vėliau perkelta į Lukiškių kalėjimą. 1946 m. liepos 7 d. TSRS Ypatingojo pasitarimo prie NKVD sprendimu nuteista penkeriems metams tremties. Iki 1949 m. gyveno tremtyje Tiumenės, vėliau Akmolinsko srityje, dab. Akmolos sritis. 1949 m. rugpjūčio 22 d. tremties laikas baigėsi, rugsėjo 30 d. išvyko į Lietuvą. Ją priglaudė rašytojo Jono Biliūno našlė Julija Biliūnienė. M. Kubiliūtė įsidarbino Kauno muziejuje, nuo 1950 m. gruodžio 2 d. Tauragėje dirbo Kelių ruožo sąskaitininke. 1956 m. grįžo į Vilnių, dirbo Vaikų ligoninėje, rėmė tremtinius ir politinius kalinius. Tačiau tremtyje įgyta tuberkuliozė pakirto sveikatą. Mirė M. Kubiliūtė 1963 m. birželio 13 d., palaidota Rasų kapinėse šalia Lietuvos savanorių, kuriuos pati su drauge Elžbieta Matulionyte 1920 m. laidojo.
Marcelė Kubiliūtė – vienintelė Lietuvos moteris, apdovanota visais svarbiausiais Lietuvos ordinais.
Gyveno Tauragėje
Išsamiau apie M. Kubiliūtės gyvenimą Tauragės skelbia B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka: „Nuo 1950 m. gegužės 2 d. M. Kubiliūtė dirbo Kelių ruožo sąskaitininke ir invalidų artelės „Tiesa“ kasininke. Gyveno Žemaitės gatvėje, nuomojamame kambarėlyje. Savo atsiminimuose, kurie 1998 m. buvo išspausdinti knygoje „Dek, širdie, ant amžinojo aukuro…“ apie šį savo gyvenimo laikotarpį ji rašė: „<...> 1950 m. kovo mėnesį išvykau Tauragėn. Pas giminaičius [Ščiukus] išbuvau 2 mėnesius ieškodama darbo. Tauragėje gyvenau šeimoje. Man buvo gerai. <...> Pasijutau, kad pradedu gyventi po 5 metų klajonių, po kalėjimų, Sibiro platybių. Jaučiu, kad esu žmogus, o ne koks daiktas. Mane žavi aplinkiniai, visi žmonės domina. Man norisi gyventi, dirbti, dirbti“.
Tauragės KGB skyriaus viršininkas Dargis norėjo užverbuoti M. Kubiliūtę sekti kunigą Joną Beinorį ir buvusį Lietuvos kariuomenės pulkininką gydytoją Mečislovas Norkų (jo namuose ji gyveno), bet tai nebuvo sankcionuota. Tauragės KGB skyrius M. Kubiliūtę sekė iki pat jos išvykimo į Vilnių – 1956 m.
Portreto istorija
2019 metų pabaigoje, gruodžio 2 d. Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje bei Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje įvyko vakaras, skirtas šios iškilios moters atminimui. Iškilmingų Šv. Mišių metu buvo pašventintas ir visuomenei pristatytas iš Airijos atgabentas Marcelės Kubiliūtės portretas. Jį iš nespalvotos nuotraukos nutapė dailininkas Tom Byrne (Airija). Portreto, kuris po renginio liko kabėti Viešojoje bibliotekoje (abonemente), nutapymo iniciatorius – iš Tauragės kilęs Lietuvių katalikų misijos Airijoje kapelionas kunigas Egidijus Arnašius.
Plačiau apie Marcelės Kubiliūtės gyvenimą ir didžius darbus bei jos sąsajas su Taurage galima susipažinti B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus languose eksponuojamoje spaudinių parodoje.
Parengė Birutė Slavinskienė