Minint didžiausio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą metines
Įkelta:
2023-05-17
Nuotrauka
vesna
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Aprašymas

Muziejaus duomenimis, 1948 m. represuoti 824 Tauragės rajono gyventojai 

,
Nuotrauka
vesna
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Aprašymas

Muziejaus duomenimis, 1948 m. represuoti 824 Tauragės rajono gyventojai 

 

 

,
Nuotrauka
vesna
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Aprašymas

Muziejaus duomenimis, 1948 m. represuoti 824 Tauragės rajono gyventojai 

,
Nuotrauka
vesna
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Aprašymas

Muziejaus duomenimis, 1948 m. represuoti 824 Tauragės rajono gyventojai 

,
Nuotrauka
vesna
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Aprašymas

Muziejaus duomenimis, 1948 m. represuoti 824 Tauragės rajono gyventojai 

Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.

Ištremta apie 40 tūkst. lietuvių

Operacija „Vesna“ Lietuvoje buvo vykdoma nuo 1948 m. gegužės 22 d. nakties iki gegužės 23 d. vakaro. Per ilgus metus gyventojų sukauptas turtas buvo konfiskuojamas ir labai dažnai grobstomas partinių aktyvistų, kariškių, stribų. Nors kiekvienai šeimai oficialiai buvo leidžiama pasiimti tam tikrą kiekį maisto, drabužių bei namų apyvokos daiktų, šio leidimo nesilaikyta, kadangi neduota laiko susiruošti, o sunkvežimių priekabose trūko vietos. Ką galėjo žmonės pasiimti su savimi per tokį trumpą laiką? Juk tremiant buvo stengiamasi prikelti paryčiais, kad visa šeima būtų vietoje, niekas nebūtų pabėgęs. Ką pasiimsi tokiomis sąlygomis? Tai, kas buvo po ranka. Kai kurie įsidėjo šiltesnių drabužių ir nesuklydo, kiti – maisto. Reikėjo staigiai viską organizuoti. Juk niekas nesiruošė tokiai kelionei: čiupo, kas buvo namuose, ką sugebėjo pagriebti. Kai kurie miestų gyventojai buvo sučiupti gatvėse ir suvaryti į vagonus be jokio maisto ir šiltesnių drabužių.

Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka

Šio trėmimo metu iš Lietuvos į tolimus atšiauraus klimato sovietų sąjungos regionus buvo ištremta apie 40 tūkst. žmonių, iš jų beveik 11 tūkst. vaikų, apie 16 tūkst. moterų, 5 tūkst. vyresnių nei 60 metų asmenų.

Ilga kelionė į nežinią

Organizuojant trėmimą buvo pasitelktos atitinkamos pajėgos – ne tik Lietuvoje jau stovėjusi vidaus kariuomenės 4-oji divizija, bet ir pritraukta papildomų pajėgų. Įtrauktas ir visas MGB, MVD darbuotojų aparatas, dalyvavo ir vietiniai vadinamieji stribai, partiniai sovietiniai įvairaus lygmens aktyvistai. Jungtinės pajėgos suiminėjo žmones, gabeno į geležinkelio stotis, grūdo į gyvulinius vagonus. 

Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka

Vėliau tremtiniai buvo vežami į numatytas vietas. Kelionė trukdavo 2–4 savaites žmogaus orumą žeminančiomis ir gyvybei pavojingomis sąlygomis. Vežimo metu žmonės mirdavo – daugiausia kūdikiai bei seneliai. Atvežti į tremties vietą žmonės dažnai patys turėjo susirasti, kur įsikurti. Iš tremtinių liudijimų matyti, kad daugelyje vietovių jų atvykimui nebuvo pasiruošta, tad teko patiems iš lentų statytis barakus. Sibire vasara trumpesnė, o per tą laiką reikėjo dar pasiruošti ir žiemai. Žmonės labai vargo pakliuvę į svetimą kraštą, svetimą aplinką. Pokario metais lietuviams Sibiras buvo nežinomas – niekas iš tremties ten dar nebuvo grįžęs, nežinota, kaip ten yra. Tad daugelis važiavo į tikrų tikriausią nežinią. Girdėdavo, kad Sibiras baisus, bet daug kam nebuvo žinoma, kuo.

Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka

Trėmimai arba deportacijos – priverstinis gyventojų iškeldinimas iš nuolatinių gyvenamųjų vietų ir įkurdinimas tolimuose, retai apgyvendintuose, atšiauriu klimatu pasižyminčiuose regionuose – represinė priemonė, kuri nuo 1930 m. buvo plačiai taikoma įvairioms tuometinės sovietų sąjungos gyventojų socialinėms bei etninėms grupėms. Trėmimais buvo siekiama pašalinti sovietų valdžiai priešiškai nusiteikusius asmenis, užvaldyti jų turtą, aprūpinti darbo jėga atokius SSRS regionus, pakeisti okupuotų valstybių gyventojų etninę sudėtį. 1940‒1941 m. ir 1945‒1953 m. sovietų valdžia ištrėmė apie 135,5 tūkstančių Lietuvos gyventojų. 

Traukinio avarija

Trėmimo operacijos ,,Vesna“ metu, 1948 m. birželio 1 d., įvyko labai skaudi nelaimė: į Krasnojarsko kraštą tremtinius iš Lietuvos gabenęs ešelonas Nr. 97921 susidūrė su Baškirijos ASSR Jumatovo geležinkelio stotyje (apie 30 km nuo Baškirijos sostinės Ufos) stovėjusiu traukiniu. Per avariją 19 žmonių žuvo, 37 buvo sužeisti, 11 iš jų – sunkiai, sužeisti 5 konvojaus pareigūnai. Gali būti, kad atsakomybės vengusios ešelono vadovybės ir Baškirijos ASSR MGB pareigūnų rengtame pranešime nukentėjusiųjų skaičius buvo sumažintas ir iš tiesų žmonių žuvo kur kas daugiau.

Tauragiškių kančių statistika

Dabartinio Tauragės rajono teritorijoje (priminsiu, kad 1948 m. buvo kitoks teritorinis administracinis suskirstymas – Tauragės apskritis ir valsčiai. Tauragės rajonas dabartinėse administracinėse ribose yra nuo 1962 m.) turime duomenis apie 824 sovietinės valdžios 1948 m.  represuotus asmenis. 740 šių žmonių buvo ištremti, o 80 suimti ir įkalinti kalėjimuose bei priverčiamojo darbo stovyklose – lageriuose. Tai pats didžiausias per metus represuotų tauragiškių skaičius per visą sovietinės okupacijos laikotarpį. Keturi tauragiškiai sovietinių okupantų buvo nužudyti Lietuvoje, dar keturi mirė vežami į tremtį. Net 671 tauragiškis tais metais buvo nugabentas į Rusijos federacijos Irkutsko sritį Sibire – 661 tremtinys ir 10 kalinių. Antrąją vietą šiose kraupiose varžybose užėmė Rusijos Federacijos Tomsko sritis Sibire – ji ,,priėmė“ 73 tremtinius. Trečiojoje, ,,prizinėje“, vietoje – Rusijos Federacijos europinės dalies šiaurėje esanti Komija, kurioje tais metais buvo įkalinti 36 tauragiškiai.

Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka

Po sovietų sąjungos diktatoriaus Stalino mirties pradėta leisti tremtiniams ir politiniams kaliniams vykti į tėvynę. 1948 m. į Lietuvą grįžo 610 ištremtų ar įkalintų asmenų iš dabartinio Tauragės rajono teritorijos. Tremtyje bei kalėjimuose ar lageriuose mirė 99 tauragiškiai. Į Lietuvą negrįžo 20, nežinomas 91 žmogaus likimas iš tų, kuriuos žiauri lemtis ištiko prieš 75-erius metus, 1948-aisiais. 

Kviečia paminėti  

Tremties ir rezistencijos muziejus bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialas gegužės 23 d. organizuoja masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą 75-ųjų metinių paminėjimą, kuris prasidės 18 val. šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje. Po mišių – Konstantino Glinskio teatro atliekama masinio trėmimo minėjimo programa skvere prie Švč. Trejybės bažnyčios. 19.30 val. – eisena į Tauragės geležinkelio stotį, kurios perone 20 val. bus uždegtos atminimo žvakutės.

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
dainų
Lina Buchlickaja nuotraukos
Įkelta:
prieš 17 valandų
Šį šeštadienį Tauragę garsino Pagramančio regioniniame parke prie apžvalgos bokšto įvykęs  artėjančiai Lietuvos Dainų šventei skirtas renginys. Prie Jūros ir Akmenos upių santakos pasirodė apie 350 tautinės muzikos atlikėjų. Tauragės kultūros centro bendruomenei tokio masiškumo renginys buvo didžiulis iššūkis.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai.