Antanas Bagdonas su žmona Elena
Baldų komplektas
„Velnio nešta ir pamesta“
Medžio skulptūra „Švč. Marija“
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Antanas Bagdonas gimė 1928 m. birželio 13 d. Kelmėje. Jis buvo trečias vaikas šeimoje iš keturių vaikų, kuriuos motina Apolonija Bagdonienė-Litvinaitė užaugino viena, gyvendama pas gimines ir pažįstamus Mažeikiuose, Kelmėje ir nuo 1937 m. – Tauragėje. Sunkūs buvo vaikystės metai, Antanui teko paragauti piemens duonos, bet užtat koks buvo jo džiaugsmas, kad galėjo mamai padėti ir prasimaitinti pats. Motiną A. Bagdonas labai mylėjo ir sakė, kai užaugsiąs, pastatysiąs jai mūrinį namą. Savotiškai jis tą pažadą ištesėjo: dar esant mamai gyvai pastatė namą, tikrą meno kūrinį, prie kurio statybos prisidėjo savo darbu, kiek galėdama, ir pati mama.
Kaip rašo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ muziejininkė-etnografė Viliutė Ružinskaitė, nepaprastas A. Bagdono darbštumas ir polinkis menui pasireiškė labai anksti. Kartu su kitais tauragiškiais, vėliau tautodailininkais Genovaite Digaitiene, Ona Paulauskiene, Juozu Galbogiu, Benjaminu Pociumi, Petru Žiogeliu, Zenonu Radvilu jis lankė dailės studiją pas tuometinį Tauragės kultūros namų direktorių dailininką Aleksandrą Fadiną. 1958 m. pirmą kartą dalyvavo bendroje liaudies meistrų parodoje, eksponavo kartu su žmona rištą kilimą, šviestuvą, skulptūrėles. 1968 m. savo senuosiuose namuose (Laisvės g. 15) surengė pirmąją personalinę parodą. Tuo metu Kultūros namuose veikė G. Digaitienės personalinė tapybos paroda. Tai buvo didelė naujiena – pirmosios respublikoje autorinės parodos, apie kurias rašė rajono, respublikos ir sąjunginė spauda. Iki tol tautodailininkai dalyvaudavo tik bendrose parodose. Po pirmosios parodos 1958 m. A. Bagdonas mokėsi įvairiuose pasitobulinimo kursuose, po kurių jis visą savo gyvenimą skyrė kūrybai.
A. Bagdonas išbandė nemažai specialybių: buvo geležinkelininkas, kino mechanikas, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato meistras. Nuo 1962 m. A. Bagdonas dirbo tuometiniame „Dailės“ kombinate, turėjo užsakymų, privalomų darbų.
A. Bagdonas – įvairiaplanis tautodailininkas, jam pakluso ne tik medis, bet ir metalas, molis, akmuo, gintaras. Šalia gausios mažosios skulptūros nemaža stambių darbų: paminklų, koplytstulpių. Jis buvo vienas iniciatorių ir dalyvių kuriant Ablingos memorialą: išdrožė paminklą išžudytai Zabaraukų šeimai. Jo iniciatyva sukurtas Tauragės Jūros krantinės ansamblis. Ypač aktyviai A.Bagdonas reiškėsi atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę ir kaip tautodailininkas, ir kaip pilietis. Pagal jo projektus atkurti paminklai Tauragėje Šaulių sąjungos įkūrėjui Vladui Pūtviui-Putvinskiui, varpininkui Vincui Kudirkai, suprojektuotas ir pastatytas paminklas Nepriklausomos Lietuvos kariams Tauragės senosiose kapinėse.
A. Bagdonas – paminklo žydų genocido aukoms atminti Antšunijos kaime, M. Mažvydo ir M. Liuterio skulptūrų Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčios fasado nišose autorius. Jo projektuoti ir statyti paminklai Lietuvos savanoriui Pranui Litvinui, Lietuvos savanoriui, vyresniajam leitenantui Leonui Kybartui, žuvusiam 1920 m.
Pagal A.Bagdono projektą pastatytas paminklas stalinizmo aukoms atminti Tauragės katalikų bažnyčios šventoriuje. Ne vienos bažnyčios altoriai papuošti A. Bagdono sukurtomis šventųjų skulptūromis. Ir visa tai daryta nereikalaujant užmokesčio už darbą, kūrybą, neretai pačiam ieškant medžiagų savo projektams įgyvendinti.
Žinoma, buvo pagalbininkų, bendraminčių, padėjusių realizuoti sumanymus, tačiau didžiausia padėjėja buvo žmona – šviesios atminties Elena Bagdonienė-Čėsnaitė (1922 12 25–1996 03 26). Abu Bagdonai buvo sukūrę puikią sodybą, kurią kaip muziejų aplankydavo daug turistų ir miesto svečių.
A. Bagdonas – nuolatinis Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ pagalbininkas ir rėmėjas, jam padedant ir tarpininkaujant įgyta nemažai baldų, įrangos, eksponatų.
2001 m. A.Bagdonas išleido atsiminimų knygą „Žmogui reikia grožio“, po keleto metų antrąją – „Kūrėm grožį“. Menininkas prisidėjo prie paminklo Kristijonui Donelaičiui, atidengto 2003 m. gegužės 10-ąją Bitėnų kapinaitėse, projektavimo ir statymo.
Be daugybės garbės ir padėkos raštų, kuriais įvertintas A. Bagdono darbas įvairiomis progomis, jam suteiktas Tauragės garbės piliečio vardas. Už paminklą žydų genocido aukoms atminti jis 1995 m. apdovanotas Lietuvos Prezidento padėkos raštu, o 70-mečio proga – jubiliejiniu Lietuvos Sąjūdžio medaliu. 2009 m. A. Bagdonas buvo apdovanotas ir Baltijos Asamblėjos medaliu už reikšmingą indėlį 1989 m. organizuojant ir koordinuojant Baltijos kelią, už Baltijos vienybės stiprinimą ir plėtojimą bei už paramą Baltijos šalių bendradarbiavimui.
Pasak V. Ružinskaitės, Tauragės krašto muziejui A. Bagdonas padovanojo per 400 savo ir velionės žmonos Elenos Bagdonienės kūrinių. Norėjo, kad darbai neišsisklaidytų po įvairias įstaigas, kad žmonės galėtų pasižiūrėti. Muziejaus archyve saugomos jo asmeninės fotografijos, ne tik jo vieno, bet ir kitų rajono tautodailininkų, kuriems jis buvo geras patarėjas ir bendražygis.
Paskutines gyvenimo dienas kartu su seseria Bronislava, kuri neilgai trukus iškeliavo paskui brolį į Amžinybę, jie gyveno Lauksargių senelių globos namuose.
Gyvenimas trumpas, menas gyvuoja ilgai, sako senovės romėnų sentencija. Ilgai dar prisiminsime Antaną Bagdoną ir geru žodžiu paminėsime jį kaip menininką ir kaip žmogų.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ administracinio korpuso salėje įrengta Antano ir Elenos Bagdonų kūrinių ekspozicija. Norinčius ją apžiūrėti muziejininkai kviečia kreiptis į lankytojų aptarnavimo centrą.
Antanas Bagdonas su žmona Elena
Baldų komplektas
„Velnio nešta ir pamesta“
Medžio skulptūra „Švč. Marija“
