Griūvančiame Oplankio dvare tebegyvenama
Įkelta:
2023-03-02
Nuotrauka
oplankio dvaras
Nuotraukos autorius:
Aušros Augustytės nuotrauka
Aprašymas

Taip šiandien atrodo dar išlikę dvaro pastatai

,
Nuotrauka
oplankio dvaras
Nuotraukos autorius:
Aušros Augustytės nuotrauka
Aprašymas

Taip šiandien atrodo dar išlikę dvaro pastatai

,
Nuotrauka
oplankio dvaras
Nuotraukos autorius:
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo/G. Heimbso asmeninio albumo nuotrauka
Aprašymas

Kumetynė, raudonbučiai ir medinbučiai namai/raudonų plytų ir mediniai. Nuotrauka daryta apie 1937 m. 

 

,
Nuotrauka
oplankio dvaras
Nuotraukos autorius:
Aušros Augustytės nuotrauka
Aprašymas

Taip šiandien atrodo dar išlikę dvaro pastatai

,
Nuotrauka
oplankio dvaras
Nuotraukos autorius:
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo/nežinomo autoriaus nuotrauka
Aprašymas

Buvęs kumetis Lingys Vincas apie 1950 m., bulviakasis kolūkyje

 

,
Nuotrauka
oplankio dvaras
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“/Ewald Boll nuotrauka
Aprašymas

Rūmai nuo kelio pusės 1943 m. 

 

informacija@taurageszinios.lt
A
A

XIX a.  menantis kažkada buvęs didingas Oplankio dvaras yra avarinės būklės, tačiau iš mažų detalių galima pastebėti, kad dvaro būta prabangaus. Apleistame, vietomis be langų, stogo ir nutrupėjusiomis sienomis pastate vis dar gyvena dvi šeimos.

Dvaro istorija

Enciklopediniame žinyne „Lietuvos dvarai“ rašoma, kad Oplankio dvaras yra Tauragės rajono Lauksargių seniūnijoje, dvaro centras – prie kelio iš Lauksargių į Vilkyškius, Jūros upės slėnyje. Išlikusius sodybos fragmentus galima suskirstyti į tris zonas: reprezentacinę, ekonomo ir dvaro darbininkų zoną, malūnininko sodybą. Žinios apie dvaro istoriją tik fragmentinės. Iki Antrojo pasaulinio karo dvaras priklausė Eimsui (Heimsui?), kuris per karą žuvo. Išlikę sodybos statiniai dar laikosi, nors apgadinti pokario remontų ir perstatymų. Dvaro rūmai – dviaukštis mūrinis namas, yra išlikusių autentiškų interjero detalių. Tai XIX a. antrosios pusės statinys. Išraiškingiausias išlikęs ūkinis pastatas – dviejų aukštų raudonų plytų svirnas. Tebestovi du dvaro gyvenamieji namai, kurių išvaizdoje yra Klaipėdos krašto architektūros bruožų. Įdomi buvusi malūnininko sodyba, kurioje tebestovi gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas.

Nuotrauka
oplankio dvaras
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“/Ewald Boll nuotrauka

Gyventojo prisiminimai

Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros archyvuose saugomus Lauksargių gyventojo Juozo Dadūros, gimusio 1928 m., prisiminimus apie Oplankio dvarą ir jo gyventojus 2005 m. žiemą užrašė Lauksargių bibliotekos darbuotoja Marytė Rutkauskienė: 

„Oplankelis – Gilandžiuose ant kalno, Oplankių dvaras buvo pakalnėj. Oplankelis buvo generolo Karvelio ūkis, šeimininkas gyveno Kaune, tik atvažiuodavo kartais pasižiūrėti.

Oplankių dvaro šeimininkas Heimbsas. Jis važinėjo su 4 arklių traukiamu vežimu po šlaitus ir prižiūrėdavo dirbančius kumečius. Kai tik jie sustodavo pailsėti, tuoj Heimbsas šaukdavo „Lios, lios“. Dažniausiai jodavo ant vieno arklio su balnu. Prisimenu kumečių pavardes, tai Lingys V., Bajorinas K., Šedbaras J., Bitinas A., Bitinas K., Banevičius, Šulcas, Genutis.

Nuotrauka
oplankio dvaras
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo/nežinomo autoriaus nuotrauka

Kumečiai dirbo 8 val. po klinkeriu (skambalu). Pietūs buvo nuo 12–13 val. Dirbo nuo 8 val. ryto. Darbininkai gaudavo po 6 litrus pieno į dieną. Žiemą po 4 litrus. Į metus gaudavo rugių 20 cnt, kviečių 10 cnt, miežių 6 cnt, avižų, bulvių. Davė ponas žemės, kiekvienas galėjo sodintis daržą. Visi gyveno atskiruose namuose po keletą šeimų. Vieną kartą į mėnesį dvarininkas leisdavo į turgų. Duodavo keturių arklių traukiamą vežimą su 6 metrų ilgumo kripėmis, važiuoti kumečiams į Tauragę.

Heimbsas važiuodavo su brika ant kočo (lingių), vežėjas buvo Lebertas.

Nuotrauka
oplankio dvaras
Aušros Augustytės nuotrauka

Buvo dirbami įvairūs laukų darbai, arė, sėjo, šieną vežė, rugius rišo rankomis, kūlė su kuliama mašina, buvo garu varomi pečiai. Žiemos metu kuldavo po 4–5 žmones. Oplankelyj maldavo.

Tuo metu (1937–39 m.) aš (Dedūra J.) ėjau į mokyklą Oplankelyj. Buvo 4 kl. mokytojas Similiauskas. Prie prūdo buvo lietuvių mokykla, o ant kalno vokiečių mokykla. Ketvirtam skyriuj nemokėjo dar daugybos lentelės. Daugiausiai tikybos pamokos buvo. Viena knyga buvo tofelis (lenta) ir grifelis (pieštukas).

Nuotrauka
oplankio dvaras
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo/G. Heimbso asmeninio albumo nuotrauka

1939 m. kovo 19 d. okupavo vokiečiai Klaipėdos kraštą. Mokytojas pasakė, kad pamokų nebus. J. Similiauskas sugiedojo Lietuvos himną ir atsisveikino.

Kada užėjo vokiečiai, tuomet buvo fizinės bausmės.

Nuotrauka
oplankio dvaras
Aušros Augustytės nuotrauka

Tuo metu gyvenau Gilandžiuose.

Kaimynai buvo: Stančius, Lebertas, Valaitis, Piečia, ūkininkai: Cygis, Jankus, Barkavičius“.

Dvare gyvena dvi šeimos

Kovo pradžioje asfaltuojamu keliu nuvykus į Oplankio dvarą sunku patikėti, kad jame kažkas gyvena. Pusės dvaro stogo nebėra, dalyje pastato kiauri langai, o kai kur jų visai nėra. Ant rūmų sienų matyti likę dar nenutrupėję simboliai.

Lauksargių seniūnijos seniūnas Mindaugas Giačas patvirtino, kad Oplankio dvare, pirmajame aukšte, vis dar gyvena dvi šeimos:

– Giminės gyvena, jei neklystu, brolis ir sesuo. Vienas kairėje pastato pusėje, kitas – dešinėje.

Būstas priklauso jo gyventojams. Kai kolūkiai suiro, jie pasidarė ten butus, privatizavo. 

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
lauksargiai
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2024-09-30
Beveik prieš metus pasirodė autoriaus knyga „Lauksargiai – Mažosios Lietuvos dalis“. Išleista Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmečiui atminti, ji tapo ne vienerius metus kauptos medžiagos kulminacija. Susidomėjimas knyga buvo netikėtai didelis, tad 400 knygų tiražas beveik baigėsi. Tačiau gal dar liko žmonių, besidominčių krašto istorija, kurie nevartė knygos, bet norėtų sužinoti, apie ką joje pasakojama.
Nuotrauka
Macijauskas
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-09-27
„Kaip garbę priimu kvietimą tapti Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės ambasadoriumi. Čia, ant Jūros upės kranto, prabėgo mano vaikystė, paauglystė ir dalis jaunystės. Čia pirmą kartą susidūriau su teatru, lankydamas Jaunimo dramos studiją Kultūros namuose. Dabar jau daug metų dirbu Klaipėdos dramos teatre aktoriumi ir režisieriumi. Tačiau išvykęs iš Tauragės, stengiausi nuo jos neatitolti, visada ją laikiau savo mylimiausiu miestu. Ir dabar su pasididžiavimu ir džiugesiu širdy matau, kokia ji išgražėjusi ir jauki. Tai mano miestas, į kurį grįžau gyventi“, – taip pernai, kai Tauragė buvo Lietuvos kultūros sostinė, yra kalbėjęs Kęstutis Macijauskas. Dabar jo gyvenimas ir yra tarp Klaipėdos ir Tauragės.
Nuotrauka
gud
Nemakščių choras su vadovu ir įkūrėju J. Gudavičiumi (pirmas dešinėje). Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2024-09-27
Dažnas tauragiškis net nežino, kad patriotiškos dainos „Kur giria žaliuoja“, tapusios visos  100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis,  galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje.
Nuotrauka
gud
Lietuvos kariuomenės Ldk Gedimino pirmojo pėstininkų pulko orkestras. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka.
Įkelta:
2024-09-23
Visoje Lietuvoje šiomis dienomis skambėjo ir skambės, manau, dar ilgai  mūsų kraštiečio sukurta  daina „Kur giria žaliuoja“, tapusi visiems tokia brangi ir sava. Aš drįstu ją lyginti su J. Naujalio Ir Maironio „Lietuva brangi“ ar J. Zauerveino „Lietuviais esame mes gimę“.  O dažnas tauragiškis net nežino, kad šios dainos, tapusios visos  100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis,  galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje
Nuotrauka
baltijos
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvas
Įkelta:
2024-08-23
Baltijos kelias, vadinamas keliu į laisvę, tautiečių sąmonėje iškyla kaip Sąjūdžio kulminacija – kertinis įvykis, užtvirtinęs Baltijos šalių laisvės siekį, signalizavęs bręstančius ryžtingus nepriklausomybės atkūrimo veiksmus. Šiemet rugpjūčio 23-ąją minime Baltijos kelio 35-etį. Per Tauragę nuvilnys šiai istorinei datai skirti minėjimo renginiai, o tauragiškiai galiausiai turės savo atminimo žymenį istorinėje Baltijos kelio vietoje.
Nuotrauka
šokiai
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2024-06-30
Vilniuje šeštadienį prasidėjo Šimtmečio Lietuvos dainų šventė. Prie jos didžiulėmis pajėgomis prisijungė ir seniausias (kitąmet švęs septyniasdešimtmetį, – aut. past.) Tauragėje šokių ir dainų ansamblis „Jūra“. Šiemet tauragiškiai itin vertinami šventės Ansamblių vakaro režisierės Leokadijos Dabužinskaitės: ji krašto ansamblio baletmeistėrės Vilijos Krūgelienės paprašė specialiai šventei suburti merginų kolektyvą.
Nuotrauka
vejava
Organizatorių nuotraukos
Įkelta:
2024-05-10
Šio mėnesio 18 dieną senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Vėjava“ mini savo veiklos dvidešimtmetį. Kaip apie šokėjus atsiliepia jo vadovai, darbas vyresnių asmenų kolektyve yra įkvepiantis. Brandaus amžiaus sulaukę šokėjai pasižymi profesionalumu, laisvumu scenoje ir itin gera nuotaika: senjorai mėgaujasi kiekviena repeticija, koncertu ir vienas kito kompanija.
Nuotrauka
dainų
Lina Buchlickaja nuotraukos
Įkelta:
2024-04-22
Šį šeštadienį Tauragę garsino Pagramančio regioniniame parke prie apžvalgos bokšto įvykęs  artėjančiai Lietuvos Dainų šventei skirtas renginys. Prie Jūros ir Akmenos upių santakos pasirodė apie 350 tautinės muzikos atlikėjų. Tauragės kultūros centro bendruomenei tokio masiškumo renginys buvo didžiulis iššūkis.
Nuotrauka
dainų
Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-04-04
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.