Archyvų paslaptys

Sausio 20-ąją sukanka 100 metų, kai gimė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos vadas Aleksandras Mieliulis, slapyvardžiu Algimantas, Neptūnas. Keletas istorijos archyvuose rastų detalių apie žymaus tauragiškio pasipriešinimo kovą.  

Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1923 m. vasario 1 d. pakrikštytas Jono ir Agutės iki santuokos Vencelytės Mieliulių sūnus, vardu Aleksandras, gimęs 1923 m. sausio 20 d. Tauragėje. (1.)

Daug kur rezistencinėje literatūroje Aleksandras Mieliulis vadinamas Aleksu Miliuliu.

Vokiečių okupacijos metais jis įsijungė į Lietuvos laisvės armijos (LLA) gretas. 

Nuotrauka

Raimondo Matemaičio nuotrauka

Buvo anglų kalbos mokytojas. Dirbo Tauragės apskrities Žygaičių valsčiaus Būdviečių, vėliau Žygaičių mokykloje.

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. pradžioje, A. Mieliulis subūrė pirmuosius partizanus Žygaičių apylinkėse. 1946 m. birželį paskirtas partizanų Lydžio rinktinės 3-iosios kuopos vado pavaduotoju, po trijų mėnesių – kuopos štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku.

Prisimena Tauragės krašto partizanė Ona Lešinskaitė-Švedienė – Akacija:

„1946 m. žiemą pas mus pradėjo lankytis jau anksčiau Tyrelių miške įsikūręs partizanų būrys. Tų pačių metų vasarą pasiprašė mamos leidimo ūkyje įsirengti slėptuvę, kurią išsikasė daržo gale. Čia laikydavosi Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3-iosios kuopos vyrai: kuopos vadas Aleksas Miliulis Algimantas, Neptūnas, Petras Balčinas Pušis, Mečys Dargužas Aras, Simas Gavėnia Sakalas. Vyrai turėjo slėptuvėje rašomąją mašinėlę ir radijo imtuvą, leido laikraštėlį „Laisvės varpas“, spausdino atsišaukimus, turėjo lietuvišką vėliavą, ginklus. Štabo vyrai visą laiką slėptuvėje nebūdavo, eidavo lankyti kitus būrius. Be to, turėjo atsarginę slėptuvę Tyrelių miške.“ (2.)

Aleksą Mieliulį-Algimantą, Neptūną savo straipsnyje Laisvės kovų archyvo 35 numeryje mini Irena Montvydaitė-Giedraitienė:

„Tai buvęs Žygaičių vls., Būdviečių mokyklos mokytojas. Vienas pirmųjų partizaninių organizacijų steigėjas Žygaičių vls. Partizanų vadovybės štabo narys – būrio, kuopos vadas. Leido pogrindinį laikraštį „Laisvės varpas“.

1945 m. Aukštupių kaime, Žygaičių valsčiuje, ūkininko Silvestro Bučinsko sodyboje, tvarte po avių gardais buvo įrengtas bunkeris. Įėjimas iš malkinės pusės, pamato apačioje. Įėjimo anga slepiama užkraunant malkomis. Nors slėptuvėje gyvenimo sąlygos nepavydėtinos, tačiau spaustuvė slėptuvėje veikė iki 1947 m. rudens. Spausdinamo laikraštėlio „Laisvės varpas“ apipavidalinimas – paveikslai ir pavadinimas – taškučiais. „Spauda, kurią skaitydavome beveik kiekvienas, buvo platinama ir tarp vietinių gyventojų“, – prisimena Jonas Ozgirdas.

1947 m. rudenį partizanai buvo išduoti, tačiau spėjo pasitraukti ir išsinešti spausdinimo įrangą. Tuo metu tose apylinkėse suėmė daug gyventojų. Iš Bučinskų šeimos suėmė penkis: tėvą, tris sūnus ir dukrą. Svarbiausia tai, kad Bučinskų sūnūs Alfonsas ir Bronius buvo ,,istribiteliai“ (stribai). Didžiausias smūgis atiteko jiems, kai enkavedistai sužinojo, jog tarp jų yra „banditų“. Net ir vėliau sovietai neleido Broniui grįžti į Lietuvą. Mirė jis Komijos respublikoje.“ (3.)

1948 m. liepos mėn. Aleksandras Mieliulis tapo Kęstučio apygardos Aukuro (nuo 1949 m. pradžios pavadinimas pakeistas į Butigeidžio) rinktinės vadu. Einant šias pareigas A. Mieliuliui pavyko Tauragėje įsteigti pogrindinę organizaciją „Raketa“, tarp kurios narių buvo ir sovietų represinių struktūrų darbuotojų. 1949 m. balandžio mėn. jis buvo paskirtas ketvirtuoju Kęstučio apygardos vadu vietoj į Rytų Lietuvą išvykusio Henriko Danilevičiaus Vidmanto. (4.)

Nuotrauka

Raimondo Matemaičio nuotrauka

Į šiaurės rytus nuo Tauragės bent keliolika kilometrų tęsiasi gūdūs eglių miškai. Jų kraštas ties Ridikiške ir besunykstančia Kaziške vadinamas Kaziškės kaimo vardu. Būtent čia, tiesiog Tauragės pašonėje, 1949 m. įsikūrė Kęstučio apygardos štabas, kuriam vadovavo A. Mieliulis Algimantas, Neptūnas.

Tačiau ketvirtasis apygardos štabas nesugebėjo išvengti išdavystės.

„Birželio 7 d. buvo išprovokuota Kęstučio apygardos vadovybė. MGB agentas Šimkus (Zenonas Noreika) iškvietė štabo pareigūnus į susitikimą su MGB agentu Platonu – buvusiu Lietuvos kariuomenės kapitonu, neva galinčiu dirbti apygardos „štabe“. „Susitikimas“ įvyko Tauragės apskrities Sungailiškių apylinkės Kaziškės miške, kuriame buvo štabo bunkeriai. Po įnirtingų kautynių žuvo Kęstučio apygardos vadas A. Mieliulis, štabo nariai A. Norkus Starkus, Steponas Venckaitis...“, – knygoje „Žuvusiųjų prezidentas“ rašo Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė. 

1949 m. birželio 8 d. kautynėse žuvusių Kęstučio apygardos vado A. Mieliulio Algimanto, Neptūno ir apygardos Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininko Stepono Venckaičio Bijūno, Girėno, taip pat birželio 9 d. nukauto apygardos štabo nario Alberto Norkaus Linksmučio, Starkaus išniekinti palaikai gulėjo Tauragėje, Šubertinės kieme. Manoma, kad ten jie buvo ir užkasti. (5.)

Kęstučio apygardos partizanė, A. Mieliulio žmona Ona Mieliulienė Neptūnienė, Ramunė kilusi iš Žygaičių valsčiaus Urvinių k., suimta 1947 m. rugsėjo 19 d. Kalinta Šilutėje. 1948 m. gegužės 29 d. nuteista dešimčiai metų lagerio. Kalinta Temlage (Dubrovlage), Mordovija. Nuo 1955 m. buvo tremtyje Novosibirsko srityje ir Zimoje, Irkutsko srityje. Paleista 1958 m. gegužės 28 d. Tačiau į Lietuvą negrįžo. Iki mirties 1993 m. sausio mėn. gyveno Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities Stalupėnų (Nesterovo) rajone, ten ir palaidota. Šio straipsnio autorius, 1990 m. vasarą su žygeivių grupe keliaudamas po Karaliaučiaus kraštą, Stalupėnų (Nesterovo) r. Katinavos k. atsitiktinai sutiko Oną Mieliulienę. Visa žygeivių grupė apsilankė jos namuose. Ji mums išsakė savo svajonę sugrįžti gyventi į Tauragę. Jos norą perdaviau Tauragėje išrinktai Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatei Zitai Šličytei. Tačiau butas kaip į Lietuvą grįžtančiai tremtinei O. Mieliulienei Tauragėje buvo skirtas tik apie 2000 metus. 

Nuotrauka

Jono Nairanausko fotografija

1997 m. gruodžio 22 d. A. Mieliuliui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. gegužės 19 d. įsakymu jam suteiktas pulkininko laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. gegužės 19 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius).

Aleksandro Mieliulio ir jo bendražygių žūties vietoje buvo pastatytas tipinis atminimo ženklas. Iškirtus toje vietoje mišką 2019 m. pavasarį kalvelė aplink buvusios partizanų slėptuvės vietą Tauragės miškininkų iniciatyva buvo apsodinta ąžuoliukais. Šių medelių sodinimo talkoje dalyvavo ir Tauragės politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai. 

Partizanų žūties vieta yra buvusios Pužiškės girininkijos 2 kvartale, tačiau nuvykimo keliai gana klaidūs. Galima pasinaudoti knygoje ,,Pietų Karšuva“ duotomis nuorodomis.

Prižiūrėti šio paminklo Lietuvos partizanams aplinką prisiėmė Tauragės ,,Šaltinio“ progimnazija. Manyčiau, kad tai yra sektinas pavyzdys ir kitoms mūsų rajono mokykloms imtis iniciatyvos prižiūrėti laisvės kovas įamžinančius paminklus. 

Literatūra ir šaltiniai:

1. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020-07-30 archyvo pažyma apie gimimą Nr. (P1-4435) P2 - 

2. Laisvės kovų archyvas 35, 2003, p. 98.

3. Ten pat, p. 87, 88.

4. https://partizanai.org/rutos-trimonienes/6828-aleksandras-mieliulis-algimantas-neptunas-1923-01-20-1949-06-08

5. Ten pat

Nuotrauka