Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.
Nuotraukos, atvirlaiškis ir knyga
„Tauragės krašto muziejus „Santaka“ nuoširdžiai dėkoja ilgametei muziejaus rėmėjai Marinai Kulčinskajai už atsiųstas vertingas dovanas. Šį kartą tai 22 nuotraukos, 1 atvirlaiškis ir 1 knyga“ – tokiu įrašu rugpjūčio pradžioje savo feisbuko paskyroje pasidalijo muziejininkai.
Kai kurios nuotraukos – su Lauksargių vaizdais Pirmojo pasaulinio, tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo metu, tarp jų – itin vertinga Plikiškės pasienio posto nuotrauka 1944 m., kurioje puikiai matyti, kaip užkarda atrodė paskutiniais mėnesiais iki nacius išvarant sovietams. Vertingos nuotraukos ir su Lauksargių geležinkelio stoties, bažnyčios vaizdais. Dalyje atvirukų – Pirmojo pasaulinio karo rusų belaisvių stovykla Lauksargiuose, kurią buvo įrengę vokiečiai.
M. Kulčinskaja šįkart padovanojo ir knygą vokiečių kalba „Kampf um Freiheit“ („Kova už laisvę“), išleistą Berlyne 1954 m. Didelė knygos dalis skirta 1812 m. Tauragės konvencijai, pridėta ir tikro sutarties dokumento fotokopija. Tarp dovanų – ir atvirukas su Tauragės konvencijos paminklu 1915 m. Yra ir kitokių Tauragės vaizdų, ko gero, vertingiausias – Tauragės dvaro rūmų vaizdas 1917 m., kadangi išlikę mažai šių rūmų fotografijų. Taip pat maždaug 1916 m. nuotrauka su obelisku kare žuvusiems vokiečių kariams. Obeliskas vis dar stovi.
Dvi fotografijos mena mažai mums pažįstamą tarpukario karo lakūną iš Tauragės – Steponą Sebastijonavičių su mama prie lėktuvo. Praeityje gausią Tauragės vokiečių bendruomenę primena nuotrauka su teatro aktoriais, o kitoje pusėje – vokiškas įrašas.
„Dovanos pirktos vokiškoje ebay.de aukcionų parduotuvėje, o kainos siekė nuo kelių iki 80 € už vienetą. Dėkojame muziejaus bičiulei už vertingas dovanas“, – rašo muziejininkai.
Jau padovanojo apie 110 eksponatų
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos ir etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis pasakoja, kad Marina Kulčinskaja yra klaipėdietė, tačiau jau daug metų gyvena Karlskrunoje (Švedija). Ji – mokslininkė, vertėja, dėstytoja, rašytoja. Studijavo anglų kalbą, Vilniaus universitete apsigynė disertaciją iš baltų ir germanų kalbų istorijos.
– Pirmą sykį dovanų nuo M. Kulčinskajos muziejus gavo gal 2015 metais, – pasakoja D. Kiniulis. – Tą kontaktą užmezgė tuomet muziejuje dirbęs Vytautas Mažeika, ilgametis muziejaus istorikas. Paskui jis išėjo į pensiją, tačiau tas ryšys liko. Jis mane supažindino su M. Kulčinskaja. Mes vis susiskambinam, ji ar elektroniniu paštu parašo, ar paskambina – „Va, čia yra toks dalykas, ar jums reikia?“
D. Kiniulio skaičiavimu, muziejus jau turi apie 110 M. Kulčinskajos dovanotų eksponatų. O perka ji daugiausia iš „eBay.de“ interneto aukciono – ten būna daugiausia su Taurage susijusių eksponatų.
– Vokiečiai turėjo reikalų Tauragėj, – šypteli D. Kiniulis, – vokiečių kariai per karą čia gan daug fotografavo, rusai beveik nefotografavo, o štai pas vokiečius fotoaparatai buvo įprastas dalykas. Nuotraukos – iš buvusių karių albumų. Matyt, mirė žmonės, kurie jas saugojo, kuriems jos buvo svarbios. Sužinoję, kad tai gali būti vertinga, artimieji parduoda aukcionuose. Marina konkuruoja su kitais ir perka. Tokios nuotraukos labai paklausios, jos gali kainuoti ir 10–12 eurų, o kartais už mažą nuotraukėlę gali tekti sumokėti ir 80 eurų. Pavyzdžiui, neseniai Lauksargių stoties vaizdai kainavo 60–80 eurų. Yra Marina padovanojusi ir per 100 eurų kainuojančių eksponatų. Kartais seku tuos aukcionus, taigi suprantu, kiek pinigų žmogus išleidžia.
Pasak D. Kiniulio, muziejams toks eksponatų įsigijimo būdas nelabai prieinamas. Mat jie, kaip biudžetinė įstaiga, gali pirkti tik iš Lietuvos, ir tai galimybės labai ribotos. Taigi ieškoma kitų kelių.
Dauguma rėmėjos muziejui dovanotų eksponatų – nuotraukos iš tarpukario, Pirmojo ar Antrojo pasaulinių karų, atvirukai.
– Ji labai myli Lietuvą, ypatingai Klaipėdos kraštą, Prūsiją, – sako D. Kiniulis.
Paklaustas, ar Marina yra buvusi Tauragėje, jis pasakojo, kad kartą ji buvo atvažiavusi, 2018 metais:
– Labai paprastas, malonus žmogus. Vis kviečiu ją atvykti ar bent jau pranešti, kada bus Lietuvoje, kad galėtume susitikti. Ji draugauja su Martyno Jankaus muziejaus Bitėnuose direktore, kartais ten apsilanko, – teigė muziejininkas.
Galbūt apsilankys Tauragėje
„Tauragės žinioms“ M. Kulčinskaja pasakojo, kad ją domina viskas, kas susiję su Klaipėdos krašto praeitimi, istorija. O paklausta, kodėl aukcionuose pirktas vertybes ji dovanoja muziejams, o ne pasilieka sau – juk kiti kolekcininkai rūpinasi savo privačiomis kolekcijomis, ji atsidūsta:
– Ką čia galima atsakyti... Juk jūs irgi turit mylimus žmones – šeimą, mamą. Tai jei kas nors klaustų – kodėl tu savo mamai kažką gero padarei? Ką gali atsakyti? Tai tas pats, kaip ir darytum sau.
Aš irgi kolekcininkė, bet savo kolekciją laikau ne namuose, nes juk gali ir gaisras kilti ar kita nelaimė (juokiasi – aut. past.), o ten, kur saugiau. Kai atiduodu muziejui, žinau, kad atiduodu į geras rankas, kad vertybės niekur nepradings.
Pasakodama, kaip atsirenka, kuriuos daiktus pirkti, ji aiškina, kad pagrindinis kriterijus – ar reikės to muziejui, ateities kartoms, mokslininkams, ar daiktas yra istorinė, mokslinė, meninė vertybė.
– Man svarbu, kad daiktas būtų iš Klaipėdos krašto arba Rytprūsių. Šio regiono istoriją gerai žino ne visi, tad mano noras – kad jo vaizdas būtų ryškesnis. Tikiuosi, kad surinkti vaizdai sudomins ir mokslininkus, pasitarnaus edukacijai. Vertingiausios man atrodo Antrojo pasaulinio karo laikų nuotraukos, – pasakojo M. Kulčinskaja.
Marina pasakoja, kad brangiausias pirkinys jai kainavo 135 Eur. Tai buvo nuotrauka iš Klaipėdos krašto.
Daugiausia Marinos dovanų yra gavę Klaipėdos krašto muziejai, nemažai ir kitų Lietuvos muziejai, ji sako turinti ryšių net su Latvijos muziejininkais.
Paklausta, gal ketina apsilankyti Tauragėje, M. Kulčinskaja sakė:
– Mielai atvažiuočiau, bet ne visada išeina. Buvau Bitėnuose šią vasarą, bet iki Tauragės atvažiuoti nebespėjau. Tačiau planuoju ir darkart atvažiuoti – Bitėnuose bus sueiga, tai gali būti, kad ir į Tauragę užsuksiu. Muziejus jūsų geras, ir muziejininkai atsidavę.