Kartų parke – išskirtinis suoliukas pirmajam „Tauragės žinių“ leidėjui
Įkelta:
2022-05-04
Nuotrauka
 Jančauskas
Aprašymas

Liudo Jančausko atminimui pastatytas suoliukas Kartų parke

Petro Vaičaičio nuotrauka

 

,
Nuotrauka
 Jančauskas
Aprašymas

Liudas Jančauskas

„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka

 

,
Nuotrauka
 Jančauskas
Aprašymas

1935-ųjų kovą tauragiškius pasiekė šis „Tauragės žinių“ leidimas

Gedimino Tamulyno nuotrauka

 

Išėję pasivaikščioti tauragiškiai Kartų parke gali pamatyti naują išskirtinį suoliuką. Jis pastatytas tautodailininko-kraštotyrininko Liudo Jančausko atminimui. Taip 110 metų sukaktį paminėti sugalvojo L. Jančausko dukra Sigutė Pavilionienė. Simboliška ir prasminga, kad L. Jančauskas gimė gegužės 3-iąją, kai minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, o gegužės 7-ąją minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  

Tėčio atminimui

Pasak architektūros ir geodezijos skyriaus vyriausiojo specialisto Felikso Sermončio, į Tauragės rajono savivaldybę su prašymu Kartų parke pastatyti atminimo suolelį kraštotyrininkui ir tautodailininkui kreipėsi tauragiškė S. Pavilionienė.
– Skulptūrinės plastikos ir mažosios architektūros svarstymo komisijoje prašymui buvo pritarta. Gyventoja inicijavo ir savo lėšomis suoliuką pagamino bei pastatė, – teigė specialistas.
Kaip informavo F. Sermontis, anksčiau panašių prašymų pagerbti žmonių atminimą nebuvo gauta.

Pasak S. Pavilionienės, mintis jai su sese Liuda kilo paprastai. Moterys tiesiog norėjo padaryti kažką gero ir įsimintino tėvuko garbei. Ji pasakojo, kad patį suolelio dizainą sukūrė sesers sūnus, kuris yra šios srities specialistas. Suolelį pagamino liaudies meistras Jonas Jankauskas iš Skaudvilės. Plokštė po suoleliu bei kiti techniniai dalykai buvo padaryti jos sūnaus rankomis. Kaip ji sakė, dukros ir anūkai statė ir kūrė bendromis jėgomis. 

– Visi prisiminimai apie tėtį – tik geri. Jis buvo toks geras žmogus, kad net sunku apsakyti – nėra užšaukęs, subaręs, ar ko neleidęs. Tėtį visada prisiminsime tik geru žodžiu, – prisiminimais dalijosi L. Jančausko dukra Sigutė.

Šviesi asmenybė 

L. Jančauskas buvo pirmasis leidinio „Tauragės žinios“ redaktorius, kraštotyrininkas, kolekcionierius, pirmojo privataus Tauragės muziejaus įkūrėjas, liaudies menininkas.

Kaip anksčiau rašyta „Tauragės žiniose“, 1934-aisiais L. Jančauskas išleido tris vienkartinius leidinius: „Tauragės ekspresas“, „Naujas Tauragės ekspresas“ ir „3 Tauragės ekspresas“. Laikraščiai išėjo 1000 egzempliorių tiražu. L. Jančausko leidiniai buvo atspausdinti Tauragėje, M. Epelio spaustuvėje, Spaustuvės gatvėje. 1935 metų kovo 3 dieną tauragiškius pasiekęs pirmasis „Tauragės žinių“ numeris buvo ketvirtasis leidinys. „Tauragės žinių“, kaip ir kitų jo išleistų laikraščių,  egzemplioriai saugomi Tauragės „Santakos“ muziejuje. Šiuos laikraščius, kaip ir gausybę įvairiausių eksponatų, muziejininkams perdavė L. Jančausko šeima.

Pirmųjų „Tauragės žinių“ leidėjui ir redaktoriui L. Jančauskui šiemet būtų sukakę 110 metų. Jis gimė 1912 metų gegužės 3 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose. Į Lietuvą šeima grįžo, kai Liudukui buvo vos treji. L. Jančauskas mokėsi Žemaičių Naumiesčio mokykloje, o motinai persikėlus į Tauragę – Tauragės gimnazijoje ir Tauragės aukštesniojoje komercijos mokykloje.

Pirmųjų Tauragės leidinių autorius 1983 metų balandį, sulaukęs 70-ies, pakirstas ligos mirė. L. Jančauskas palaidotas Papušynės kapinėse. Pasak jo dukters S. Pavilionienės, paminklą jos tėčio prašymu išdrožė liaudies meistras, taip pat jau amžinybėn iškeliavęs Andrius Martinaitis. Ant paminklo L. Jančauskui išdrožti Liaudies meno draugijos simboliai. 

Tie, kas domėjosi L. Jančausko asmenybe, prisimena jį kaip savitą, ryškią asmenybę, idealistą, Lietuvos patriotą, rinkusį įvairiausią medžiagą, kad kuo daugiau prisiminimų liktų ateinančioms kartoms, – nuo dokumentų iki senų buities rakandų ir drožinių. Surinktus daiktus jis kruopščiai registravo, aprašė ir net nurodė, ką ir kam perduoti po jo mirties.

„Tėtis buvo šviesus žmogus, sąžiningas ir teisingas. Mokslas jam buvo šventas dalykas. Negalėčiau pasakyti, kuo jis nesidomėjo. Mama buvo mūsų maitintoja, kaip sakoma, laikė keturis namų kampus, o tėvelis užsiėmė mūsų auklėjimu, švietimu, kultūros puoselėjimu. Jo dėka mes daug ką sužinojome, išmokome, pažinome daug garbingų žmonių. Jis nebuvo materialistas. Jis norėjo dirbti tai, ką laikė reikalinga ir įdomu. Iš vaikystės prisimenu, kad tėtis vis rašė, klijavo, karpė, fotografavo, registravo. Kartais mama net pykdavo dėl to. Jis užrašinėjo mintis, išgirstas dainas, nepraeidavo pro įdomesnę medžio šaką, akmenį. O kaip jis puoselėjo savo namų aplinką!“ – anksčiau yra pasakojusi L. Jančausko dukra Sigutė. 

Pasak moters, jos tėtis rašė straipsnius, esė įvairiems laikraščiams ir dukras skatino rašyti vaikiškiems žurnalams. Sigutė neslėpė apsidžiaugusi, kai sužinojo, kad naujas Tauragės krašto laikraštis vadinsis „Tauragės žinios“. Esą šis leidinys bus tąsa to, ką darė jos tėtis, ir įamžins jo atminimą.

Unikalių Tauragės leidinių autorius L. Jančauskas dirbo II eilės laiškininku, pašto viršininku, mokesčių inspekcijos tarnautoju, Tauragės apskrities žemės tvarkymo įstaigos vyriausiuoju sekretoriumi, Tauragės vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio skyriaus butų ploto inspektoriumi, pieninėje priėmėju, kasininku Kelių valdyboje ir autoūkyje bei kitur. Dėl savo „užsienietiškos“ kilmės, pasaulėžiūros ir veiklos jis ne kartą buvo atleistas iš darbo. Pavyzdžiui, iš darbo Taupomojoje kasoje buvo atleistas už tai, kad atsisakė važinėti po kaimus ir agituoti už kolūkius bei rinkti paskolas. Tačiau greta atleidimų L. Jančausko darbo knygelėje – ir daug padėkų už gerą darbą.

Apie L. Jančauską nemažai informacijos surinko buvęs Tauragės krašto muziejaus direktorius Česlovas Vaupšas. L. Jančausko asmenybe muziejininkas susidomėjo perskaitęs informaciją apie jo leistus leidinius Lietuviškų periodinių leidinių bibliografijos pirmajame tome. Č. Vaupšas surado ir susipažino su Liudo žmona Juzefa, kuri ne tik papasakojo apie savo vyrą, bet ir išsaugojo vyro surinktą vertingą kolekciją.

Tauragės krašto muziejui „Santaka“ J. Jančauskienė dovanojo per 1700 įvairiausių smulkių ir stambesnių eksponatų. Tai liudija eksponatų dovanojimo aktas. L. Jančausko kolekcija – tai nuotraukos, dokumentai, iškarpos iš įvairių leidinių, knygos, senoviniai daiktai, paveikslai, jo paties meno dirbiniai, žmonos rankdarbiai ir net dukrų piešiniai bei daugybė įvairių smulkmenų, tuomet eiliniam žmogui galėjusių pasirodyti kaip nereikalingi niekniekiai.

Per visą savo gyvenimą L. Jančauskas sukaupė ištisą lobyną. Laisvės gatvės namo, kuriame gyveno jų šeima, palėpėje, buvo įkūręs kultūrinių vertybių muziejų. 1986 metais L. Jančausko našlei išsikrausčius iš šio namo eksponatai buvo perduoti Lauksargių devynmetei mokyklai. L. Jančausko dukra S. Pavilionienė „Tauragės žinioms“ tuomet sakė, kad ateis laikas, ir ji su seserimi Liuda dar nemažai ką iš tėčio kolekcijos kam nors padovanos.

Nuotrauka
spaudos
Nuotrauka
ringrafas
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-03-09
Ne kartą rajono spaudoje ar socialiniuose tinkluose Tauragės krašto muziejaus (TKM) „Santaka“ darbuotojai viešai dėkoja ir labai džiaugiasi gavę unikalių, įdomių, vertingų eksponatų, kurie papildo muziejaus ekspozicijas. Vieną tokį muziejui padovanojo vilnietė, nežinodama, kas tai per eksponatas.  
Nuotrauka
oplankio dvaras
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-02
Istoriją menantis kažkada buvęs didingas Oplankio dvaras yra avarinės būklės, tačiau iš mažų detalių galima pastebėti, kad dvaro būta prabangaus. Apleistame, vietomis be langų, stogo ir nutrupėjusiomis sienomis pastate vis dar gyvena dvi šeimos.
Nuotrauka
archyvu paslaptys
Asociatyvi Tremties ir rezistencijos muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-02-23
Lietuvos valstybę 1940 m. birželio 15 d. okupavus Sovietų sąjungai visuomenė buvo sukrėsta. Organizuotas pasipriešinimas prasidėjo tik rudenį, kai nukrito visos okupantų naudotos kaukės ir žmonės pamatė, kad pateko į tikrą vergiją. Daug pogrindžio grupių dėl konspiracijos patirties trūkumo buvo išaiškintos ir jų nariai pradėjo savo kančių kelius sovietinėje represijų sistemoje. Geriausiai organizuota pogrindinė pasipriešinimo organizacija buvo Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kuris turėjo atstovybę Berlyne ir kurio struktūrų Lietuvoje iki prasidedant sovietų ir vokiečių karui sovietinės represinės struktūros nesugebėjo likviduoti. Didžiulis sukrėtimas visuomenės laukė 1941-ųjų birželį. Pirmiausia birželio 14-ąją sovietų įvykdytu analogų Lietuvos istorijoje neturėjusiu brutaliu masiniu trėmimu į Sibirą, paskui birželio 22-ąją prasidėjusiu sovietų ir nacistinės Vokietijos karu, birželio 23-iąją Lietuvių aktyvistų fronto organizuotu sukilimu prieš okupantų valdžią ir besitraukiančių sovietų siautėjimais ir taikių žmonių žudymais. 
Nuotrauka
vasario16
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-02-16
Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena svarbi kiekvienam lietuviui, išskirtinė mūsų valstybei. Ji skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos narių pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės nutarimui paminėti. Šio reikšmingo įvykio atgarsių galima rasti ir Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ – ne tik nuotraukose, bet ir iš tarpukario išsaugotoje vėliavoje. Ši data įamžinta ir gatvės pavadinimu. O netolimi istoriniai įvykiai dar gyvi ne vieno tauragiškio atmintyje. 
Nuotrauka
nnuotrauka
Inventorinis numeris ŽVM I 33, © Žemaičių vyskupystės muziejus. Vacio Miliaus/www.limis.lt nuotrauka
Įkelta:
2023-02-15
Į Kultūros vertybių registrą įtrauktą unikalų Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios statinių kompleksą sudaro bažnyčia, varpinė, šventoriaus tvora su vartais ir koplytėlėmis, klebonija, svirnas, namas ir rūsys. 
Nuotrauka
norkiskes dvaras
Tauragės krašto muziejaus „Santakaׅ“ nuotrauka
Įkelta:
2023-02-09
Prieš devyniolika metų nugriautas Norkiškės dvaras atmintyje išliko greičiausiai tik istorijos mėgėjams bei Batakių ir gretimų apylinkių gyventojams. Iš įspūdingo dydžio dvaro dabar netoli Skaudvilės liko tik jo pamatai.
Nuotrauka
Fišerio koplyčia
Laiko Gijose – Dvarai, Bažnyčios, Pilys feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-02-02
Apgriuvusi, tačiau istoriškai svarbi dvarininko, gydytojo Boleslavo Fišerio XX a. pradžioje pastatyta koplyčia, stovinti Gaurės miestelio pakraštyje, vis dar neįtraukta į kultūros paveldo objektų sąrašą, nors pirmieji žingsniai jau padaryti. Tačiau žymioji koplyčia įtraukta į Tauragės rajono strateginį planą, o jos tvarkymui jau paruošti brėžiniai bei vizualizacija.
Nuotrauka
sebeda
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-01-26
Pirmasis Tauragės kraštotyros draugijos tarybos pirmininkas, teisininkas, bibliotekininkas Pranas Šebeda buvo vienas pirmųjų Tauragės rajono kraštotyrinio judėjimo organizatorių. Praėjo jau 51-eri metai po kraštotyrininko mirties, tačiau jo indėlis į Tauragės kraštotyros istoriją – milžiniškas.
Nuotrauka
pilis sena
„Lietuva senose fotografijose“ feisbuko paskyros nuotrauka
Įkelta:
2023-01-19
Didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukusį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuojamą projektą „Tauragės archyvų paslaptys“ tęsiame ir šiemet, toliau visuomenei pristatydami Tauragės krašto istorinius, kultūrinius, etnografinius, kultūros paveldo lobynus, saugomus Tauragės krašto muziejuje ir jo skyriaus Tremtinių ir rezistencijos muziejaus archyvuose. Istorinės, kultūrinės informacijos sklaidai ir skirtas šis projektas.
Nuotrauka
partizanams renginys
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-22
Lapkričio 18-ąją Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kvietė visus į Batakius, kur buvo pakartotas sėkmingas istorinis 6 kilometrų partizanų žygis, vykęs prieš 75-erius metus. 
Nuotrauka
sungailiskiu
Kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“ nuotrauka
Įkelta:
2022-11-03
Sungailiškius, išsistačiusius abipus Tauragės–Šilalės plento, pralekiame dažnai. O ar dažnai pagalvojame, kuo šis kaimas įdomus, kokia jo istorija? Nemažai sužinoti galima iš savo kraštui neabejingų žmonių surinktos medžiagos. Šįkart skaitytojų dėmesiui pateikiame įdomiausias ištraukas iš kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“, kurį 2005 m. parengė bibliotekininkė Klema Fetingienė. Darbas saugomas Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros fonde. 
Nuotrauka
prof
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2022-10-13
Tauragės kraštas išaugino daug išskirtinių asmenybių, daug pasiekusių moksle, mene, sporte. Viena jų – psichologijos mokslų daktaras, profesorius Aleksandras Jacikevičius, daugiau nei 15 metų vadovavęs Šiaulių pedagoginio instituto Psichologijos ir defektologijos katedrai, dėstęs įvairius kursus Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Į mūsų šalies mokslo istoriją jis įėjo ir kaip pirmasis psichologijos habilitacinio darbo autorius. Spalio 8-ąją jam būtų sukakę 100 metų.
Nuotrauka
DESANTAS
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2022-10-06
Istorinėje vietoje Ringinių kaime (Tyrelio girioje, Žygaičių apylinkėse) tą pačią dieną, kaip prieš 72 metus – spalio 3-ąją – buvo pakartotas partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Klemenso Širvio-Sakalo ir Benedikto Trumpio-Ryčio desanto nusileidimas. J. Lukša-Daumantas – garsiausias Lietuvos partizanas, tačiau nedaug kas žino, jog dalelė jo kovos istorijos glūdi netoli Tauragės, kur 1950-ųjų spalį su bendražygiais jis vykdė žvalgybinę misiją. Tauragės krašto muziejus (TKM) „Santaka“ ir jo padalinys Tremties ir rezistencijos muziejus antrus metus tyrinėja šios istorijos aplinkybes. O nepakartojamą reginį smalsuoliams dovanojo – pučiant pavojingam rudeniškam vėjui istorinio desanto rekonstrukciją atliko – trys Lietuvos kariuomenės Žvalgybos kuopos nariai. 
Nuotrauka
sinagoga
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-09-13
Praėjusį savaitgalį Skaudvilėje, kaip ir kasmet, surengta grandiozinė miesto šventė. Tarp įvairiausių linksmybių, sporto varžybų, koncertų įvyko ir nedidelis, tačiau reikšmingas įvykis – prie buvusios miestelio sinagogos atidengtas Atminimo paminklas, įamžinantis čia gyvenusią Skaudvilės žydų bendruomenę. Žydai kadaise sudarė daugiau nei pusę miestelio gyventojų. Šiandien pastatas sunkiai atpažįstamas, todėl ženklas tiek skaudviliškiui, tiek miesto svečiui primins, kad čia gyveno žydų bendruomenė ir čia buvo jų gyvenimo centras – sinagoga. Atminimo ženklą dovanojo Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.
Nuotrauka
 nuotrauka
Įkelta:
2022-08-31
Laisvadieniai – puiki proga pažinti savo kraštą. Daugybė gražių vietų ir gilią istoriją menančių vietų yra visai čia pat. Pavyzdžiui, Viešvilė, žavinti turtinga istorija ir nuostabiu parku. Kai nenori ar negali keliauti toli, aplankyti šį išskirtinį miestelį – puikus pasirinkimas. O prieš aplankant galbūt pravers šiek tiek istorijos?  
Nuotrauka
baltijos kelias
Įkelta:
2022-08-25
Kaip skelbė Tauragės krašto muziejus „Santaka“, dešimtmečius Lietuvoje komunistų partija plovė žmonių smegenis, vietoj krikščioniškųjų vertybių bruko marksistinę–lenininę ideologiją. Gyvenimas totalitarinėje sovietinėje sistemoje žalojo likimus, moralę ir mąstymą. Viskas slėpta, falsifikuota. Visuomenė buvo suskaldyta. Bet daugumai Lietuvos žmonių palaužti laisvės dvasios nepavyko. Apie tai kalbėti pirmadienį Tremties ir rezistencijos muziejuje vykusiame renginyje  „Kelias į nežinią, kelias į laisvę“.
Nuotrauka
dvaras svente
Įkelta:
2022-08-03
Savaitgalį Tauragės Dvaro bendruomenė šventė jubiliejų – minėjo 600 metų, kai Tauragės Dvaras pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Žinoma, tikslios datos, kada įkurtas Tauragės Dvaras, jau nesužinosime, tad bendruomenė šventei pasirinko tiesiog gražią vidurvasario dieną. Nors netrūko šventėje ir istorinių akcentų – puošnūs damų rūbai, renginio vedėjos Karolinos Kisnėrienės papasakota Tauragės Dvaro istorija, vis dėlto dominavo šių dienų pramogos: sporto varžybos, koncertai, šratasvydis ir batutai.
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Įkelta:
2022-07-27
Šiemet sukanka 95 metai nuo tada, kai buvo pastatyti Tauragės geležinkelio stoties rūmai. Tauragės krašto archyvuose ieškota informacijos apie įspūdingo, į Kultūros vertybių registrą įtraukto pastato istoriją. Tiems, kurie nebeprisimena per Tauragę dundančių keleivinių traukinių, pateikiame mažumėlę istorijos, o keliavusiems pateikiami faktai tikriausias sukels malonių prisiminimų.   
Nuotrauka
zukai
Įkelta:
2022-07-13
Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksui priskiriama ir klebonija bei ūkinis pastatas. Šis valstybės saugomas, į Kultūros vertybių registrą įrašytas objektas, vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Tiesa, pastatų būklė vargana, lėšų jiems remontuoti parapija gauna labai mažai. Nepaisydamas sunkumų, šeštadienį parapijos klebonas Edikas Šulcas kviečia į ekumenines pamaldas, skirtas bažnyčios 115 metų sukakčiai paminėti. 
Nuotrauka
gedulo ir vilties
Įkelta:
2022-06-15
Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint 81-ąsias masinio gyventojų arešto ir trėmimo metines, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus surinko statistinius duomenis apie sovietų represuotus tauragiškius. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-05-24
1952 m. gegužės 21 dieną Tauragės rajone, Tyrelių miške, netoli nuo Žygaičių seniūnijos Aukštupių kaimo, kaudamiesi su kur kas gausesnėmis priešo pajėgomis, garbingai žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Jūros (Žalgirio) būrio vadas Antanas Sudeikis, slapyvardžiu Girėnas, ir jo brolis Zigmas Sudeikis, kurio partizaninis slapyvardis – Darius. Gegužės 21-ąją nuo jų žūties sukako 70 metų. 
Nuotrauka
simonaityte
Įkelta:
2022-04-20
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Taip siekiama paminėti, jog prieš 125 metus gimė ši išskirtinė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Ne tik aukšti politikai, bet daugybė literatūros, kultūros mylėtojų žino, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga kūrėja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Idėja paminėti rašytojos jubiliejų ir paskatinti jaunus žmones, moksleivius skaityti, ieškoti, atrasti ir džiaugtis atrastomis Ievos Simonaitytės sąsajomis su Tauragės kraštu kilo Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Linai Tekorienei. Į projektą „Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte“ įsitraukė progimnazijos aštuntokai, istorijos mokytoja Vilija Valuckienė. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-04-12
Tauragės krašto muziejus ,,Santaka“ kartu su Tauragės šaulių 702-ąja Juozo Kasperavičiaus kuopa balandžio 9 d. organizavo Lietuvos partizanų Juozo Kasperavičiaus ir Albino Biliūno žūties, įvykusios prieš 75 metus, minėjimą. Partizanų atminimo minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, po to buvo iškilminga rikiuotė prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams, vėliau vykta į žūties vietą miške (Tauragės r. Antegluonio k.), Tauragėje partizanai pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus, surengta istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje.
Nuotrauka
nairanauskas
Įkelta:
2022-04-01
Istorijos tyrinėtojo Jono Nairanausko knygose – tragiškai susiklostę Tauragės krašto žmonių likimai. Vienoje knygų jis papasakojo apie sovietinių jėgos struktūrų pradėtą bylą prieš Antaną Dragūną – buvusį Žygaičių valsčiaus viršaitį. Kaip pasakojo J. Nairanauskas, sovietų įkalinto kraštiečio artimieji ilgą laiką nežinojo, kur jis dingo. Lietuvos ypatingajame archyve surinkti dokumentai galiausiai atskleidė paslaptį.