Tada buvo kiti laikai...
Įkelta:
2021-09-16
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Nuotraukų koliažas
Aprašymas

Pirmoje nuotraukoje: iš kairės Olga Redeckienė, Helga Levickienė (Redeckytė) ir Rasa Levickaitė-Šerpytienė 

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
R. Levickaitės-Šerpytienės albumo nuotraukos
Aprašymas

Mažiausia centre – Helga, ją apkabinusi Marta Kelerienė

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
R. Levickaitės-Šerpytienės albumo nuotraukos
Aprašymas

Marta ir Johanas Keleriai

 

 

Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama Rasa Levickaitė-Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus. 

Laiminga pradžia 

Tada buvo kiti laikai... Gal ne… Greičiau tokie patys. Žmonės mylėjo, kūrė, statė namus, gimdė vaikus. Turbūt taip pat norėjo atsigulti vakare, po dienos rutinos, į švarią lovą, prieš tai pavalgę ir pamaitinę savo vaikučius. Bent jau mano močiutė, mes ją vadindavome babute, to norėjo, tai darė, to siekė. 

Olga Redeckienė, iš tėvų paveldėjusi Kelerytės pavardę, gimusi 1913 m. gruodžio 25 d. Jauna, nedidukė, mėlynų akių, visiškai smulkutė mergina ištekėjo už savo išrinktojo mylimo Rychardo Redecko. Tai buvo vokiečių karininkas. Jau gimus vaikams šeima išsikraustė gyventi į Berlyną. Rychardas juk karininkas. Ten Olga gyveno kaip karininko žmona – jokio nepritekliaus, balta lovos patalynė, maistas pristatomas į namus (tokia, matyt, buvo vokiečių armijos politika). Jauna moteris augino keturis vaikus – Rychardą, Gerchardą, Ingrid ir dar vieną mergaitę (vardo nepamena).

Į Lietuvą 

Prasidėjo karas. Vokiečių karininkas toliau sąžiningai tarnavo tėvynei Vokietijai. O žmona Olga augino vaikus... iki kol Rychardas buvo sužeistas ir pateko į „padalinto“ Berlyno ligoninę vakarinėje pusėje. Redeckų namai buvo rytinėje pusėje. Šeima buvo išskirta. Jaunai moteriai neliko nieko kito, kaip bandyti grįžti į Lietuvą, pas tėvus, į Lylavėnų kaimą Tauragės rajone. Prasidėjo ilga, labai ilga kelionė namo. O šios kelionės kelias buvo nuklotas lavonais, sunaikintais miestais. Pakeliui Olga prarado abi dukras. Jos neatlaikė badavimo bei vargo. Abu sūnūs išgyveno. Lylavėnuose laukė tėvai Keleriai. Čia lyg viskas nusistovėjo, nurimo. Nors ir be vyro Rychardo, kuris dingo be žinios, Olga gyveno toliau. Neilgai… 

Nuotrauka
a
R. Levickaitės-Šerpytienės albumo nuotraukos

Areštas

Beldimas į trobos duris 1949-ųjų birželio 23-osios naktį reiškė – areštas. Areštas už tai, kad buvai vokiečio žmona, kad padėjai partizanams...

Po suėmimo Olga atvežama į Tauragę, į Šubertinės areštinę. Nuo tos akimirkos žodžiai „nežinau“, „nepadėjau“, „nedariau“ nebegalioja.  Kamera, menkas gultas, pusrūsio langelio grotos. Viskas, ką turi. Kažko dar trūksta? Tada tardymai. Kasdieniniai, alinantys. Labiausiai įsiminė monotoniški sudavimai su liniuote per nugarą. Vienas paskui kitą. Olga pamena, kaip sėdėjo ant taburetės, mažos, nudėvėtos. Tardymą vedė kažkoks leitenantas. Tardymas buvo ilgas ir skausmingas. Tada Olga neatlaikė ir nutvėrusi taburetę vožtelėjo rusui... Po to sukniubo. Sukniubo, nes nualpo. Olga laukėsi dar vieno vaikelio. Pakviestas medikas greitai nustatė, kad moteris laukiasi. Padėtis kiek pasikeitė. Olga ramiai leido laiką savo kameroje. Tuo laiku jau buvo šalta. Šalta taip, kad teko kelias naktis praleisti tupint… ant kameros draugės lavono. Tokia buvo realybė. Tik taip buvo įmanoma nenušalti  kojų. Leisdama dienas kameroje Olga matė, kaip Šubertinės kieme, ties lauko tualetu, kelis kartus buvo užkasti žmonės. Nereikalingi įkalčiai, kurie, matyt, nieko nepasakė. Nėščią Olgą buvo nutarta išvežti į Macikų kalėjimą Šilutės rajone. Ten ir gimė dukrytė Helga. Tai įvyko 1950-ųjų kovo 10-ąją. Gimdymas, priežiūra kalėjime buvo visai pakenčiami. Prižiūrėtojos elgėsi pagarbiai.

Tremtis  

Pagaliau galutinis nuosprendis – kalta, ištremti į kalėjimą prie Maskvos. Laikina stotelė. Olgai pasisekė, ji su kūdikiu. Jai leista mergaitę turėti iki tol, kol ją maitins. Taip ir leido savo dienas, šildydamos, guosdamos viena kitą. 1952 metų pradžioje Olga gavo teisę pasirinkti: arba vaiką turi pasiimti giminaičiai, arba bus perduotas į vaikų namus. Olgos tėtis, kažkada tarnavęs caro Nikolajaus II asmens sargybiniu (savo dukrą pavadino būtent caro dukros Olgos vardu, nes labai patikusi) ryžtasi vykti į Maskvą ir parvežti anūkėlę į namus. Helga apsigyveno pas du nepažįstamus žilstelėjusius žmones. Vėliau jie jai tapo visu jos gyvenimu. Tai buvo jos tikri seneliai Marta ir Johanas Keleriai. O Olga iš Maskvos ištremiama į Komijos ATSR.

Savo mamą Helga (giminaičių meiliai vadinama Elike) pamatė tik 1958 metais. Eliki, įbėgusi į namus pamatė seną, žilą, sulysusią moterį. Tai buvo jos mama, Olga Redeckienė (Kelerytė). Moteris, kuri praėjo pragarą, panieką, patyčias. Moteris, kuri pagimdė septynis vaikus, iš kurių du neišgyveno. 

Nuotrauka
spaudos

 

 

 

Nuotrauka
a
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Įkelta:
2021-10-07
Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.  
Nuotrauka
tremtis
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-10-01
Šį rudenį sukanka 70 metų nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą, pavadinto operacija ,,Osen“ (,,Ruduo“). Tai ketvirtas ir paskutinis didelio masto trėmimas (būta ir mažesnių). 
Nuotrauka
a
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-09-09
Laikas – kaip srauni upė, nusinešanti ir lapų gūsį, ir ledo lytį, ir Joninių vainikus, ir spalvotus žiedlapius… Ir kartu, atrodo, nusineša visus praeities įvykius. Lieka tik prisiminimai. Bet tie prisiminimai, nori nenori, atgyja, naujai išnyra kaip upės tėkmė prieš staigų posūkį. Apie rezistencinį laikotarpį Tauragės krašte, apie Šubertinę užrašyta išties nemažai skaudžių istorijų. Bet dar ne viskas papasakota, dar ne viskas užrašyta. Ir kol dar gyvi liudininkai kalba, mes fiksuojam. Pristatau naują, niekur neviešintą istoriją apie pokario laikotarpį Tauragės krašte. 
Nuotrauka
a
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-09-02
Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.
Nuotrauka
kalvanas
Įkelta:
2021-08-05
Vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios gyvenime. Jį pagarbiai vertino ne tik liuteronų bažnyčios tikintieji, bet ir nepriklausomos Lietuvos politikai, valstybės veikėjai, švietimo ir kultūros organizacijų atstovai bei kitų krikščioniškų bažnyčių vadovai. Daugelio akyse jis liko apdairaus ir nuosaikaus būdo žmogus, pasišventęs krikščionis bei ištikimas liuteronų bažnyčios vadovas.
Nuotrauka
A
Įkelta:
2021-07-01
Birželio 23-ąją sukako 80 metų nuo 1941-ųjų birželio sukilimo, kai Laikinoji vyriausybė paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. O kaip galime susieti šią datą su Taurage? Vieno sukilimo vadovų žmona buvo kilusi iš Tauragės, ir iš mūsų miesto šeima 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją.
Nuotrauka
Banko rūmai
Įkelta:
2021-06-24
Sužinoję apie naujai statomą objektą, šiais laikais žmonės rūpinasi, kad jis negadintų aplinkos vaizdo. Pastatas turi būti gražus ir įdomus. Tačiau tokį požiūrį, pasirodo, žmonės turėjo toli gražu ne visais laikais. Pernelyg puošnu, paprasti ūkininkai gėdysis įžengti į vidų – taip tarpukariu skambėjo argumentai, kodėl nereikėtų statyti Tauragės banko rūmų, šiuo metu laikomų vienu žymiausių tarpukario metų architektūros pavyzdžių, kuris iki šių dienų išliko mažame Lietuvos mieste.
Nuotrauka
rec
Įkelta:
2021-06-09
Gedulo ir vilties diena Lietuvoje minima birželio 14 d. 1941 m. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Buvo ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų, ūkininkų ir kt. Tremtis palietė dažnas šeimas, kurioms teko patirti sunkius išbandymus ir artimųjų netektis. Prieš 80 metų prasidėję lietuvių trėmimai jau praeityje, tačiau negalima pamiršti kraštiečių skaudžių išgyvenimų ir pastangų išlikti, susikurti bent kažkokį gyvenimą atšiauriame krašte. Publikuojame Skaudvilės krašto muziejaus archyvuose atrinktus Skaudvilės tremtinių prisiminimus. 
Nuotrauka
kopaitė
Įkelta:
2021-05-31
Seniausia Tauragės kultūros įstaiga – Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka – šiemet mini  veiklos 90-metį. Jos istorijoje ryškų pėdsaką paliko pirmoji bibliotekininkė ir vadovė, aukštąjį matematikos bei fizikos mokslų išsilavinimą tarpukario Lietuvos universitete įgijusi tauragiškė Larisa Kopaitė (1899 09 07–1952 08 30). Manoma, kad tarpukario Lietuvoje ji buvo pirmoji moteris, turėjusi du aukštojo mokslo diplomus. Kviečiame iš straipsnyje minimų faktų ir atsiminimų susidėlioti šios Tauragės krašto šviesuolės paveikslą.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-05-20
Viena B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos krypčių – žadinti kraštiečių istorinę atmintį, prikelti iš užmaršties mūsų šviesuolių atminimą. Šiemet metų balandžio 27-ąją sukako 130 metų, kai 1891 m. Gaurės valsčiaus Legerstynės kaime (Tauragės r.) gimė Lietuvos kariuomenės gydytojas Mečislovas (Mečius) Norkus (1891–1966). Po Antrojo pasaulinio karo jis dirbo vyr. gydytoju Tauragės ligoninėje. 
Nuotrauka
vilko vaikai
Įkelta:
2021-04-22
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Tauragės rajono savivaldybės finansuotą projektą, kurio metu buvo įamžinta vadinamųjų „Vilko vaikų“ istorija. Tauragės krašto muziejus iniciatyva neseniai pasirodė dokumentinis filmas „Vilko vaikai: nutylėtos tragedijos įamžinimas“, pristatantis Vilko vaikų istoriją ir jų gyvenimą mūsų krašte. Neseniai surengtoje tiesioginėje Vokietijos žinių-pokalbių laidos „Tiltai“ transliacijoje laidos svečiai – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis, laikinai einantis direktoriaus pareigas, ir Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė Aušra Norvilienė bei filmo režisierius Almantas Vilbikas ir pokalbį lietuvių kalba moderavusi Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė kalbėjosi apie tai, kaip gimė idėja kurti filmą apie „Vilko vaikus“, su kokiais kūrybiniais iššūkiais teko susidurti, kokių emocijų jis sukėlė.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-04-15
Prieš 74-erius metus, 1947 m. balandžio 8-ąją, žuvo pirmasis Jungtinės Kęstučio apygardos vadas aviacijos leitenantas Juozas Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas Albinas Biliūnas-Džiugas. Apie tai praėjusią savaitę priminė Tauragės krašto muziejus „Santaka“ savo feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
Batakiai
Įkelta:
2021-03-17
Batakių parapija yra viena jaunesnių Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijų. Ilgą laiką Batakių apylinkių tikintieji melsdavosi Skaudvilės bažnyčioje. Tačiau priklausymas Skaudvilės parapijai buvo nepatogus, tad 1884 m. pašventintas kertinis bažnyčios akmuo, o po metų pašventinta ir bažnyčia. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-03-04
Kovo 25-ąją sukanka 115 metų, kai gimė žymus JAV lietuvių kalbininkas, lietuvių kalbos tyrinėtojas ir puoselėtojas, filologijos mokslų daktaras prof. Petras Jonikas (1906–1996). Ar žinote, kad būtent jo dėka turime tokius dabar visiems įprastus žodžius kaip striukė, įmautė, orkaitė, iškyla, rūpyba, skaidrė, pagreitis, pradmenys ir daugelį kitų? B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka apie iškilųjį kalbininką yra surinkusi daug vertingos medžiagos, kuri šiuo metu yra skaitmeninama.
Nuotrauka
partizanas
Įkelta:
2021-02-24
Vasario 25 dieną Leonas Laurinskas būtų minėjęs gražų 95 metų jubiliejų. Deja, šiandien gerbiamo Leono su mumis jau nebėra. 2013 m. gegužės 4-ąją jis atgulė Tauragės miesto kapinėse. Tad šiandien, minėdami žinomo kraštiečio gimtadienį, prisiminkime sudėtingą bei spalvingą, kaip ir mūsų trispalvė, a.a. Leono gyvenimą. Informacija rinkta iš gausių Tremties ir rezistencijos muziejaus (buvęs Politinių kalinių ir tremties muziejus) sukauptų šaltinių. Šiame muziejuje yra įrengtas atskiras kampelis, skirtas Leono Laurinsko veiklai pagerbti bei atminti. Apie iškilų kraštietį pasakoja Aušra Norvilienė, Tauragės karšto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė. 
Nuotrauka
ona
Įkelta:
2021-02-11
Tautodailininkės Onos Paulauskienės rankose medžio gabalėlis virsta meno kūriniu – angelu, šventuoju. Daugybę jų galima rasti ne tik rajone, bet ir visoje šalyje. 82-uosius metus skaičiuojančios menininkės prisiminimus, gyvenimo faktus užrašė Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Batakių skyriaus vyr. bibliotekininkė Laisvutė Pavalkienė.  Surinkta medžiaga saugoma bibliotekos Kraštotyros fonduose. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-20
„...Kada toje pusėje pasigirdo automatų kalenimas, likusiems barakuose pasidarė aišku, kokiems darbams jie bus vežami. Todėl paskutinės mašinos su žydais jau išvažiavo su ašaromis, dejonėmis, klyksmais. Viena mergina, pavarde Barukikė, netgi mėgino pabėgti, bet nubėgusi 50 metrų buvo apsauginio nušauta... “ Tai eilutės iš  žmogaus, gyvai mačiusio tragiškus tų dienų įvykius, prisiminimų. Jie saugomi B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvuose. Sausio 27-ąją visas pasaulis minės Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną ir prisimins šešių milijonų nužudytų žydų tragediją.