„Santakos“ muziejui – vertingos dovanos iš bičiulės rankų
Įkelta:
2021-09-02
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Asmeninio albumo nuotrauka
Aprašymas

Marina Kulčinskaja

 

 

 

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ feisbuko nuotrauka
Aprašymas

Keletas Marinos Kulčinskajos muziejui dovanotų eksponatų

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Autorės nuotrauka
Aprašymas

Darius Kiniulis

 

 

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ feisbuko nuotrauka

Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.

Nuotraukos, atvirlaiškis ir knyga

„Tauragės krašto muziejus „Santaka“ nuoširdžiai dėkoja ilgametei muziejaus rėmėjai Marinai Kulčinskajai už atsiųstas vertingas dovanas. Šį kartą tai 22 nuotraukos, 1 atvirlaiškis ir 1 knyga“ – tokiu įrašu rugpjūčio pradžioje savo feisbuko paskyroje pasidalijo muziejininkai.

Kai kurios nuotraukos – su Lauksargių vaizdais Pirmojo pasaulinio, tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo metu, tarp jų – itin vertinga Plikiškės pasienio posto nuotrauka 1944 m., kurioje puikiai matyti, kaip užkarda atrodė paskutiniais mėnesiais iki nacius išvarant sovietams. Vertingos nuotraukos ir su Lauksargių geležinkelio stoties, bažnyčios vaizdais. Dalyje atvirukų – Pirmojo pasaulinio karo rusų belaisvių stovykla Lauksargiuose, kurią buvo įrengę vokiečiai.

M. Kulčinskaja šįkart padovanojo ir knygą vokiečių kalba „Kampf um Freiheit“ („Kova už laisvę“), išleistą Berlyne 1954 m. Didelė knygos dalis skirta 1812 m. Tauragės konvencijai, pridėta ir tikro sutarties dokumento fotokopija. Tarp dovanų – ir atvirukas su Tauragės konvencijos paminklu 1915 m. Yra ir kitokių Tauragės vaizdų, ko gero, vertingiausias – Tauragės dvaro rūmų vaizdas 1917 m., kadangi išlikę mažai šių rūmų fotografijų. Taip pat maždaug 1916 m. nuotrauka su obelisku kare žuvusiems vokiečių kariams. Obeliskas vis dar stovi.

Dvi fotografijos mena mažai mums pažįstamą tarpukario karo lakūną iš Tauragės – Steponą Sebastijonavičių su mama prie lėktuvo. Praeityje gausią Tauragės vokiečių bendruomenę primena nuotrauka su teatro aktoriais, o kitoje pusėje – vokiškas įrašas.

„Dovanos pirktos vokiškoje ebay.de aukcionų parduotuvėje, o kainos siekė nuo kelių iki 80 € už vienetą. Dėkojame muziejaus bičiulei už vertingas dovanas“, – rašo muziejininkai.

Nuotrauka
a
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ feisbuko nuotrauka

Jau padovanojo apie 110 eksponatų

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos ir etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis pasakoja, kad Marina Kulčinskaja yra klaipėdietė, tačiau jau daug metų gyvena Karlskrunoje (Švedija). Ji – mokslininkė, vertėja, dėstytoja, rašytoja. Studijavo anglų kalbą, Vilniaus universitete apsigynė disertaciją iš baltų ir germanų kalbų istorijos. 

– Pirmą sykį dovanų nuo M. Kulčinskajos muziejus gavo gal 2015 metais, – pasakoja D. Kiniulis. – Tą kontaktą užmezgė tuomet muziejuje dirbęs Vytautas Mažeika, ilgametis muziejaus istorikas. Paskui jis išėjo į pensiją, tačiau tas ryšys liko. Jis mane supažindino su M. Kulčinskaja. Mes vis susiskambinam, ji ar elektroniniu paštu parašo, ar paskambina – „Va, čia yra toks dalykas, ar jums reikia?“ 

D. Kiniulio skaičiavimu, muziejus jau turi apie 110 M. Kulčinskajos dovanotų eksponatų. O perka ji daugiausia iš „eBay.de“ interneto aukciono – ten būna daugiausia su Taurage susijusių eksponatų. 

– Vokiečiai turėjo reikalų Tauragėj, – šypteli D. Kiniulis, –  vokiečių kariai per karą čia gan daug fotografavo, rusai beveik nefotografavo, o štai pas vokiečius fotoaparatai buvo įprastas dalykas. Nuotraukos – iš buvusių karių albumų. Matyt, mirė žmonės, kurie jas saugojo, kuriems jos buvo svarbios. Sužinoję, kad tai gali būti vertinga, artimieji parduoda aukcionuose. Marina konkuruoja su kitais ir perka. Tokios nuotraukos labai paklausios, jos gali kainuoti ir 10–12 eurų, o kartais už mažą nuotraukėlę gali tekti sumokėti ir 80 eurų. Pavyzdžiui, neseniai Lauksargių stoties vaizdai kainavo 60–80 eurų. Yra Marina padovanojusi ir per 100 eurų kainuojančių eksponatų. Kartais seku tuos aukcionus, taigi suprantu, kiek pinigų žmogus išleidžia.     

Pasak D. Kiniulio, muziejams toks eksponatų įsigijimo būdas nelabai prieinamas. Mat jie, kaip biudžetinė įstaiga, gali pirkti tik iš Lietuvos, ir tai galimybės labai ribotos. Taigi ieškoma kitų kelių.

Nuotrauka
a
Autorės nuotrauka

Dauguma rėmėjos muziejui dovanotų eksponatų – nuotraukos iš tarpukario, Pirmojo ar Antrojo pasaulinių karų, atvirukai.   

– Ji labai myli Lietuvą, ypatingai Klaipėdos kraštą, Prūsiją, – sako D. Kiniulis. 

Paklaustas, ar Marina yra buvusi Tauragėje, jis pasakojo, kad kartą ji buvo atvažiavusi, 2018 metais:

– Labai paprastas, malonus žmogus. Vis kviečiu ją atvykti ar bent jau pranešti, kada bus Lietuvoje, kad galėtume susitikti. Ji draugauja su Martyno Jankaus muziejaus Bitėnuose direktore, kartais ten apsilanko, – teigė muziejininkas.  

Galbūt apsilankys Tauragėje

„Tauragės žinioms“ M. Kulčinskaja pasakojo, kad ją domina viskas, kas susiję su Klaipėdos krašto praeitimi, istorija. O paklausta, kodėl aukcionuose pirktas vertybes ji dovanoja muziejams, o ne pasilieka sau – juk kiti kolekcininkai rūpinasi savo privačiomis kolekcijomis, ji atsidūsta:

– Ką čia galima atsakyti... Juk jūs irgi turit mylimus žmones – šeimą, mamą. Tai jei kas nors klaustų – kodėl tu savo mamai kažką gero padarei? Ką gali atsakyti? Tai tas pats, kaip ir darytum sau.

Nuotrauka
a
Asmeninio albumo nuotrauka

Aš irgi kolekcininkė, bet savo kolekciją laikau ne namuose, nes juk gali ir gaisras kilti ar kita nelaimė (juokiasi – aut. past.), o ten, kur saugiau. Kai atiduodu muziejui, žinau, kad atiduodu į geras rankas, kad vertybės niekur nepradings.

Pasakodama, kaip atsirenka, kuriuos daiktus pirkti, ji aiškina, kad pagrindinis kriterijus – ar reikės to muziejui, ateities kartoms, mokslininkams, ar daiktas yra istorinė, mokslinė, meninė vertybė.

– Man svarbu, kad daiktas būtų iš Klaipėdos krašto arba Rytprūsių. Šio regiono istoriją gerai žino ne visi, tad mano noras – kad jo vaizdas būtų ryškesnis. Tikiuosi, kad surinkti vaizdai sudomins ir mokslininkus, pasitarnaus edukacijai. Vertingiausios man atrodo Antrojo pasaulinio karo laikų nuotraukos, – pasakojo M. Kulčinskaja.

Marina pasakoja, kad brangiausias pirkinys jai kainavo 135 Eur. Tai buvo nuotrauka iš Klaipėdos krašto.

Daugiausia Marinos dovanų yra gavę Klaipėdos krašto muziejai, nemažai ir kitų Lietuvos muziejai, ji sako turinti ryšių net su Latvijos muziejininkais.

Paklausta, gal ketina apsilankyti Tauragėje, M. Kulčinskaja sakė:

– Mielai atvažiuočiau, bet ne visada išeina. Buvau Bitėnuose šią vasarą, bet iki Tauragės atvažiuoti nebespėjau. Tačiau planuoju ir darkart atvažiuoti – Bitėnuose bus sueiga, tai gali būti, kad ir į Tauragę užsuksiu. Muziejus jūsų geras, ir muziejininkai atsidavę.

Nuotrauka
spaudos
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai.