„Ir ji čia kalėjo“
Įkelta:
2021-12-19
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Gediminas ir Kazimiera Katinai. Danutės Katinaitės-Juodelienės nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
 nuotrauka 
Aprašymas

Kazimiera Katinienė (dešinėje) Ariogaloje, 1997 m. Danutės Katinaitės-Juodelienės nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Valerija Dargelienė  (pirma iš dešinės) Karagandoje. Virginijos Martutaitienės nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
 nuotrauka
Aprašymas

Valerija Dargelienė (dešinėje) Karagandoje.  Virginijos Martutaitienės nuotrauka

 

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Valerija Dargelienė sėdi pirma iš dešinės. Virginijos Martutaitienės nuotrauka

 

 

 

Praūžęs Antrasis pasaulinis karas paliko ryškų pėdsaką. Vos spėjus pasitraukti vienam okupantui atėjo kitas. Prasidėjo rezistencinė kova, suėmimai, tremtys, prievartinis varymas į kolūkius. Gyvenusieji tuo laikotarpiu apie tai gali daug papasakoti. Tęsdami pasakojimus apie tragišką pokario laikotarpį pristatome dar dvi skaudžias istorijas apie tauragiškių patirtus išgyvenimus, kurias Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkei Aušrai Norvilienei papasakojo Danutė Katinaitė-Juodelienė ir Virginija Martutaitienė.

6 metai tremtyje

Danutė Katinaitė-Juodelienė – Gedimino Katino ir Kazimieros Brazaitės-Katinienės dukra, gimusi tremtyje. G. Katinas, buvęs Tauragės politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas, aktyvus Sąjūdžio narys, K. Katinienė – buvusi Kęstučio apygardos partizanų ryšininkė. Deja, šiandien tarp gyvųjų abiejų jau nebėra. Apie a. a. G. Katiną straipsnis „Tauragės žiniose“ buvo publikuotas 2020 09 04. Šiandien prisiminsime K. Katinienę. Apie mamą prisiminimais dalijasi duktė Danutė.

 

K. Brazaitė-Katinienė gimė 1923 m. Jurbarko r. Eržvilko valsčiaus Pašaltuonio pašto Balabaukščių kaime. Brazų šeima gyveno šalia miškų, tad pokario laikotarpiu pas juos buvo slėptuvė partizanams. Kazimiera buvo vyriausia šeimoje. Daug jos bendraamžių jaunuolių jau buvo miškuose. Brolis Antanas įstojo į Kęstučio apygardos rinktinę. Neatsiliko ir ji, tapo ryšininke. 1947 m. pavasario pradžioje mama gavo užduotį – pristatyti laišką į Eržvilką. Laiške buvo parašyta rusų karininko pavardė ir kada jis ten turėjo atvykti. Apie tai žinojo, kaip savo prisiminimuose teigė Danutės mama, tik trys asmenys. Laišką ji pristatė, nors ir teko eiti  8 kilometrus per miškus, nes  eiti keliu buvo pavojinga. Po trijų dienų ankstų rytą į Brazų namus atvažiavo stribai ir rusų karininkas. Kazimierą išsivežė į Tauragę. Taip 1947 m. kovo 26 d. Kazimiera Brazaitė buvo įkalinta Šubertinės areštinėje. 

Pasak nuteistosios pasakojimų, Šubertinėje vyrų ir moterų buvo daug. Ten rado ir  bendraminčių – vaikinų bei merginų iš savo kaimo. Visi buvo rūsyje. Kad kaliniai buvo žiauriai mušami, buvo galima spėti iš girdimų riksmų. Mamą tardė rusas, kuris mokėjo lietuviškai. Ji neprisipažino, kad yra ryšininkė ir kad nešė laišką į nurodytą vietą. Deja, pasirodo, enkavėdistai jau viską žinojo. Vienas iš tų trijų asmenų buvo užverbuotas ir išdavė Kazimierą. Keturių tardymų metu ji buvo stipriai mušama, galva daužoma į sieną. Jai spengė ausyse, pykino, skaudėjo galvą. Buvo išsekusi. Nors Kazimiera neprisipažino, jai pasakė, kad gali tylėti ir toliau, vis tiek nuteista 6 metams lagerio ir bus išvežta į Sibirą, kur galės ir supūti. Po nuosprendžio ją kartu su kitais išvežė į Kauno geležinkelio stotį, o iš ten – į Sibirą, į Norilską – amžinojo įšalo žemę. 

„Kelionė buvo siaubinga, norėjosi mirti“, – sakė mama. Ten, Sibire, sustojo daugelio gyvenimas ir jaunystė. Prisimindama gyvenimą Norilske mama pasakojo, kad labiausiai jai įsiminė didelės sniego audros, sunkūs alinantys darbai – rąstų ruošimas, cemento krovimas į maišus... Visuose sunkumuose jėgų išgyventi teikdavo tik malda ir daina. Mama ten išbuvo visą jai skirtą laiką – 6 metus.  

Nuosprendis – 25 metai

Virginiją Martutaitienę, buvusią  Tauragės rajono Civilinės metrikacijos skyriaus vedėją, pažįsta daugelis, bet mažai kas žino, kad jos babutė (mamos mama) buvo ištremta į Sibirą. Susipažinusi su babutės byla, A. Norvilienė papasakojo dar vieną istoriją, susijusią ir su rezistenciniu laikotarpiu, ir su Šubertine. 

Nuotrauka
 nuotrauka

Veronika Dargelienė, Baltramiejaus, gyvenusi Balandiškių kaime, Tauragės r., buvo suimta 1951 m. rugsėjį. Sulaikymo ir kratos protokolą užpildė tas pats Klaipėdos srities Tauragės RS MGB darbuotojas, vyr. leitenantas Krainev, kuris buvo minimas ir B. Toliušytės-Stanevičienės prisiminimuose („Praeities liudininkai byloja: Toliušių šeimos išgyvenimai“/„Tauragės žinios“, 2021 09 10). Daugybėje dokumentų apie V. Dargelienę pažymima, kad ji gimė 1909 m. Varnaičių kaime, Skaudvilės r., Klaipėdos sr., buvo našlė. Profesijos ir specialybės neturinti, bet esanti kolūkietė Tauragės rajono kolūkyje „Raudonoji žvaigždė“. Išsilavinimas – 4 (kitur rašoma 3) pradinės mokyklos klasės. Kuo gi buvo kaltinama našlė, 3 vaikų motina, nepartinė, valstiečių vidutiniokų grupei priskirta V. Martutaitienės babutė? 

Šūsnyje apklausos protokolų, įvairių nutarimų, pažymų, anketų teigiama, kad V. Dargelienė nuo 1948 m. palaikė nusikalstamus ryšius su ginkluotos nacionalistinės gaujos „Rolandas“, veikusios Tauragės rajono teritorijoje, vadeiva Viktoru.

Nutarime areštui parašyta: „1948 m. rudenį, Dargelienei sutikus, jos vienkiemyje (daržinėje, žemėje) banditai sau įsirengė bunkerį, kuriame tris mėnesius slapstėsi. Į Dargelienės ūkį banditai pristatydavo prisiplėštų produktų (mėsos, grūdų), iš kurių ji jiems gamindavo maistą. Be to, Dargelienė skalbdavo banditams jų skalbinius“. Kartu su Veronika buvo apklausiamas ir jos sūnus Zigmas Dargelis, gimęs 1935 m. Enkavėdistai jo klausinėjo apie mamą, kas ir kada mamos ūkyje įrengė bunkerį, kas iš banditų ten slapstėsi. Buvo suimtas ir tardomas ir Veronikos ūkyje samdiniu dirbęs Jonas Macijauskas, gimęs 1918 m. Lybiškių k., Skaudvilės r. Jis buvo kaltinamas už bendradarbiavimą su banditais (taip visuose dokumentuose buvo vadinami partizanai), „iki arešto dienos buvo banditų ryšininkas, pravarde Pilotas. Apklausos buvo vedamos lietuvių kalba, vertėjaujant RS MGB vertėjui Ruliui. Visų čia minėtų „kaltinamųjų“ apklausos buvo vykdytos  Tauragės Šubertinėje. Šioje byloje buvo minimos dar kelios pavardės tų, kurie slapstėsi Dargelienės bunkeryje: Rukas Steponas-Skautas, Šeputis Vincas-Skaistgiris.

Kaip rašoma Virginijos mamos prisiminimuose, Veronika areštinėje buvusi neilgai. Po tardymų Dargelienė buvo išvežta į Šilutės kalėjimą, o paskui –  į Karagandą.  Nuosprendis – 25 metai. Po Stalino mirties, išbuvusi tremtyje 5 metus, Veronika grįžo į Lietuvą. V. Martutaitienė kartu su babutės byla pateikė ir LR Aukščiausiojo teismo pažymėjimą, kuris teigia „Pagal 1990 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo“ jis (ji) yra nekaltas (-a) Lietuvos Respublikai ir yra atstatomos visos jo (jos) teisės“. 

Sklaidydamas šios bylos lapus susimąstai. Taip, NKVD dokumentai užpildyti tvarkingai: su visomis datomis, parašais, nurodytas net apklausų pradžios ir pabaigos laikas. Byloje net įsegtas žodinis portretas, kuriame detaliai surašyta visa Veronikos išvaizda. Bet, žinant Šubertinės tuometinę aplinką, tvarką, tardytojų metodiką apklausų metu, prieš akis iškyla visai kitoks vaizdas. Nors ir nėra užprotokoluota nė vieno spyrio, nė vieno smūgio, bet aišku, kiek  skausmo, užgauliojimų teko patirti ir Veronikai, ir jos sūnui Zigmui, ir samdiniui-ryšininkui Jonui, ir visiems, kuriems teko čia pakliūti. 

Praėjo nemažai laiko nuo to meto, kai Šuberto pastatytas namas buvo kalėjimas. Nemažas laiko tarpas, kad praeities šešėliai nurimtų, išsisklaidytų. Visa tai – jau praeitis. Bet savo tautos praeities pamiršti negalima, juolab kad namas, atlaikęs karo smūgius, išliko. Išliko tam, kad pasakotų istoriją gyviems. 

 

 

Nuotrauka
gedulo ir vilties
Įkelta:
2022-06-15
Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint 81-ąsias masinio gyventojų arešto ir trėmimo metines, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus surinko statistinius duomenis apie sovietų represuotus tauragiškius. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-05-24
1952 m. gegužės 21 dieną Tauragės rajone, Tyrelių miške, netoli nuo Žygaičių seniūnijos Aukštupių kaimo, kaudamiesi su kur kas gausesnėmis priešo pajėgomis, garbingai žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Jūros (Žalgirio) būrio vadas Antanas Sudeikis, slapyvardžiu Girėnas, ir jo brolis Zigmas Sudeikis, kurio partizaninis slapyvardis – Darius. Gegužės 21-ąją nuo jų žūties sukako 70 metų. 
Nuotrauka
 Jančauskas
Įkelta:
2022-05-04
Išėję pasivaikščioti tauragiškiai Kartų parke gali pamatyti naują išskirtinį suoliuką. Jis pastatytas tautodailininko-kraštotyrininko Liudo Jančausko atminimui. Taip 110 metų sukaktį paminėti sugalvojo L. Jančausko dukra Sigutė Pavilionienė. Simboliška ir prasminga, kad L. Jančauskas gimė gegužės 3-iąją, kai minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, o gegužės 7-ąją minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  
Nuotrauka
simonaityte
Įkelta:
2022-04-20
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Taip siekiama paminėti, jog prieš 125 metus gimė ši išskirtinė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Ne tik aukšti politikai, bet daugybė literatūros, kultūros mylėtojų žino, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga kūrėja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Idėja paminėti rašytojos jubiliejų ir paskatinti jaunus žmones, moksleivius skaityti, ieškoti, atrasti ir džiaugtis atrastomis Ievos Simonaitytės sąsajomis su Tauragės kraštu kilo Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Linai Tekorienei. Į projektą „Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte“ įsitraukė progimnazijos aštuntokai, istorijos mokytoja Vilija Valuckienė. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-04-12
Tauragės krašto muziejus ,,Santaka“ kartu su Tauragės šaulių 702-ąja Juozo Kasperavičiaus kuopa balandžio 9 d. organizavo Lietuvos partizanų Juozo Kasperavičiaus ir Albino Biliūno žūties, įvykusios prieš 75 metus, minėjimą. Partizanų atminimo minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, po to buvo iškilminga rikiuotė prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams, vėliau vykta į žūties vietą miške (Tauragės r. Antegluonio k.), Tauragėje partizanai pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus, surengta istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje.
Nuotrauka
nairanauskas
Įkelta:
2022-04-01
Istorijos tyrinėtojo Jono Nairanausko knygose – tragiškai susiklostę Tauragės krašto žmonių likimai. Vienoje knygų jis papasakojo apie sovietinių jėgos struktūrų pradėtą bylą prieš Antaną Dragūną – buvusį Žygaičių valsčiaus viršaitį. Kaip pasakojo J. Nairanauskas, sovietų įkalinto kraštiečio artimieji ilgą laiką nežinojo, kur jis dingo. Lietuvos ypatingajame archyve surinkti dokumentai galiausiai atskleidė paslaptį.
Nuotrauka
kronika
Įkelta:
2022-03-16
„Perskaitęs duok kitam! Jei gali, padaugink! Eina nuo 1972 metų“ – tokia žinia buvo skelbiama kiekvieno „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ (toliau – „Kronika“) numerio antraštėje. „Kronikos“ leidimas – vienas ryškiausių lietuvių tautos neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai momentų. Pirmasis leidinio numeris išėjo 1972 m. kovo 19 d. „Kronika“ pateikdavo faktus apie sovietinės valdžios vykdytą tikinčių katalikų (tiek dvasininkų, tiek ir pasauliečių) persekiojimą ir diskriminaciją. Leidinys būdavo perduodamas į laisvąjį pasaulį ir iš ten per sovietų trukdomas radijo programas pasiekdavo okupuotą Lietuvą. Renkant duomenis, rengiant, dauginant, platinant „Kroniką“ dalyvavo šimtai žmonių. Dešimtys „Kronikos“ bendradarbių buvo nuteisti kalėjimo ir lagerio bausmėmis ar ištremti į Sibirą. Tarp jų už „Kronikos“ leidimą 1983 m. suimtas ir 6 metų lagerio bei 4 metų tremties bausme nuteistas pagrindinis leidėjas kunigas Sigitas Tamkevičius. Tačiau vietoje įkalintų ar nukentėjusių stodavo nauji pasišventę žmonės ir „Kronika“ niekada nesustojo ėjusi. Per 17 metų buvo išleistas 81 numeris, paskutinis simboliškai išleistas 1989 m. kovo 19 d. Tuo metu Lietuvoje jau buvo įsisiūbavęs Atgimimo Sąjūdis ir viešai buvo išleistas šimtatūkstantiniu tiražu Lietuvos katalikams skirtas žurnalas ,,Katalikų pasaulis“. „Kronika“ ir šiais laikais lieka pasipriešinimo okupacijai pavyzdžiu ir daugybės dokumentuotų Lietuvos katalikų persekiojimo ir diskriminavimo atvejų autentišku istoriniu šaltiniu. Iš „Kronikos“ išrinkau informaciją, kurioje pateiktos žinios apie Tauragės ir Skaudvilės miestuose bei Tauragės rajone vykdytą tikinčiųjų persekiojimą, ir sudėjau chronologine tvarka, pradedant seniausia informacija.
Nuotrauka
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-03-02
Muziejaus eksponatai atskleidžia daugybę įvairiausių faktų. Neretai iš jų susidėlioja visa šeimos ar giminės saga. Pasak Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkės Ingos Nagaitienės, Skaudvilės krašto muziejuje saugoma nemažai Liudviko ir Kotrynos Gerkių šeimos palikimo, atskleidžiančio tragišką, o tuo pačiu ir herojišką istoriją. 
Nuotrauka
Zima, prie barako.
Įkelta:
2022-02-22
Baisi dalia teko mūsų tautiečiams po 1940 metų. Tūkstančiai buvo išvežami į tolimąjį šaltąjį Sibirą – į svetimą, nežinomą aplinką. Kaip žinia, ten visai kitas klimatas, visai kita augmenija, visai kiti papročiai ir visai kitoks laukė gyvenimo būdas. Gyvenimas – dėl išgyvenimo. Igarka, Vorkuta, Magadanas, Norilskas, Krasnojarskas, Irkutskas, Džezkazganas... Tai ne žymūs pramonės rajonai, tai Lietuvos sūnų ir dukterų osvencimai ir štuthofai. Ir visgi, nepaisant visų negandų, daugeliui lietuvių pavyko išgyventi, sugrįžti į Lietuvą. Šiandien apie juos rašo istorijos vadovėliai, apie jų gyvenimus kuriami filmai. Kas jie? Tai žmonės, kurie sovietų prievarta buvo išvežti ir priversti gyventi tremtyje.
Nuotrauka
simonaitytė
Įkelta:
2022-01-26
Sausio 23-iąją sukako 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą. 
Nuotrauka
jonusaitis
Įkelta:
2022-01-19
Algirdo Jonušaičio, gimusio 1926 m. Šilutėje, o palikusio šį pasaulį prieš 9 metus Čikagoje (JAV), gyvenimo kelias buvo ilgas ir vingiuotas. Ėjo jis ir pro Tauragę.  Mūsų mieste A. Jonušaitis gyveno itin sudėtingu prieškario laiku, savo akimis regėjo ir pirmąsias karo dienas Tauragėje. Karo pradžioje palikęs Lietuvą,  1945-aisiais atsidūręs bombarduojamame Drezdene, mokęsis lietuvių gimnazijoje Ausburge, 1949-aisiais emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas, tarnavęs Amerikos kariuomenėje, paskui baigęs elektros inžinerijos studijas, daug gyvenimo metų atidavęs gynybos pramonei, sukūręs puikią šeimą ir užauginęs penkis vaikus, jis aktyviai dalyvavo evangelikų liuteronų bažnyčios Tėviškės parapijos veikloje ir rašė atsiminimus. „Tauragės žinių“ skaitytojų dėmesiui – keletas ištraukų iš A. Jonušaičio atsiminimų, susijusių būtent su Taurage.
Nuotrauka
a
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2021-11-18
Ar žinote, kieno iniciatyva buvusi Rambyno gatvė Tauragėje pavadinta Tremtinių keliu?  Tai Nikodemo Krapavicko, kuris pats buvo tremtinys ir labai daug dėmesio skyrė krašto istorijai – tyrinėjo, rinko, kaupė, sistemino dokumentinę ir ikonografinę medžiagą apie tremtinius. Spalio 30-ąją sukako 110 metų, kai 1911 m. Kunigiškių kaime gimė pedagogas, tremtinys ir politinis kalinys, aktyvus Tauragės rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Nikodemas Krapavickas. B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengta prisiminimų popietė-paroda, skirta 110-osioms Nikodemo Krapavicko gimimo metinėms paminėti.
Nuotrauka
k
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2021-11-10
Rugpjūčio 10 dieną sukako 100 metų nuo Juozo Lukšos-Daumanto gimimo, o rugsėjo 4 d. – 70 metų nuo jo žūties. J. Lukša – Lietuvos laisvės kovotojas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas užsieniui. Tai išskirtinė asmenybė, tapusi dėl tėvynės laisvės pasiaukojančio žmogaus simboliu. Todėl 2021 metai buvo paskelbti šio laisvės kovotojo metais. Šio laisvės kovotojų vado gyvenimas tapo legenda jam dar gyvam esant. Lapkričio 4-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje surengtas Juozo Lukšos-Daumanto 100-ųjų gimimo paminėjimas ,,Žmogus, du kartus pralaužęs geležinę uždangą“.
Nuotrauka
k
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-27
Laikas keičia mūsų įpročius, koreguoja per amžius susiklosčiusias tradicijas. Mintis parašyti apie tai, kaip keičiasi žmogaus kelionės Anapilin kilo pavarčius Tauragės kultūros paveldo archyvą ir pastebėjus, kad daug papročių nueina užmarštin. Užmarštin nueis ir tai, kuo gyvename dabar. 
Nuotrauka
a
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Įkelta:
2021-10-06
Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.  
Nuotrauka
tremtis
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-10-01
Šį rudenį sukanka 70 metų nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą, pavadinto operacija ,,Osen“ (,,Ruduo“). Tai ketvirtas ir paskutinis didelio masto trėmimas (būta ir mažesnių). 
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-09-16
Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama Rasa Levickaitė-Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus. 
Nuotrauka
a
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-09-09
Laikas – kaip srauni upė, nusinešanti ir lapų gūsį, ir ledo lytį, ir Joninių vainikus, ir spalvotus žiedlapius… Ir kartu, atrodo, nusineša visus praeities įvykius. Lieka tik prisiminimai. Bet tie prisiminimai, nori nenori, atgyja, naujai išnyra kaip upės tėkmė prieš staigų posūkį. Apie rezistencinį laikotarpį Tauragės krašte, apie Šubertinę užrašyta išties nemažai skaudžių istorijų. Bet dar ne viskas papasakota, dar ne viskas užrašyta. Ir kol dar gyvi liudininkai kalba, mes fiksuojam. Pristatau naują, niekur neviešintą istoriją apie pokario laikotarpį Tauragės krašte. 
Nuotrauka
a
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-09-02
Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.
Nuotrauka
kalvanas
Įkelta:
2021-08-05
Vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios gyvenime. Jį pagarbiai vertino ne tik liuteronų bažnyčios tikintieji, bet ir nepriklausomos Lietuvos politikai, valstybės veikėjai, švietimo ir kultūros organizacijų atstovai bei kitų krikščioniškų bažnyčių vadovai. Daugelio akyse jis liko apdairaus ir nuosaikaus būdo žmogus, pasišventęs krikščionis bei ištikimas liuteronų bažnyčios vadovas.
Nuotrauka
A
Įkelta:
2021-07-01
Birželio 23-ąją sukako 80 metų nuo 1941-ųjų birželio sukilimo, kai Laikinoji vyriausybė paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. O kaip galime susieti šią datą su Taurage? Vieno sukilimo vadovų žmona buvo kilusi iš Tauragės, ir iš mūsų miesto šeima 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją.
Nuotrauka
Banko rūmai
Įkelta:
2021-06-24
Sužinoję apie naujai statomą objektą, šiais laikais žmonės rūpinasi, kad jis negadintų aplinkos vaizdo. Pastatas turi būti gražus ir įdomus. Tačiau tokį požiūrį, pasirodo, žmonės turėjo toli gražu ne visais laikais. Pernelyg puošnu, paprasti ūkininkai gėdysis įžengti į vidų – taip tarpukariu skambėjo argumentai, kodėl nereikėtų statyti Tauragės banko rūmų, šiuo metu laikomų vienu žymiausių tarpukario metų architektūros pavyzdžių, kuris iki šių dienų išliko mažame Lietuvos mieste.