Archyvų paslaptys

Savaitgalį Tauragės Dvaro bendruomenė šventė jubiliejų – minėjo 600 metų, kai Tauragės Dvaras pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Žinoma, tikslios datos, kada įkurtas Tauragės Dvaras, jau nesužinosime, tad bendruomenė šventei pasirinko tiesiog gražią vidurvasario dieną. Nors netrūko šventėje ir istorinių akcentų – puošnūs damų rūbai, renginio vedėjos Karolinos Kisnėrienės papasakota Tauragės Dvaro istorija, vis dėlto dominavo šių dienų pramogos: sporto varžybos, koncertai, šratasvydis ir batutai.

Davė pradžią miestui

Tauragės miesto istorija neatsiejama nuo Tauragės dvaro. XIII–XIV amžiuje per Tauragės apylinkes ėjo svarbūs kryžiuočių keliai į Lietuvą. Po 1422 metais pasirašytos Melno taikos rašytiniuose šaltiniuose jau minimas Tauragės dvaras ir tik vėliau – miestelis prie dvaro. Tauragės dvarui atsirasti didelę reikšmę turėjo patogi geografinė padėtis – geras vandens kelias Nemunu ir Jūros upe ir šiandien išlikusi istorinio kelio trajektorija. 

Asfalto kelias, vedantis toliau pro miškus, – buvęs svarbus sausumos prekybos kelias iš Prūsijos į Lietuvą. Visa Tauragės dvaro valda tuo metu apėmė 300 valakų (6414 ha) žemės, pievų ir miškų. Jis buvo reikšmingiausias ir didžiausias dabartiniame Tauragės rajone, davęs pradžią miestui.

Per paskutinius praėjusius šešis amžius Tauragės Dvaras matė ir gerų, ir blogų laikų, įvairių savininkų: Jonas Kontautas, Jonas Šemeta, Jonas Glebavičius, markgrafas Albertas Fridrichas, Platonas Zubovas, net tris dinastijas dvarą valdė Vasilčikovai.  Čia lankėsi daug garsių asmenybių, valdovų, imperatorių: Prūsijos karalius Vilhelmas Frydrichas, Aleksandras I, Nikolajus I.

1805 m. Tauragės Dvaras buvo paverstas rusų caro būstine ir carinės Rusijos kariuomenės vyriausia tvirtove. Į dvarą atvažiuodavo ir apsigyvendavo caras Aleksandras I, pas jį atvažiuodavo Prūsijos karalius. Vėliau Nikolajus I padovanojo dvarą Hilarijui Vasilčikovui. Jis čia sudarė atskirą ordinaciją, sutvarkė dvarą, įruošė spirito varyklą. 1910 m. dvaro centre stovėjo 8 mūriniai ir 26 mediniai pastatai. O į rytus nuo dvaro Jūros upės slėnyje buvo didžiulis 14 ha parkas su alėjomis ir sodas. Vėliau pertvarkant parką jis sujungtas su Jūros upės kranto ir šlaito reljefu, įgavo peizažinio parko elementų. 

Lietuvai atgavus valstybingumą vykdant žemės reformą dvaro žemės buvo išdalintos savanoriams, išparduotos kumečiams. Po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų sugriauti architektūriniu požiūriu vertingi mediniai rūmai, kartais pavadinami imperatoriaus vila, jau neatstatyti, ten dar galima pamatyti išlikusių dvarų sistemų fragmentų ir pavienių darinių. 

Vos įžengęs į dvaro teritoriją pajunti istorijų gainiojamo vėjelio dvelksmą – Tauragės Dvaro g. 10 prasideda XIX a. dvaro sodybos statiniai, 1840 m. pastatyti avių ir arklių ūkio pastatai, Pirmojo pasaulio karo metais statytas vandens rezervuaras, koplyčia, 1865 m. statytas parko prižiūrėtojo namas, buvęs kumetynas, kalvė su išlikusiais puošybiniais karnizų elementais  ir vienintelis ankstesnįjį dvarą menantis objektas – XVII a. maisto laikymo sandėlio griuvėsiai.

Gerų laikų metas

Pasak K. Kisnėrienės, 2021 m. birželio 14 d. įkurta 40 narių vienijanti aktyvių, visuomeniškų piliečių Tauragės Dvaro bendruomenė yra įsitikinusi, jog ir vėl atėjo gerų laikų metas, Tauragės Dvaras pamažu gražėja. Iš nejaukaus užkampio virsta patogia ir gera gyventi vieta. Tauragės Dvaro bendruomenės įkūrimo iniciatorė – šiuo metu pirmininkės pareigas einanti Rasa Beskienė,

– Esame dar maži, bet planai, tikslai, siekiai – dideli, – teigė K. Kisnėrienė. – Iš 40 bendruomenės narių 15 yra aktyvūs.  Per pirmuosius gyvavimo metus jau surengėme vaikų sporto šventę, Tauragės miesto gyventojų dėmesį pritraukusią helovyno moliūgų parodą, tradicines Kalėdų, užgavėnių šventes. Organizavome talkas, kurių metų tvarkėme ne tik Tauragės Dvaro aplinką, bet ir kiek leidžiama sutvarkėme XVII a. statyto buvusio maisto sandėlio griuvėsius. Teikėme paraišką dalyvauti projekte  „Idėja Tauragei“ dėl Jūros upės slėnyje esančio parko atgaivinimo. Dalyvaujame kitų bendruomenių organizuojamuose mokymuose, išvykose, renginiuose. 

Jubiliejaus šventę atvyko nemažai svečių – Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, mero pavaduotoja Virginija Eičienė, Seimo narys Romualdas Vaitkus, savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Tomas Raulinavičius, Europos parlamento nario Bronio Ropės padėjėja Jolanta Vaitiekienė, savivaldybės Tarybos narė Rita Grigalienė, vietos veiklos grupės pirmininkė Laima Šveikauskienė.

Šventė prasidėjo varžybomis

Vidurdienį į Tauragės Dvaro stadioną rinkosi sportininkai. Surengtos tinklinio 2x2, krepšinio 3x3, virvės traukimo, svarsčio kilnojimo, padangos vertimo, rankų lenkimo varžybos, vaikščiojimas kaladėlėmis ir slidėmis, vaikai varžėsi estafetėse. Klaipėdos regioninis Karo prievolės ir komplektavimo skyrius suteikė galimybę išbandyti karo estafetę ir šratasvydį, savo veiklas demonstravo Tauragės atvira jaunimo erdvė.

Išdalijus sporto šventės apdovanojimus, prasidėjo koncertas. Tauragės kultūros centro Taurų skyriaus liaudies teatras Tauragės Dvaro 600 metų jubiliejui paruošė staigmeną – dovanojo Genovaitės Urmonaitės režisuotą nuotaikingą komediją „Knarkia paliepus“.

Susirinkusius linksmino Sartininkų kaimo kapela „Kamana“, jaunosios dainininkės Urtė Jurevičiūtė ir Fausta Termenaitė, atlikėjai Ignas Novikovas ir Vilma Gudauskienė, Dapkiškių moterų vokalinis ansamblis, vadovaujamas Marytės Remeikytės, ir linijinių šokių kolektyvas „Euforija“, kuriam vadovauja Rima Liorančienė, o vainikavo koncertą visų laukta grupė „Lietuvaičiai“.

Linksmybių netrūko

Šventės metu surengti ir gražiausios ponios ir gražiausio pono rinkimai. Gražiausia iš visų išsipuošusių dvaro ponių išrinkta Jurgita Rimkienė, jai įteikta ir dovana. Kaip ir priklauso dvaro svečiams, visi šoko damų ir ponų šokį – Johano Štrauso „Anės polką“. Surengta ir loterija.

Vaikai šėlo batutuose, suaugusieji išbandė jėgas šratasvydžio varžybose, o išalkusieji galėjo pasistiprinti dvaro užeigoje: čia buvo galima pasivaišinti ne tik sausainiais, gira, kepta duona, bet ir sotesniais patiekalais – dvaro gaspadinės išvirė ir barščių bei plovo. 

Nuotrauka