Unikalus reginys: kariškiai Žygaičių miške pakartojo legendinio Juozo Lukšos desanto nusileidimą
Įkelta:
2022-10-06
Nuotrauka
DESANTAS
Nuotraukos autorius:
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos
Aprašymas

Desanto sutiktuvės 

 

 

,
Nuotrauka
DESANTAS
Nuotraukos autorius:
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos
Aprašymas

Desanto sutiktuvės 

 

 

,
Nuotrauka
DESANTAS
Nuotraukos autorius:
 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotrauka 
Aprašymas

Turbūt plačiausiai žinoma J. Lukšos fotografija, iš kurios atkurta desantininkų apranga ir ekipuotė:  K. Širvys–Sakalas J. Lukša-Daumantas ir B. Trumpys-Rytis

 

 

 

,
Nuotrauka
DESANTAS
Nuotraukos autorius:
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotrauka
Aprašymas

E. Kuckailis su bendražygiais įkūnijo legendinį desantą

 

 

,
Nuotrauka
DESANTAS
Nuotraukos autorius:
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotrauka
Aprašymas

Desanto rekonstrukcijai vos nesutrukdė ne juokais pakilęs vėjas

 

 

Istorinėje vietoje Ringinių kaime (Tyrelio girioje, Žygaičių apylinkėse) tą pačią dieną, kaip prieš 72 metus – spalio 3-ąją – buvo pakartotas partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Klemenso Širvio-Sakalo ir Benedikto Trumpio-Ryčio desanto nusileidimas. J. Lukša-Daumantas – garsiausias Lietuvos partizanas, tačiau nedaug kas žino, jog dalelė jo kovos istorijos glūdi netoli Tauragės, kur 1950-ųjų spalį su bendražygiais jis vykdė žvalgybinę misiją. Tauragės krašto muziejus (TKM) „Santaka“ ir jo padalinys Tremties ir rezistencijos muziejus antrus metus tyrinėja šios istorijos aplinkybes. O nepakartojamą reginį smalsuoliams dovanojo – pučiant pavojingam rudeniškam vėjui istorinio desanto rekonstrukciją atliko – trys Lietuvos kariuomenės Žvalgybos kuopos nariai. 

2021-aisiais LR Seimo nutarimu visa Lietuva minėjo J. Lukšos-Daumanto metus – jo gimimo 100-mečio sukaktį ir 70-ąsias žūties metines, laisvės kovų simboliu tapusio partizano atminčiai skirti renginiai nuvilnijo per visą šalį. TKM „Santaka“ savo padalinyje Tremties ir rezistencijos muziejuje pernai lapkričio pradžioje taip pat surengė minėjimą, skirtą J. Lukšai – pogrindinės spaudos redaktoriui, plunksnos virtuozui ir Lietuvos partizanų valstybės architektui, žmogui, bent du kartus pralaužusiam geležinę uždangą. Tremties ir rezistencijos muziejuje (tauragiškių vadinamame Šubertine) eksponuota Karo istorijos rekonstruktorių klubo „Partizanas“ atkurtos desanto ekipuotės paroda „Daumanto būrys“, paskaitą skaitė šio klubo įkūrėjas ir vadovas doc. dr. Ramūnas Skvireckas. 

Tuokart ir užsimezgė muziejininkų ryšiai su kariškiu, rašytoju, uoliai populiarinančiu laisvės kovų istoriją, brandinusiu mintį atkartoti legendinio desanto (desantas karinėje taktikoje – kovinės grupės išlaipinimas iš transporto priemonės į priešo užimtą teritoriją, – aut. past.) nusileidimą istorinėje vietoje – Žygaičių apylinkėse. Praėjusį pirmadienį įvykusio šuolio „architektas“ ir centrinė figūra – Ernestas Kuckailis, įkūnijęs partizaną J. Lukšą-Daumantą. 

TKM „Santaka“ padalinio Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas Raimondas Matemaitis, remdamasis istoriniais šaltiniais bei paties surengtų ekspedicijų metu surinktais duomenimis, nustatė vietą Ringinių kaime, kurioje galimai nusileido legendinis desantas. Jam talkino miškininkas bei kraštotyrininkas, žygaitiškis Jonas Nairanauskas, uoliai tyrinėjantis Kęstučio apygardos partizanų istoriją. Būtent ten nuspręsta surengti desanto rekonstrukciją, atkuriant ne tik šuolio aplinkybes, bet ir istorinę datą – spalio 3-ąją. 

Planų vos nesujaukė vėjas

Anot E. Kuckailio, šiam šuoliui desanto rekonstruktoriai uoliai ruošėsi – Pociūnų aerodrome (Kaune) atliko tris bandomuosius šuolius, išbandė, kaip tvirtinti ginkluotę. Tiesa, iki paskutinės minutės buvo tikimybė, jog desanto rekonstrukcija neįvyks. Iš Klaipėdos oro uosto atskridus lėktuvui šuoliui trukdė sustiprėjęs vėjas, kuris, anot parašiutininko, buvo ribinis. 

„Šuolio vadovai bent penkis kartus mūsų klausė, ar jūs tikrai šoksit“, – paskutinės minutės dvejonėmis dalijosi E. Kuckailis. – „Bet buvo didžiulis noras, juk metus svajota. Reikėjo tai padaryti, ant savęs prisiimant visą riziką. Bet pavyko puikiai, pavyko be traumų, nusileidom, išsiskleidėm.“

Kaip žinoma iš istorinių šaltinių, 1950-ųjų spalio 3-osios naktį J. Lukša su bendražygiais į Lietuvą atskrido net iš Vokietijos. Pirmadienį lėktuvas kilo iš Klaipėdos. Beje, pats senovinis lėktuvas, panašus į tą, kuriuo atskrido J. Lukša, priklauso Klaipėdos aerodromui. 

Nuotrauka
DESANTAS
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotrauka

„Jis yra lėtesnis, iš jo švelniau vyksta šuolis. Iš kariško „Spartano“ kai meta, oro srautas yra didžiulis, jo greitis yra didelis, desantavimo greitis yra per 200 km/val. O šis skrenda 140 km/val. greičiu, tad ir išmeta švelniai“, – skrydžio subtilybėmis dalijosi E. Kuckailis. 

Anot E. Kuckailio, šuolio aukštis taip pat buvo istoriškai teisingas – amerikiečiai mesdavo desantus nuo 150 iki 300 m aukštyje. Šis nusileidimas – 83-ias Ernesto šuolis parašiutu. Šuoliai parašiutais atlikti dėvint detaliai atkurtas partizanų uniformas, atskiru parašiutu išmestas krovinys, kaip ir 1950 m. Vyrai buvo pasipuošę Karo istorijos rekonstruktorių klubas „Partizanas“ atkurta legendinio desanto ekipuote ir drabužiais.

Desanto sutiktuvės pratęstos Žygaičių daugiafunkciame centre, talkinant Žygaičių bendruomenei, Žygaičių gimnazijai, bibliotekai. Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas R. Matemaitis skaitė pranešimą apie J. Lukšos-Daumanto indėlį į Lietuvos laisvės kovas, prisiminimais dalijosi šaulys Danielius Saukevičius, žygaitiškiai kraštotyrininkas J. Nairanauskas, gretimos sodybos savininkė Stasė Šerpytienė.

Prielaidų daugiau nei faktų

J. Lukšos desanto nusileidimas apipintas legendomis ir prielaidomis. Gretimos sodybos savininkė S. Šerpytienė pasakojo, kad būdama šešerių partizanus aptiko miegančius daržinėje, parsivedė į trobą ir kartu su tėčiu valgydino. Partizanai esą atsilyginę mūsų kraštuose neregėta kramtomąja guma. Taip pat sklaidę žemėlapį bei kalbėję, esą ne čia nusileido. Išties egzistuoja prielaida, jog Lukšos desantas Tauragėje esą buvo išmestas per klaidą. Tarp istorijos tyrinėtojų ir entuziastų svarstoma, jog partizanai galimai turėję būti desantuoti Kazlų Rūdoje, link kurios, beje, iš Tauragės, kaip žinoma, jie ir patraukė. 

Nuotrauka
DESANTAS
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotrauka

Tačiau E. Kuckailis abejoja, ar tokie patyrę kovotojai galėjo taip suklysti. Jo nuomone, Ringinių kaimo pieva, apsupta miškų, per daug patogi vieta desantavimui, kad būtų pasirinkta per klaidą. 

„Šia tema galima būtų diskutuoti ilgai. Ar tai buvo lakūnų klaida, ar vis dėlto J. Lukša tai numatė. Kai aš pamačiau šią aikštelę, į kurią dabar mes nusileidom, kai pamačiau visą situaciją – mišką šalia, kuris taktiškai atsitraukimui idealiai tinka, pagalvojau, kad tokia riebi klaida galbūt negalėjo įvykti, ir darau asmeninę prielaidą, jog J. Lukša ne atsitiktinai čia šoko. Galėjo būti tas šuolis suplanuotas, nes atsitiktinai pataikyti į tokią idealią vietą nežinau, ar įmanoma“, – iškart po rekonstrukcijos šuolio vietoje LRT televizijai teigė E. Kuckailis. 

Kraštotyrininkas J. Nairanauskas taip pat abejoja, ar tikrai Stasės šeima bendravo su Lukšos desanto partizanais. Anot J. Nairanausko, šiuose kraštuose būta ne vieno desanto nusileidimo – diversantų desantus čia mesdavo ir sovietų saugumas, dėl to gyventojai galėjo sutikti visai ne Lukšą su bendražygiais, o MGB (sovietų saugumo) agentus. 

„Mat jį perkūnas“

Pasak E. Kuckailio, labiausiai tikėtina, kad po šio šuolio partizanai logiškai patraukę nakvynės ieškoti kuo toliau. 

Žinoma, kad Lukša su bendražygiai prarado desanto krovinį su radijo stotimis ir kitais būtinais daiktais ir į Kazlų Rūdą iškeliavo be jo. Kraštotyrininkas J. Nairanauskas pasidalijo vietinių gyventojų liudijimais paremtais spėjimais, esą desanto krovinį radę vietiniai. Mat desanto krovinyje buvę atsišaukimai esą paplitę tarp vietinių „Jūros“ būrio partizanų. 

Nuotrauka
DESANTAS
 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotrauka 

Remiantis istoriniais šaltiniais, būtent prarastas krovinys sąlyginai pražudė Lukšą. Nors apie desanto nusileidimą MGB sužinojo palyginti vėlai, po kelių mėnesių, diversijos Tauragės apylinkėse ėmėsi pasinaudodami būtent pamestu kroviniu – desantininkais persirengę MGB agentai leidosi į krovinio „paieškas“, ir pasinaudodami šia informacija, iškvotė vietinius gyventojus apie paslėptą konteinerį. Taip desanto krovinio turinys pateko į rankas emgėbistams.

Yra išlikęs Klemenso Širvio-Sakalo liudijimas, kurį 2001 m. jam dar gyvam esant nufilmavo istorikas Dalius Žygelis. Jo ištrauka rodoma šiemet gegužę išleistame dokumentiniame filme „Laisvės žvalgas“: „Girdžiu, mane šaukia Rytas su Lukša: Frenkai, Frenkai – sako, kur tu. Mes čia. O aš, sakau, medy sėdžiu“, – nors gulėdamas ligos patale, juokdamasis apie desanto naktį pasakojo K. Širvys. – „Konteinerio ieškojom, neradom, paskui Juozas sako – mat jį perkūnas, einam, nes, sako, užeis tuoj rusai, mus čia patvarkys. Sako, varom iš čia. Duosim, sako, žinią vietiniam čia žmonėm, iš Suvalkijos, kad suieškotų tą konteinerį, paimtų, ir aparatūrą nors atsiųstų mums. Radijo siųstuvas pas mus buvo ant pečių, kuprinėse, tai mes jį atsinešėm į Kazlų Rūdos miškus.“

Nuotrauka
DESANTAS
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos

Anot filme kalbinto aeroklubo vadovo, tų laikų šuolis su nevaldomais parašiutais, naktį, į mišką, tikrai buvo sudėtingas. 

Pasak istoriko D. Žygelio, nusileidę partizanai desantininkai neturėjo laiko susirasti konteinerių su amunicija, daiktais, ginklais, ir, kaip bebūtų liūdna, tie konteineriai pateko į saugumiečių rankas. Saugumiečiai tuos konteinerius ne tik detaliai išanalizavo, bet ir nufotografavo, tad dabar istorikų rankose – kokybiškos nuotraukos su konteineriuose buvusiais daiktais. Tai yra penas rekonstruktoriams, kurie, žinodami, kokių daiktų ieškoti, gali visiškai atkurti partizanų ekipuotę ir susirinkti visus daiktus rekonstrukcinėms scenoms. 

Įdomioji partizanų istorija 

Anot desantininką J. Lukšą-Daumantą įkūnijusio E. Kuckailio, įvykių bei rekonstrukcijos yra ypatingai paveikus būdas įdomiai papasakoti Laisvės kovų istorijas, vaizdingai atkuriant tikrus įvykius ar daiktus. Tačiau tai daryti jam puikiai sekasi ir rašant knygas, kurių žanrą, anot jo, galima būtų įvardyti kaip „istorijos popsą“. Autorius kuria grožinę literatūrą, paremtą tikrais istoriniais faktais ir asmenybėmis, dažnai į vieną istorijų herojų sudėdamas keleto asmenybių bruožus bei patirtis.  

E. Kuckailis yra Karybos instituto darbuotojas, vienas Jėgerių bataliono kūrėjų, pirmojo specialiųjų pajėgų eskadrono „Erelis 02“ Afganistane ryšininkas-kulkosvaidininkas, Žvalgų mokyklos kovinio rengimo instruktorius bei 8 knygų autorius. Vėliausia jo knyga – „Partizanai: kovoti, išgyventi, nugalėti. Partizaninis karas profesionalaus kario akimis“ išleista kaip tik šiemet. TKM „Santaka“ muziejininkai pakvietė E. Kuckailį pristatyti šią knygą tauragiškiams artimiausiu metu bei kviečia sekti naujienas muziejaus puslapyje bei socialiniuose tinkluose. 

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
partizanams renginys
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-22
Lapkričio 18-ąją Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kvietė visus į Batakius, kur buvo pakartotas sėkmingas istorinis 6 kilometrų partizanų žygis, vykęs prieš 75-erius metus. 
Nuotrauka
sungailiskiu
Kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“ nuotrauka
Įkelta:
2022-11-03
Sungailiškius, išsistačiusius abipus Tauragės–Šilalės plento, pralekiame dažnai. O ar dažnai pagalvojame, kuo šis kaimas įdomus, kokia jo istorija? Nemažai sužinoti galima iš savo kraštui neabejingų žmonių surinktos medžiagos. Šįkart skaitytojų dėmesiui pateikiame įdomiausias ištraukas iš kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“, kurį 2005 m. parengė bibliotekininkė Klema Fetingienė. Darbas saugomas Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros fonde. 
Nuotrauka
prof
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2022-10-13
Tauragės kraštas išaugino daug išskirtinių asmenybių, daug pasiekusių moksle, mene, sporte. Viena jų – psichologijos mokslų daktaras, profesorius Aleksandras Jacikevičius, daugiau nei 15 metų vadovavęs Šiaulių pedagoginio instituto Psichologijos ir defektologijos katedrai, dėstęs įvairius kursus Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Į mūsų šalies mokslo istoriją jis įėjo ir kaip pirmasis psichologijos habilitacinio darbo autorius. Spalio 8-ąją jam būtų sukakę 100 metų.
Nuotrauka
sinagoga
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-09-13
Praėjusį savaitgalį Skaudvilėje, kaip ir kasmet, surengta grandiozinė miesto šventė. Tarp įvairiausių linksmybių, sporto varžybų, koncertų įvyko ir nedidelis, tačiau reikšmingas įvykis – prie buvusios miestelio sinagogos atidengtas Atminimo paminklas, įamžinantis čia gyvenusią Skaudvilės žydų bendruomenę. Žydai kadaise sudarė daugiau nei pusę miestelio gyventojų. Šiandien pastatas sunkiai atpažįstamas, todėl ženklas tiek skaudviliškiui, tiek miesto svečiui primins, kad čia gyveno žydų bendruomenė ir čia buvo jų gyvenimo centras – sinagoga. Atminimo ženklą dovanojo Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.
Nuotrauka
 nuotrauka
Įkelta:
2022-08-31
Laisvadieniai – puiki proga pažinti savo kraštą. Daugybė gražių vietų ir gilią istoriją menančių vietų yra visai čia pat. Pavyzdžiui, Viešvilė, žavinti turtinga istorija ir nuostabiu parku. Kai nenori ar negali keliauti toli, aplankyti šį išskirtinį miestelį – puikus pasirinkimas. O prieš aplankant galbūt pravers šiek tiek istorijos?  
Nuotrauka
baltijos kelias
Įkelta:
2022-08-25
Kaip skelbė Tauragės krašto muziejus „Santaka“, dešimtmečius Lietuvoje komunistų partija plovė žmonių smegenis, vietoj krikščioniškųjų vertybių bruko marksistinę–lenininę ideologiją. Gyvenimas totalitarinėje sovietinėje sistemoje žalojo likimus, moralę ir mąstymą. Viskas slėpta, falsifikuota. Visuomenė buvo suskaldyta. Bet daugumai Lietuvos žmonių palaužti laisvės dvasios nepavyko. Apie tai kalbėti pirmadienį Tremties ir rezistencijos muziejuje vykusiame renginyje  „Kelias į nežinią, kelias į laisvę“.
Nuotrauka
dvaras svente
Įkelta:
2022-08-03
Savaitgalį Tauragės Dvaro bendruomenė šventė jubiliejų – minėjo 600 metų, kai Tauragės Dvaras pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Žinoma, tikslios datos, kada įkurtas Tauragės Dvaras, jau nesužinosime, tad bendruomenė šventei pasirinko tiesiog gražią vidurvasario dieną. Nors netrūko šventėje ir istorinių akcentų – puošnūs damų rūbai, renginio vedėjos Karolinos Kisnėrienės papasakota Tauragės Dvaro istorija, vis dėlto dominavo šių dienų pramogos: sporto varžybos, koncertai, šratasvydis ir batutai.
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Įkelta:
2022-07-27
Šiemet sukanka 95 metai nuo tada, kai buvo pastatyti Tauragės geležinkelio stoties rūmai. Tauragės krašto archyvuose ieškota informacijos apie įspūdingo, į Kultūros vertybių registrą įtraukto pastato istoriją. Tiems, kurie nebeprisimena per Tauragę dundančių keleivinių traukinių, pateikiame mažumėlę istorijos, o keliavusiems pateikiami faktai tikriausias sukels malonių prisiminimų.   
Nuotrauka
zukai
Įkelta:
2022-07-13
Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksui priskiriama ir klebonija bei ūkinis pastatas. Šis valstybės saugomas, į Kultūros vertybių registrą įrašytas objektas, vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Tiesa, pastatų būklė vargana, lėšų jiems remontuoti parapija gauna labai mažai. Nepaisydamas sunkumų, šeštadienį parapijos klebonas Edikas Šulcas kviečia į ekumenines pamaldas, skirtas bažnyčios 115 metų sukakčiai paminėti. 
Nuotrauka
gedulo ir vilties
Įkelta:
2022-06-15
Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint 81-ąsias masinio gyventojų arešto ir trėmimo metines, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus surinko statistinius duomenis apie sovietų represuotus tauragiškius. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-05-24
1952 m. gegužės 21 dieną Tauragės rajone, Tyrelių miške, netoli nuo Žygaičių seniūnijos Aukštupių kaimo, kaudamiesi su kur kas gausesnėmis priešo pajėgomis, garbingai žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Jūros (Žalgirio) būrio vadas Antanas Sudeikis, slapyvardžiu Girėnas, ir jo brolis Zigmas Sudeikis, kurio partizaninis slapyvardis – Darius. Gegužės 21-ąją nuo jų žūties sukako 70 metų. 
Nuotrauka
 Jančauskas
Įkelta:
2022-05-04
Išėję pasivaikščioti tauragiškiai Kartų parke gali pamatyti naują išskirtinį suoliuką. Jis pastatytas tautodailininko-kraštotyrininko Liudo Jančausko atminimui. Taip 110 metų sukaktį paminėti sugalvojo L. Jančausko dukra Sigutė Pavilionienė. Simboliška ir prasminga, kad L. Jančauskas gimė gegužės 3-iąją, kai minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, o gegužės 7-ąją minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  
Nuotrauka
simonaityte
Įkelta:
2022-04-20
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Taip siekiama paminėti, jog prieš 125 metus gimė ši išskirtinė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Ne tik aukšti politikai, bet daugybė literatūros, kultūros mylėtojų žino, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga kūrėja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Idėja paminėti rašytojos jubiliejų ir paskatinti jaunus žmones, moksleivius skaityti, ieškoti, atrasti ir džiaugtis atrastomis Ievos Simonaitytės sąsajomis su Tauragės kraštu kilo Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Linai Tekorienei. Į projektą „Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte“ įsitraukė progimnazijos aštuntokai, istorijos mokytoja Vilija Valuckienė. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-04-12
Tauragės krašto muziejus ,,Santaka“ kartu su Tauragės šaulių 702-ąja Juozo Kasperavičiaus kuopa balandžio 9 d. organizavo Lietuvos partizanų Juozo Kasperavičiaus ir Albino Biliūno žūties, įvykusios prieš 75 metus, minėjimą. Partizanų atminimo minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, po to buvo iškilminga rikiuotė prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams, vėliau vykta į žūties vietą miške (Tauragės r. Antegluonio k.), Tauragėje partizanai pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus, surengta istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje.
Nuotrauka
nairanauskas
Įkelta:
2022-04-01
Istorijos tyrinėtojo Jono Nairanausko knygose – tragiškai susiklostę Tauragės krašto žmonių likimai. Vienoje knygų jis papasakojo apie sovietinių jėgos struktūrų pradėtą bylą prieš Antaną Dragūną – buvusį Žygaičių valsčiaus viršaitį. Kaip pasakojo J. Nairanauskas, sovietų įkalinto kraštiečio artimieji ilgą laiką nežinojo, kur jis dingo. Lietuvos ypatingajame archyve surinkti dokumentai galiausiai atskleidė paslaptį.
Nuotrauka
kronika
Įkelta:
2022-03-16
„Perskaitęs duok kitam! Jei gali, padaugink! Eina nuo 1972 metų“ – tokia žinia buvo skelbiama kiekvieno „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ (toliau – „Kronika“) numerio antraštėje. „Kronikos“ leidimas – vienas ryškiausių lietuvių tautos neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai momentų. Pirmasis leidinio numeris išėjo 1972 m. kovo 19 d. „Kronika“ pateikdavo faktus apie sovietinės valdžios vykdytą tikinčių katalikų (tiek dvasininkų, tiek ir pasauliečių) persekiojimą ir diskriminaciją. Leidinys būdavo perduodamas į laisvąjį pasaulį ir iš ten per sovietų trukdomas radijo programas pasiekdavo okupuotą Lietuvą. Renkant duomenis, rengiant, dauginant, platinant „Kroniką“ dalyvavo šimtai žmonių. Dešimtys „Kronikos“ bendradarbių buvo nuteisti kalėjimo ir lagerio bausmėmis ar ištremti į Sibirą. Tarp jų už „Kronikos“ leidimą 1983 m. suimtas ir 6 metų lagerio bei 4 metų tremties bausme nuteistas pagrindinis leidėjas kunigas Sigitas Tamkevičius. Tačiau vietoje įkalintų ar nukentėjusių stodavo nauji pasišventę žmonės ir „Kronika“ niekada nesustojo ėjusi. Per 17 metų buvo išleistas 81 numeris, paskutinis simboliškai išleistas 1989 m. kovo 19 d. Tuo metu Lietuvoje jau buvo įsisiūbavęs Atgimimo Sąjūdis ir viešai buvo išleistas šimtatūkstantiniu tiražu Lietuvos katalikams skirtas žurnalas ,,Katalikų pasaulis“. „Kronika“ ir šiais laikais lieka pasipriešinimo okupacijai pavyzdžiu ir daugybės dokumentuotų Lietuvos katalikų persekiojimo ir diskriminavimo atvejų autentišku istoriniu šaltiniu. Iš „Kronikos“ išrinkau informaciją, kurioje pateiktos žinios apie Tauragės ir Skaudvilės miestuose bei Tauragės rajone vykdytą tikinčiųjų persekiojimą, ir sudėjau chronologine tvarka, pradedant seniausia informacija.
Nuotrauka
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-03-02
Muziejaus eksponatai atskleidžia daugybę įvairiausių faktų. Neretai iš jų susidėlioja visa šeimos ar giminės saga. Pasak Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkės Ingos Nagaitienės, Skaudvilės krašto muziejuje saugoma nemažai Liudviko ir Kotrynos Gerkių šeimos palikimo, atskleidžiančio tragišką, o tuo pačiu ir herojišką istoriją. 
Nuotrauka
Zima, prie barako.
Įkelta:
2022-02-22
Baisi dalia teko mūsų tautiečiams po 1940 metų. Tūkstančiai buvo išvežami į tolimąjį šaltąjį Sibirą – į svetimą, nežinomą aplinką. Kaip žinia, ten visai kitas klimatas, visai kita augmenija, visai kiti papročiai ir visai kitoks laukė gyvenimo būdas. Gyvenimas – dėl išgyvenimo. Igarka, Vorkuta, Magadanas, Norilskas, Krasnojarskas, Irkutskas, Džezkazganas... Tai ne žymūs pramonės rajonai, tai Lietuvos sūnų ir dukterų osvencimai ir štuthofai. Ir visgi, nepaisant visų negandų, daugeliui lietuvių pavyko išgyventi, sugrįžti į Lietuvą. Šiandien apie juos rašo istorijos vadovėliai, apie jų gyvenimus kuriami filmai. Kas jie? Tai žmonės, kurie sovietų prievarta buvo išvežti ir priversti gyventi tremtyje.
Nuotrauka
simonaitytė
Įkelta:
2022-01-26
Sausio 23-iąją sukako 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą. 
Nuotrauka
jonusaitis
Įkelta:
2022-01-19
Algirdo Jonušaičio, gimusio 1926 m. Šilutėje, o palikusio šį pasaulį prieš 9 metus Čikagoje (JAV), gyvenimo kelias buvo ilgas ir vingiuotas. Ėjo jis ir pro Tauragę.  Mūsų mieste A. Jonušaitis gyveno itin sudėtingu prieškario laiku, savo akimis regėjo ir pirmąsias karo dienas Tauragėje. Karo pradžioje palikęs Lietuvą,  1945-aisiais atsidūręs bombarduojamame Drezdene, mokęsis lietuvių gimnazijoje Ausburge, 1949-aisiais emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas, tarnavęs Amerikos kariuomenėje, paskui baigęs elektros inžinerijos studijas, daug gyvenimo metų atidavęs gynybos pramonei, sukūręs puikią šeimą ir užauginęs penkis vaikus, jis aktyviai dalyvavo evangelikų liuteronų bažnyčios Tėviškės parapijos veikloje ir rašė atsiminimus. „Tauragės žinių“ skaitytojų dėmesiui – keletas ištraukų iš A. Jonušaičio atsiminimų, susijusių būtent su Taurage.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-19
Praūžęs Antrasis pasaulinis karas paliko ryškų pėdsaką. Vos spėjus pasitraukti vienam okupantui atėjo kitas. Prasidėjo rezistencinė kova, suėmimai, tremtys, prievartinis varymas į kolūkius. Gyvenusieji tuo laikotarpiu apie tai gali daug papasakoti. Tęsdami pasakojimus apie tragišką pokario laikotarpį pristatome dar dvi skaudžias istorijas apie tauragiškių patirtus išgyvenimus, kurias Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkei Aušrai Norvilienei papasakojo Danutė Katinaitė-Juodelienė ir Virginija Martutaitienė.
Nuotrauka
a
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2021-11-18
Ar žinote, kieno iniciatyva buvusi Rambyno gatvė Tauragėje pavadinta Tremtinių keliu?  Tai Nikodemo Krapavicko, kuris pats buvo tremtinys ir labai daug dėmesio skyrė krašto istorijai – tyrinėjo, rinko, kaupė, sistemino dokumentinę ir ikonografinę medžiagą apie tremtinius. Spalio 30-ąją sukako 110 metų, kai 1911 m. Kunigiškių kaime gimė pedagogas, tremtinys ir politinis kalinys, aktyvus Tauragės rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Nikodemas Krapavickas. B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengta prisiminimų popietė-paroda, skirta 110-osioms Nikodemo Krapavicko gimimo metinėms paminėti.
Nuotrauka
k
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2021-11-10
Rugpjūčio 10 dieną sukako 100 metų nuo Juozo Lukšos-Daumanto gimimo, o rugsėjo 4 d. – 70 metų nuo jo žūties. J. Lukša – Lietuvos laisvės kovotojas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas užsieniui. Tai išskirtinė asmenybė, tapusi dėl tėvynės laisvės pasiaukojančio žmogaus simboliu. Todėl 2021 metai buvo paskelbti šio laisvės kovotojo metais. Šio laisvės kovotojų vado gyvenimas tapo legenda jam dar gyvam esant. Lapkričio 4-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje surengtas Juozo Lukšos-Daumanto 100-ųjų gimimo paminėjimas ,,Žmogus, du kartus pralaužęs geležinę uždangą“.