Archyvų paslaptys

Kaip skelbė Tauragės krašto muziejus „Santaka“, dešimtmečius Lietuvoje komunistų partija plovė žmonių smegenis, vietoj krikščioniškųjų vertybių bruko marksistinę–lenininę ideologiją. Gyvenimas totalitarinėje sovietinėje sistemoje žalojo likimus, moralę ir mąstymą. Viskas slėpta, falsifikuota. Visuomenė buvo suskaldyta. Bet daugumai Lietuvos žmonių palaužti laisvės dvasios nepavyko. Apie tai kalbėti pirmadienį Tremties ir rezistencijos muziejuje vykusiame renginyje  „Kelias į nežinią, kelias į laisvę“.

Nepabijojo pasipriešinti sistemai

Susirinkusieji renginyje „Kelias į nežinią, kelias į laisvę“ dalijosi prisiminimais apie Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrimą Tauragėje, prieš 33-ejus metus tris kaimynines Baltijos šalis sujungusį tautinių judėjimų suorganizuotą manifestaciją – Baltijos kelią. Sustojusių ir rankomis susikabinusių 650 km ilgio žmonių grandinė jungė trijų okupuotų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą, Taliną. Taip buvo išreikštas protestas prieš slaptuosius Molotovo-Ribentropo pakto protokolus ir Baltijos šalių nepriklausomybės panaikinimą. 

Nuotrauka

O prisiminimus apie moksleivišką, jaunatvišką pasipriešinimą sovietinei sistemai pasakojo buvęs I vidurinės mokyklos (dabar Martyno Mažvydo progimnazija) mokinys, puikiai pažįstamas aktorius ir televizijos laidų vedėjas Arūnas Sakalauskas.

Žmonės tuo metu nesitaikstė su buvusia santvarka. Susikūrė sąjūdis, kuris tapo milžiniška jėga. Tauta prabudo, vienijosi ir plūdo į mitingus. Visos trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija – broliškai susikibo rankomis Baltijos kelyje.

Nuotrauka

Rugpjūčio 23-ioji įsimintina data – tai Juodojo kaspino diena, Baltijos kelio diena, neseniai ši data pripažinta ir Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti.

Arūnas Sakalauskas dalijosi mokyklos laikų prisiminimais, kuomet, norėdami lyg ir pamaištauti, draugai, dar būdami vaikai, aerozoliniais dažais ant mokyklos fasado išpurškė žodžius: „Laisvė Lietuvai“, „tegyvuoja Romas Kalanta“, „neikit į gegužės 1-osios demonstraciją“, nes kitą dieną turėjo vykti demonstracija. 

– O kitą dieną, atėjus į mokyklą, siena buvo perdažyta, bėgo dažai, – vaizdžiai pasakojo Arūnas.

Nuotrauka

Pasak jo, panaši situacija su sienų aprašymu buvo ir kitoje Tauragės mokykloje, tik ten viskas baigėsi daug liūdniau – visus išmetė iš mokyklos.

Renginyje aptarta ir žmonių baimė pasipriešinti esamai tvarkai, daugiausia kalbėta apie mokytojus.

–  Žmogui įprasta gyventi gerai, tai natūralu, bet sistema buvo padaryta taip, kad norėdamas gyventi dar geriau turėjai būti komunistu. Nori vadovauti kažkam – būk komunistu, – vardijo aktorius A. Sakalauskas.

Tuo metu labiausiai cenzūros laikytis ir jos mokyti laikytis turėjo mokytojai. Vieni tyliai nepalaikė esamos santvarkos, o kiti drausmino ir neleido vaikams priešintis.

– Buvo lietuvių kalbos mokytoja, kuri, kai mus pagavo piešusius ant sienos, atbėgo ir sakė, kad mes niekur neįstosim, o mes įstojom. Kur tas tikrasis žmogus? Kur tas tikrasis mokytojas? Buvo vienas darbų mokytojas, jis buvo tylus, ramus. Mes kartą einam su draugu tuščioje mokykloje, o jis šūkteli: „Ei, palaukit“. Mes sustojome su draugu ir palaukėme. Priėjęs jis klausė: „Tai jūs, Sakalauskas, Sadauskas, aprašinėjot mokyklą?“ Atsakėme, kad tai mes. Ir jis sako: „Džiaukitės, kad tada jūsų nepagavo – būtų suplėšę į šipulius“, – prisiminimais dalijosi aktorius.

Pasak A. Sakalausko, tada vaikai matė ir girdėjo melą, kai žmonės vienoje situacijoje kalbėjo vieną, o paskui sakydavo, kad nekreiptų dėmesio į tai, ką ką tik kalbėjo.  

– Tai kam tada kalbėti? – retoriškai klausė aktorius. 

Už laisvę kovojo ne vienas tauragiškis

 IV vidurinės mokyklos (dabartinės Žalgirių gimnazijos) pirmosios laidos mokinys Raimondas Vidra su savo bendraklasiais prie šalia mokyklos pastatyto laidos suolelio savo iniciatyva prikalė lentelę, skirtą Romo Kalantos žūties metinėms atminti. Lentelę norėta pritvirtinti prie Žalgirių gimnazijos sienos, tačiau tam, kaip pasakojo Raimondas, leidimo negauta. Mokyklos siena pasirinkta ne be reikalo – ant jos Raimondas ir jo draugai, maištaudami prieš sistemą, teptukais grindims skirtais rudos spalvos dažais užrašė Romo Kalantos pavardę. 

Nuotrauka

Buvęs Tauragės meras Sigitas Mičiulis pasidalijo istorija apie tuo laikotarpiu draudžiamą įvykį – kaip iškėlė Lietuvos trispalvę ant Tauragės kultūros rūmų. 

Nuotrauka

– Mes tą vėliavą kėlėm trise. Ketvirtas, ko gero, buvo darbuotojas, kuris parodė, kaip ten užlipti, – pasakojo S. Mičiulis.

Nuotrauka

Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas Raimondas Matemaitis pasidalijo to laikmečio  istoriniais faktais bei prisiminimais apie kelionę į Baltijos kelią. Jis su kitais studentais autobusais, kuriais anksčiau veždavo į praktiką, išvyko į Baltijos kelią. Kaip pats juokaudamas sakė, taip ir nežino, ar dalyvavo akcijoje, nes iki jiems skirtos vietos privažiuoti dėl automobilių spūsčių taip ir nepavyko. Bet visi sustoję šalikelėje susikibo rankomis ir prisijungė prie Baltijos kelio iš šalutinio keliuko.

Nuotrauka