Griūvanti Fišerio koplyčia mena dvarininko istoriją
Įkelta:
2023-02-02
Nuotrauka
Fišerio koplyčia
Nuotraukos autorius:
Laiko Gijose – Dvarai, Bažnyčios, Pilys feisbuko nuotrauka
Aprašymas

Fišerio koplyčia

 

,
Nuotrauka
Fišerio koplyčia
Nuotraukos autorius:
Laiko Gijose – Dvarai, Bažnyčios, Pilys feisbuko nuotrauka
Aprašymas

Fišerio koplyčia

 

,
Nuotrauka
Fišerio koplyčia
Nuotraukos autorius:
Laiko Gijose – Dvarai, Bažnyčios, Pilys feisbuko nuotrauka
Aprašymas

Fišerio koplyčia

 

,
Nuotrauka
Fišerio koplyčia
Nuotraukos autorius:
Laiko Gijose – Dvarai, Bažnyčios, Pilys feisbuko nuotrauka
Aprašymas

Fišerio koplyčia

 

,
Nuotrauka
Fišerio koplyčia
Nuotraukos autorius:
Laiko Gijose – Dvarai, Bažnyčios, Pilys feisbuko nuotrauka
Aprašymas

Fišerio koplyčia

 

Apgriuvusi, tačiau istoriškai svarbi dvarininko, gydytojo Boleslavo Fišerio XX a. pradžioje pastatyta koplyčia, stovinti Gaurės miestelio pakraštyje, vis dar neįtraukta į kultūros paveldo objektų sąrašą, nors pirmieji žingsniai jau padaryti. Tačiau žymioji koplyčia įtraukta į Tauragės rajono strateginį planą, o jos tvarkymui jau paruošti brėžiniai bei vizualizacija.

Inicijuota įtraukti į kultūros paveldą

– Kiek pamenu, Fišerio koplyčia yra įtraukta į Tauragės strateginį planą, parengta vizualizacija, kaip galėtų atrodyti koplyčia. Vadovavomės iš Tauragės kilusio mokslininko Lino Krūgelio parengtais brėžiniais, skambinome jam, kai dar dirbau Kultūros paveldo tarnyboje. Gavome leidimą naudotis jo brėžiniais, – kalbėjo Tauragės kraštotyros draugijos pirmininkė Svetlana Jašinskienė.

Pasak jos, Kultūros paveldo tarnyboje yra tie brėžiniai, vizualizacija su visais išmatavimais ir dokumentais. Jais remiantis pateikta informacija, kad Fišerio koplyčia būtų įtraukta į Kultūros paveldo objektų sąrašą. 

– Pagal Kultūros departamento programą pateikėme informaciją apie koplyčią kultūros paveldo objektų skaitmenizavimui, įtraukimui į sąrašą. O ją pateikti gali tiek organizacijos, tiek privatūs asmenys. Tad Kultūros paveldo tarnyba inicijavo pateikimą, kad Fišerio koplyčia būtų įtraukta į kultūros paveldą, – teigė kraštotyros draugijos pirmininkė. 

Už rajono kultūros paveldą atsakinga savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistė Danutė Naujokienė patikino, kad prašymas įtraukti Fišerio koplyčią į kultūros paveldo objektų sąrašą yra pateiktas, tačiau kol kas jokio atsakymo nesulaukta ir neturima duomenų iš Kultūros paveldo departamento. 

– Fišerio koplyčia kol kas nėra kultūros paveldo objektas, bet mes vis tiek ja labai rūpinamės. Su Gaurės seniūnijos seniūnu ir komisija pavasarį buvome nuvažiavę apžiūrėti, aptvarkyti, kad būtų prieinama, lankoma, nesvarbu, kad tai dar nėra paveldo objektas. Privažiuoti prie koplyčios negalima, tačiau stengėmės, kad takas būtų švarus, nušienautas, – teikė D. Naujokienė. 

Pasak jos, jau atmatuota žemė ir bus stengiamasi tvarkyti aplinką.

Būklė ir architektūrinė vertė

Kaip rašoma Kazio Marcinausko knygoje „Dviračiu po Žemaitiją“, Fišerių šeimos koplyčia pastatyta XX a. pradžioje: apie 1,2 km į vakarus nuo Gaurės miestelio centrinės dalies, 400 m į šiaurės vakarus nuo neveikiančių vokiečių evangelikų liuteronų kapinių, 1 km į rytus nuo buvusio Gaurės dvaro centro. „Koplyčia yra Gaurės miestelio pakraštyje, kairiajame Šešuvies upės krante. Ji stovi ant aukšto upelio kranto, ant nedidelės natūralaus reljefo kalvelės“. Manoma, kad šią vietą B. Fišeris pasirinko neatsitiktinai, nuo šios kalvelės puikiai atsiveria vaizdas į dešiniojo upelio kranto slėnį ir buvusį Gaurės dvarą. Aikštelė ir upės krantas apaugę krūmais ir medžiais (apie 1993 m. Gaurės apylinkės iniciatyva aikštelėje iškirsti krūmai ir keletas medžių). Fišerių šeimos koplyčia yra neoromantinio stiliaus. 50×32 m teritorija apsupta mišriais medžiais, daugiausia – brandžiomis pušimis. Koplyčios laikančioji sienų konstrukcija – mūrinė (plytos rištos cemento skiediniu), tinkuota, vieno aukšto su rūsiu, aukštis 8 m. Stačiakampio plano, dvišlaičiu stogu. Pastato stogas neremontuojamas, nukrito didžioji dalis čerpių. Įėjimas į koplyčią – vakariniame fasade, prieš įėjimą, 6 pakopų, lenktos (pusapskritimio) formos laiptai. Šoniniuose fasaduose – po du stačiakampius langus.

Kultūros paveldo centro paveldosaugos bibliotekos surinktais duomenimis, durų ir jų staktų neišliko, likę langų rėmų karkasai, į juos dėjosi du rėmai, patvirtintų, jog languose buvę vitražai (vietos gyventojai pasakoja, kad koplyčios langai buvę su vitražais). Koplyčios vidus tinkuotas, dažytas. Koplyčios durys buvo medinės, šiuo metu neišlikusios.

Rūsys ir jame įrengtos laidojimo kriptos sumūrytos iš raudonų plytų, sienos buvusios tinkuotos, jos kartu yra ir koplyčios pamatai. Išlikęs rūsio betoninis perdengimas, pietrytiniame koplyčios kampe yra anga į rūsį. „Ši anga vietos valdžios rūpesčiu keletą kartų buvo užmūryta, bet vis piktavalių žmonių buvo išlaužiama“, – rašoma Kultūros paveldo centro paveldosaugos bibliotekos archyve.

Edmundo Mažrimo užrašuose rašoma, kad į šiaurę ir pietus už koplyčios perimetro dviem aukštais ilgiu išsidriekusios kriptos, vienoje ir kitoje rūsio pusėje jų yra po 6. Kriptų angos arkinės (segmentinės), viena jų buvo užmūryta, bet per Pirmąjį pasaulinį karą išplėšta. Greičiausiai šioje kriptoje ir buvo palaidoti Gaurės dvarininko B. Fišerio palaikai. Koplyčios sienose įrengtos ventiliacinės angos, kurios iš kriptų ir rūsio išeina į priekinio fasado apačią ir galinio fasado viršų (nedidelės grotuotos angos). Beveik pusė rūsio erdvės užversta statybinėmis šiukšlėmis, tarp jų yra keletas kaulų ir karsto nuolaužų (apkaustų ir furnitūros likučiai). 

Koplyčios stogas dvišlaitis, gegninis, grebėstai ir gegnės medinės, dengtas čerpėmis (naujai perdengtas 1990 ir 1992 m.). Priekiniame fasade, virš frontono – kalvio darbo ornamentuotas ažūrinis kryžius. Priekiniame ir galiniame fasade – negilios nišos, jos suskaldo fasado plokštumas, suteikia joms lengvumo. Abiejų fasadų čiukuriniai frontonai profiliuoti – tai suteikia pastatui

puošnumo.

Sienos įvairiose vietose stipriai įtrūkusios, stipriai suirę stogo karnizo elementai. Nuo

atmosferos poveikio daug kur nutrupėjo tinko sluoksnis, koplyčios laiptai apardyti augančios velėnos.

Buvo religingas 

Kaip skelbiama Vikipedijoje, Gaurės dvaro savininkas Boleslovas Fišeris buvo Rusijos carinės kariuomenės gydytojas, išgarsėjo padėjęs carienei sėkmingai pagimdyti kūdikį.

Fišeris daugiausia gyveno Sankt Peterburge, vėliau pirko namą Kaune, o Gaurėje – dvarą. Tuomet dvarui priklausė 1000 ha žemės. B. Fišeriui labai patikusi Gaurės apylinkių gamta, vietovaizdžiai – čia leisdavo vasaras. Dvare atostogaujant B. Fišeriui būdavo iškeliama vėliava. Tai reiškė, kad gydytojas priima vietinius gyventojus gydyti veltui. 

Ant Šešuvies krante pušimis apaugusios kalvelės pastatytoje koplyčioje B. Fišeris buvo sumanęs įrengti šeimyninį mauzoliejų, nes turėjo 9 vaikus. B. Fišeris buvo religingas, siekė, kad koplyčioje būtų ir meldžiamasi. Koplyčioje buvo didžiulis kryžius su nukryžiuotojo skulptūra. Po Pirmojo pasaulinio karo kryžius perkeltas į Gaurės bažnyčią, vėliau su ja sudegė.

B. Fišeris dvarą perrašė sūnui Jonui, todėl buvo manoma, kad koplyčioje palaidotas Jonas Fišeris. B. Fišeris tragiškai žuvo Sankt Peterburge. Pašarvotas su brangiais rūbais ir aukso kardu cinkuotame karste. Karstas iki Jurbarko buvo plukdomas Nemunu, o į Gaurę vežamas arkliais ir palaidotas koplyčioje. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių kariai išplėšė koplyčią, sudegino dvarą. Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia toliau buvo niokojama.

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
ringrafas
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-03-09
Ne kartą rajono spaudoje ar socialiniuose tinkluose Tauragės krašto muziejaus (TKM) „Santaka“ darbuotojai viešai dėkoja ir labai džiaugiasi gavę unikalių, įdomių, vertingų eksponatų, kurie papildo muziejaus ekspozicijas. Vieną tokį muziejui padovanojo vilnietė, nežinodama, kas tai per eksponatas.  
Nuotrauka
oplankio dvaras
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-02
Istoriją menantis kažkada buvęs didingas Oplankio dvaras yra avarinės būklės, tačiau iš mažų detalių galima pastebėti, kad dvaro būta prabangaus. Apleistame, vietomis be langų, stogo ir nutrupėjusiomis sienomis pastate vis dar gyvena dvi šeimos.
Nuotrauka
archyvu paslaptys
Asociatyvi Tremties ir rezistencijos muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-02-23
Lietuvos valstybę 1940 m. birželio 15 d. okupavus Sovietų sąjungai visuomenė buvo sukrėsta. Organizuotas pasipriešinimas prasidėjo tik rudenį, kai nukrito visos okupantų naudotos kaukės ir žmonės pamatė, kad pateko į tikrą vergiją. Daug pogrindžio grupių dėl konspiracijos patirties trūkumo buvo išaiškintos ir jų nariai pradėjo savo kančių kelius sovietinėje represijų sistemoje. Geriausiai organizuota pogrindinė pasipriešinimo organizacija buvo Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kuris turėjo atstovybę Berlyne ir kurio struktūrų Lietuvoje iki prasidedant sovietų ir vokiečių karui sovietinės represinės struktūros nesugebėjo likviduoti. Didžiulis sukrėtimas visuomenės laukė 1941-ųjų birželį. Pirmiausia birželio 14-ąją sovietų įvykdytu analogų Lietuvos istorijoje neturėjusiu brutaliu masiniu trėmimu į Sibirą, paskui birželio 22-ąją prasidėjusiu sovietų ir nacistinės Vokietijos karu, birželio 23-iąją Lietuvių aktyvistų fronto organizuotu sukilimu prieš okupantų valdžią ir besitraukiančių sovietų siautėjimais ir taikių žmonių žudymais. 
Nuotrauka
vasario16
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-02-16
Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena svarbi kiekvienam lietuviui, išskirtinė mūsų valstybei. Ji skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos narių pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės nutarimui paminėti. Šio reikšmingo įvykio atgarsių galima rasti ir Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ – ne tik nuotraukose, bet ir iš tarpukario išsaugotoje vėliavoje. Ši data įamžinta ir gatvės pavadinimu. O netolimi istoriniai įvykiai dar gyvi ne vieno tauragiškio atmintyje. 
Nuotrauka
nnuotrauka
Inventorinis numeris ŽVM I 33, © Žemaičių vyskupystės muziejus. Vacio Miliaus/www.limis.lt nuotrauka
Įkelta:
2023-02-15
Į Kultūros vertybių registrą įtrauktą unikalų Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios statinių kompleksą sudaro bažnyčia, varpinė, šventoriaus tvora su vartais ir koplytėlėmis, klebonija, svirnas, namas ir rūsys. 
Nuotrauka
norkiskes dvaras
Tauragės krašto muziejaus „Santakaׅ“ nuotrauka
Įkelta:
2023-02-09
Prieš devyniolika metų nugriautas Norkiškės dvaras atmintyje išliko greičiausiai tik istorijos mėgėjams bei Batakių ir gretimų apylinkių gyventojams. Iš įspūdingo dydžio dvaro dabar netoli Skaudvilės liko tik jo pamatai.
Nuotrauka
sebeda
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-01-26
Pirmasis Tauragės kraštotyros draugijos tarybos pirmininkas, teisininkas, bibliotekininkas Pranas Šebeda buvo vienas pirmųjų Tauragės rajono kraštotyrinio judėjimo organizatorių. Praėjo jau 51-eri metai po kraštotyrininko mirties, tačiau jo indėlis į Tauragės kraštotyros istoriją – milžiniškas.
Nuotrauka
pilis sena
„Lietuva senose fotografijose“ feisbuko paskyros nuotrauka
Įkelta:
2023-01-19
Didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukusį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuojamą projektą „Tauragės archyvų paslaptys“ tęsiame ir šiemet, toliau visuomenei pristatydami Tauragės krašto istorinius, kultūrinius, etnografinius, kultūros paveldo lobynus, saugomus Tauragės krašto muziejuje ir jo skyriaus Tremtinių ir rezistencijos muziejaus archyvuose. Istorinės, kultūrinės informacijos sklaidai ir skirtas šis projektas.
Nuotrauka
partizanams renginys
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-22
Lapkričio 18-ąją Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kvietė visus į Batakius, kur buvo pakartotas sėkmingas istorinis 6 kilometrų partizanų žygis, vykęs prieš 75-erius metus. 
Nuotrauka
sungailiskiu
Kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“ nuotrauka
Įkelta:
2022-11-03
Sungailiškius, išsistačiusius abipus Tauragės–Šilalės plento, pralekiame dažnai. O ar dažnai pagalvojame, kuo šis kaimas įdomus, kokia jo istorija? Nemažai sužinoti galima iš savo kraštui neabejingų žmonių surinktos medžiagos. Šįkart skaitytojų dėmesiui pateikiame įdomiausias ištraukas iš kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“, kurį 2005 m. parengė bibliotekininkė Klema Fetingienė. Darbas saugomas Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros fonde. 
Nuotrauka
prof
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2022-10-13
Tauragės kraštas išaugino daug išskirtinių asmenybių, daug pasiekusių moksle, mene, sporte. Viena jų – psichologijos mokslų daktaras, profesorius Aleksandras Jacikevičius, daugiau nei 15 metų vadovavęs Šiaulių pedagoginio instituto Psichologijos ir defektologijos katedrai, dėstęs įvairius kursus Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Į mūsų šalies mokslo istoriją jis įėjo ir kaip pirmasis psichologijos habilitacinio darbo autorius. Spalio 8-ąją jam būtų sukakę 100 metų.
Nuotrauka
DESANTAS
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2022-10-06
Istorinėje vietoje Ringinių kaime (Tyrelio girioje, Žygaičių apylinkėse) tą pačią dieną, kaip prieš 72 metus – spalio 3-ąją – buvo pakartotas partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Klemenso Širvio-Sakalo ir Benedikto Trumpio-Ryčio desanto nusileidimas. J. Lukša-Daumantas – garsiausias Lietuvos partizanas, tačiau nedaug kas žino, jog dalelė jo kovos istorijos glūdi netoli Tauragės, kur 1950-ųjų spalį su bendražygiais jis vykdė žvalgybinę misiją. Tauragės krašto muziejus (TKM) „Santaka“ ir jo padalinys Tremties ir rezistencijos muziejus antrus metus tyrinėja šios istorijos aplinkybes. O nepakartojamą reginį smalsuoliams dovanojo – pučiant pavojingam rudeniškam vėjui istorinio desanto rekonstrukciją atliko – trys Lietuvos kariuomenės Žvalgybos kuopos nariai. 
Nuotrauka
sinagoga
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-09-13
Praėjusį savaitgalį Skaudvilėje, kaip ir kasmet, surengta grandiozinė miesto šventė. Tarp įvairiausių linksmybių, sporto varžybų, koncertų įvyko ir nedidelis, tačiau reikšmingas įvykis – prie buvusios miestelio sinagogos atidengtas Atminimo paminklas, įamžinantis čia gyvenusią Skaudvilės žydų bendruomenę. Žydai kadaise sudarė daugiau nei pusę miestelio gyventojų. Šiandien pastatas sunkiai atpažįstamas, todėl ženklas tiek skaudviliškiui, tiek miesto svečiui primins, kad čia gyveno žydų bendruomenė ir čia buvo jų gyvenimo centras – sinagoga. Atminimo ženklą dovanojo Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.
Nuotrauka
 nuotrauka
Įkelta:
2022-08-31
Laisvadieniai – puiki proga pažinti savo kraštą. Daugybė gražių vietų ir gilią istoriją menančių vietų yra visai čia pat. Pavyzdžiui, Viešvilė, žavinti turtinga istorija ir nuostabiu parku. Kai nenori ar negali keliauti toli, aplankyti šį išskirtinį miestelį – puikus pasirinkimas. O prieš aplankant galbūt pravers šiek tiek istorijos?  
Nuotrauka
baltijos kelias
Įkelta:
2022-08-25
Kaip skelbė Tauragės krašto muziejus „Santaka“, dešimtmečius Lietuvoje komunistų partija plovė žmonių smegenis, vietoj krikščioniškųjų vertybių bruko marksistinę–lenininę ideologiją. Gyvenimas totalitarinėje sovietinėje sistemoje žalojo likimus, moralę ir mąstymą. Viskas slėpta, falsifikuota. Visuomenė buvo suskaldyta. Bet daugumai Lietuvos žmonių palaužti laisvės dvasios nepavyko. Apie tai kalbėti pirmadienį Tremties ir rezistencijos muziejuje vykusiame renginyje  „Kelias į nežinią, kelias į laisvę“.
Nuotrauka
dvaras svente
Įkelta:
2022-08-03
Savaitgalį Tauragės Dvaro bendruomenė šventė jubiliejų – minėjo 600 metų, kai Tauragės Dvaras pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Žinoma, tikslios datos, kada įkurtas Tauragės Dvaras, jau nesužinosime, tad bendruomenė šventei pasirinko tiesiog gražią vidurvasario dieną. Nors netrūko šventėje ir istorinių akcentų – puošnūs damų rūbai, renginio vedėjos Karolinos Kisnėrienės papasakota Tauragės Dvaro istorija, vis dėlto dominavo šių dienų pramogos: sporto varžybos, koncertai, šratasvydis ir batutai.
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Įkelta:
2022-07-27
Šiemet sukanka 95 metai nuo tada, kai buvo pastatyti Tauragės geležinkelio stoties rūmai. Tauragės krašto archyvuose ieškota informacijos apie įspūdingo, į Kultūros vertybių registrą įtraukto pastato istoriją. Tiems, kurie nebeprisimena per Tauragę dundančių keleivinių traukinių, pateikiame mažumėlę istorijos, o keliavusiems pateikiami faktai tikriausias sukels malonių prisiminimų.   
Nuotrauka
zukai
Įkelta:
2022-07-13
Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksui priskiriama ir klebonija bei ūkinis pastatas. Šis valstybės saugomas, į Kultūros vertybių registrą įrašytas objektas, vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Tiesa, pastatų būklė vargana, lėšų jiems remontuoti parapija gauna labai mažai. Nepaisydamas sunkumų, šeštadienį parapijos klebonas Edikas Šulcas kviečia į ekumenines pamaldas, skirtas bažnyčios 115 metų sukakčiai paminėti. 
Nuotrauka
gedulo ir vilties
Įkelta:
2022-06-15
Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint 81-ąsias masinio gyventojų arešto ir trėmimo metines, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus surinko statistinius duomenis apie sovietų represuotus tauragiškius. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-05-24
1952 m. gegužės 21 dieną Tauragės rajone, Tyrelių miške, netoli nuo Žygaičių seniūnijos Aukštupių kaimo, kaudamiesi su kur kas gausesnėmis priešo pajėgomis, garbingai žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Jūros (Žalgirio) būrio vadas Antanas Sudeikis, slapyvardžiu Girėnas, ir jo brolis Zigmas Sudeikis, kurio partizaninis slapyvardis – Darius. Gegužės 21-ąją nuo jų žūties sukako 70 metų. 
Nuotrauka
 Jančauskas
Įkelta:
2022-05-04
Išėję pasivaikščioti tauragiškiai Kartų parke gali pamatyti naują išskirtinį suoliuką. Jis pastatytas tautodailininko-kraštotyrininko Liudo Jančausko atminimui. Taip 110 metų sukaktį paminėti sugalvojo L. Jančausko dukra Sigutė Pavilionienė. Simboliška ir prasminga, kad L. Jančauskas gimė gegužės 3-iąją, kai minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, o gegužės 7-ąją minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  
Nuotrauka
simonaityte
Įkelta:
2022-04-20
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Taip siekiama paminėti, jog prieš 125 metus gimė ši išskirtinė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Ne tik aukšti politikai, bet daugybė literatūros, kultūros mylėtojų žino, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga kūrėja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Idėja paminėti rašytojos jubiliejų ir paskatinti jaunus žmones, moksleivius skaityti, ieškoti, atrasti ir džiaugtis atrastomis Ievos Simonaitytės sąsajomis su Tauragės kraštu kilo Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Linai Tekorienei. Į projektą „Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte“ įsitraukė progimnazijos aštuntokai, istorijos mokytoja Vilija Valuckienė. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-04-12
Tauragės krašto muziejus ,,Santaka“ kartu su Tauragės šaulių 702-ąja Juozo Kasperavičiaus kuopa balandžio 9 d. organizavo Lietuvos partizanų Juozo Kasperavičiaus ir Albino Biliūno žūties, įvykusios prieš 75 metus, minėjimą. Partizanų atminimo minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, po to buvo iškilminga rikiuotė prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams, vėliau vykta į žūties vietą miške (Tauragės r. Antegluonio k.), Tauragėje partizanai pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus, surengta istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje.
Nuotrauka
nairanauskas
Įkelta:
2022-04-01
Istorijos tyrinėtojo Jono Nairanausko knygose – tragiškai susiklostę Tauragės krašto žmonių likimai. Vienoje knygų jis papasakojo apie sovietinių jėgos struktūrų pradėtą bylą prieš Antaną Dragūną – buvusį Žygaičių valsčiaus viršaitį. Kaip pasakojo J. Nairanauskas, sovietų įkalinto kraštiečio artimieji ilgą laiką nežinojo, kur jis dingo. Lietuvos ypatingajame archyve surinkti dokumentai galiausiai atskleidė paslaptį.