Tarpukario tauragiškiai bijojo puošnių banko rūmų, tapusių miesto pasididžiavimu
Įkelta:
2021-06-24
Nuotrauka
Banko rūmai
Aprašymas

Banko pastatas šiandien. Jono Valaičio nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
f
Aprašymas

Iš kairės Istorikas D. Kiniulis, dokumentikos kūrėjas A. Gėlaitis ir R. Jančiauskienė. Jono Valaičio nuotrauka

 

Sužinoję apie naujai statomą objektą, šiais laikais žmonės rūpinasi, kad jis negadintų aplinkos vaizdo. Pastatas turi būti gražus ir įdomus. Tačiau tokį požiūrį, pasirodo, žmonės turėjo toli gražu ne visais laikais. Pernelyg puošnu, paprasti ūkininkai gėdysis įžengti į vidų – taip tarpukariu skambėjo argumentai, kodėl nereikėtų statyti Tauragės banko rūmų, šiuo metu laikomų vienu žymiausių tarpukario metų architektūros pavyzdžių, kuris iki šių dienų išliko mažame Lietuvos mieste.

Išsigando grožio

Antradienį „Holivudo“ kavinėje, įsikūrusioje Prezidento gatvėje, susirinkę kultūrininkai apžvelgė Europos šalių kino forumo „Scanorama“ renginio filmą „Tarpukario Lietuva per kino kronikų objektyvą“, kuris šią savaitę rodomas Tauragės kultūros centre. Diskusijoje dalyvavusi Renata Jančiauskienė pacitavo vieną dokumentą, rastą tyrinėjant tarpukarį Tauragėje.

Šis dokumentas atskleidžia kai kurių tauragiškių nuogąstavimus, kad gražūs pastatai nederės prie bendro Tauragės vaizdo.

– Kai rašiau savo baigiamąjį darbą, turėjau paliesti Tauragės kultūrinį, socialinį kontekstą, kartu – ir tarpukarį. Taigi, suradau labai smagią citatą, parašytą 1934 metais, kai Vytauto bei Dariaus ir Girėno gatvių sankirtoje buvo pradėti statyti tuomečiais standartais prabangūs banko rūmai. Šiuo metu pastatas yra pusiau tuščias, – dėstė diskusijos dalyvė.

Pasirodo, kad tuo metu Tauragės gyventojai kritikavo puošnų Tauragės banko rūmų architektūrinį pasirinkimą. Vyriausiasis statybos ir sauskelių inspektorius Novickis sakė, kad žmonės bijos į rūmus įžengti. Jo citata skamba taip: „Rūmai savo brangumu ir puošnumu nesiderina su Tauragės miesto bendru vaizdu. Visuomenė aiškiai neigiamai nusistačiusi dėl tokios brangios ir puošnios statybos. Ūkininkai drovėsis įžengti į baltus marmuro imitacija papuoštus rūmus“.

– Kaskart, kai praeinu pro banko rūmus, prisimenu šią citatą. Pagalvoju, ar išties Tauragė galvojo, kad tas pastatas per puošnus, o gal reikėtų to puošnumo, gal tas pastatas ir toliau turėtų kelti dvasią. Be to, šie rūmai stebuklingai išliko iki šių laikų, – kalbėjo R. Jančiauskienė.

Nuotrauka
f

Nuotraukų liko mažai

Ji kalbėjo, kad neretai prisimenant istoriją apgailestaujama, kiek daug pastatų, stovėjusių praeityje, Tauragėje neliko.

– Kai mes kalbame apie Tauragę ir šio miesto tarpukarį, tai dažniausiai paliečiame paveldo praradimo temą. Galime ant rankų pirštų suskaičiuoti, kokie objektai išliko. Nors kai kurie pastatai iki šių dienų stovi, tačiau jie buvo ne kartą remontuoti, ne visuomet galima ir atpažinti tą pastatą, dėl to mums tas tarpukaris labai siejasi su praradimu. Daug erdvių mieste tapo tuščios arba apstatytos sovietiniais statiniais, – dėstė R. Jančiauskienė. 

Anot šioje diskusijoje dalyvavusio istoriko Dariaus Kiniulio, nors dažnai kalbama apie praradimus, tačiau verta prisiminti ir tai, kas Tauragėje liko iš tarpukario laikų. Jis užsiminė ne tik apie banko rūmus, bet ir apie Kultūros rūmų pastatą, Tauragės ligoninę, kurios pastatas išdygo dar 1932 m., o vėliau buvo ne kartą pertvarkomas, pristatomi nauji korpusai. 

– Viduje jau praktiškai neliko autentikos, bet išorėje dar nemažai galima jos pamatyti, – dėstė D. Kiniulis. 

Tiesa, istorikas apgailestavo, kad nuotraukų iš tarpukario Tauragės išlikę labai mažai. Anot jo, kuo mažesnis miestas, tuo mažiau ir nuotraukų. Didžiausiu fotografijų archyvu galėtų pasigirti tik tarpukario laikų Kaunas. 

Pasak D. Kiniulio, nemažai nuotraukų užfiksavo į Lietuvą įsiveržę ir šalį okupavę naciai per Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau šiose fotografijose kai kurie pastatai jau gerokai apgriuvę, todėl labai sunku susidaryti bendrą vaizdą, kaip tarpukariu išties atrodė Tauragė. 

– Kaip įsivaizduoti tarpukario miestus? Filmuotos medžiagos ir fotografijų likę sąlyginai nedaug. <...> Tauragėje, nors ir yra tų nuotraukų, bet pastebiu, kad tarpukario Tauragės erdves galime atpažinti labiau iš vokiečių darytų nuotraukų, kai naciai puolė ir fotografavo kiekvieną kampą. Tuomet jau galima pamatyti sugriautus namus bei susieti su tuo, kas toje vietoje galėjo būti pastatyta tarpukariu. Iš tarpukario laikotarpio nuotraukų nėra pakankamai. Galbūt jos sudegė arba buvo išmestos. O gal iki šiol žmonės laiko fotografijas asmeniniuose albumuose. Iš vokiečių karių artimųjų nuotraukų galima įsigyti aukcionuose, – pasakojo istorikas.

Pasak D. Kiniulio, tarpukariu žmonės dažniau fotografavo save, o ne pastatus arba aplinką. 

Tarpukaris – arčiau nei galime įsivaizduoti

Tauragės kultūros rūmuose šią savaitę buvo galima išvysti filmą, kuriame užfiksuoti tarpukario Lietuvos vaizdai, užfiksuotas ir Prezidentas A. Smetona. Dokumentikos kūrėjas Aleksas Gėlaitis, surinkęs tarpukario Lietuvoje užfiksuotus vaizdus ir parodęs juos filme „Tarpukario Lietuva per kino kronikų objektyvą“, kalbėjo, kad vieną filmo dalį sudaro nespalvoti kadrai, o kitą – spalvotos akimirkos.

Pasak istoriko D. Kiniulio, žiūrovai pasąmoningai nespalvotus vaizdus suvokia kaip akimirkas, kurios įvyko labai seniai, o štai spalvotus kadrus vertina kaip nutikusius visiškai neseniai. 

– Nespalvota dalis buvo nuobodesnė, be įgarsinimo, akivaizdu, kad nufilmuotas šiek tiek ankstesnis laikotarpis, o štai vėlesnis laikotarpis, kai Lietuva pasiekė tarpukario išsivystymo lygį, <...> jau yra spalvotas. <...> Mažai kas turėjo kameras, todėl tai, kad galima matyti spalvotai, tuo metu buvo nerealu. Kai matome filmuotą medžiagą nespalvotą, mes ją labai pasendiname, nors išties tai nėra tokie jau ir seni laikai. Tiesiog spalvų nebuvimas sukuria įspūdį, jog daugiau metų praėjo. Tačiau kai matai spalvas, gali suvokti, jog tarpukaris nebuvo taip jau ir seniai. Tai tik 70–80 metų. Praktiškai vieno žmogaus gyvenimo trukmė, – sakė D. Kiniulis.

Nuotrauka
spaudos

 

Nuotrauka
a
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Įkelta:
2021-10-07
Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.  
Nuotrauka
tremtis
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-10-01
Šį rudenį sukanka 70 metų nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą, pavadinto operacija ,,Osen“ (,,Ruduo“). Tai ketvirtas ir paskutinis didelio masto trėmimas (būta ir mažesnių). 
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-09-16
Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama Rasa Levickaitė-Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus. 
Nuotrauka
a
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-09-09
Laikas – kaip srauni upė, nusinešanti ir lapų gūsį, ir ledo lytį, ir Joninių vainikus, ir spalvotus žiedlapius… Ir kartu, atrodo, nusineša visus praeities įvykius. Lieka tik prisiminimai. Bet tie prisiminimai, nori nenori, atgyja, naujai išnyra kaip upės tėkmė prieš staigų posūkį. Apie rezistencinį laikotarpį Tauragės krašte, apie Šubertinę užrašyta išties nemažai skaudžių istorijų. Bet dar ne viskas papasakota, dar ne viskas užrašyta. Ir kol dar gyvi liudininkai kalba, mes fiksuojam. Pristatau naują, niekur neviešintą istoriją apie pokario laikotarpį Tauragės krašte. 
Nuotrauka
a
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-09-02
Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.
Nuotrauka
kalvanas
Įkelta:
2021-08-05
Vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios gyvenime. Jį pagarbiai vertino ne tik liuteronų bažnyčios tikintieji, bet ir nepriklausomos Lietuvos politikai, valstybės veikėjai, švietimo ir kultūros organizacijų atstovai bei kitų krikščioniškų bažnyčių vadovai. Daugelio akyse jis liko apdairaus ir nuosaikaus būdo žmogus, pasišventęs krikščionis bei ištikimas liuteronų bažnyčios vadovas.
Nuotrauka
A
Įkelta:
2021-07-01
Birželio 23-ąją sukako 80 metų nuo 1941-ųjų birželio sukilimo, kai Laikinoji vyriausybė paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. O kaip galime susieti šią datą su Taurage? Vieno sukilimo vadovų žmona buvo kilusi iš Tauragės, ir iš mūsų miesto šeima 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją.
Nuotrauka
rec
Įkelta:
2021-06-09
Gedulo ir vilties diena Lietuvoje minima birželio 14 d. 1941 m. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Buvo ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų, ūkininkų ir kt. Tremtis palietė dažnas šeimas, kurioms teko patirti sunkius išbandymus ir artimųjų netektis. Prieš 80 metų prasidėję lietuvių trėmimai jau praeityje, tačiau negalima pamiršti kraštiečių skaudžių išgyvenimų ir pastangų išlikti, susikurti bent kažkokį gyvenimą atšiauriame krašte. Publikuojame Skaudvilės krašto muziejaus archyvuose atrinktus Skaudvilės tremtinių prisiminimus. 
Nuotrauka
kopaitė
Įkelta:
2021-05-31
Seniausia Tauragės kultūros įstaiga – Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka – šiemet mini  veiklos 90-metį. Jos istorijoje ryškų pėdsaką paliko pirmoji bibliotekininkė ir vadovė, aukštąjį matematikos bei fizikos mokslų išsilavinimą tarpukario Lietuvos universitete įgijusi tauragiškė Larisa Kopaitė (1899 09 07–1952 08 30). Manoma, kad tarpukario Lietuvoje ji buvo pirmoji moteris, turėjusi du aukštojo mokslo diplomus. Kviečiame iš straipsnyje minimų faktų ir atsiminimų susidėlioti šios Tauragės krašto šviesuolės paveikslą.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-05-20
Viena B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos krypčių – žadinti kraštiečių istorinę atmintį, prikelti iš užmaršties mūsų šviesuolių atminimą. Šiemet metų balandžio 27-ąją sukako 130 metų, kai 1891 m. Gaurės valsčiaus Legerstynės kaime (Tauragės r.) gimė Lietuvos kariuomenės gydytojas Mečislovas (Mečius) Norkus (1891–1966). Po Antrojo pasaulinio karo jis dirbo vyr. gydytoju Tauragės ligoninėje. 
Nuotrauka
vilko vaikai
Įkelta:
2021-04-22
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Tauragės rajono savivaldybės finansuotą projektą, kurio metu buvo įamžinta vadinamųjų „Vilko vaikų“ istorija. Tauragės krašto muziejus iniciatyva neseniai pasirodė dokumentinis filmas „Vilko vaikai: nutylėtos tragedijos įamžinimas“, pristatantis Vilko vaikų istoriją ir jų gyvenimą mūsų krašte. Neseniai surengtoje tiesioginėje Vokietijos žinių-pokalbių laidos „Tiltai“ transliacijoje laidos svečiai – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis, laikinai einantis direktoriaus pareigas, ir Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė Aušra Norvilienė bei filmo režisierius Almantas Vilbikas ir pokalbį lietuvių kalba moderavusi Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė kalbėjosi apie tai, kaip gimė idėja kurti filmą apie „Vilko vaikus“, su kokiais kūrybiniais iššūkiais teko susidurti, kokių emocijų jis sukėlė.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-04-15
Prieš 74-erius metus, 1947 m. balandžio 8-ąją, žuvo pirmasis Jungtinės Kęstučio apygardos vadas aviacijos leitenantas Juozas Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas Albinas Biliūnas-Džiugas. Apie tai praėjusią savaitę priminė Tauragės krašto muziejus „Santaka“ savo feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
Batakiai
Įkelta:
2021-03-17
Batakių parapija yra viena jaunesnių Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijų. Ilgą laiką Batakių apylinkių tikintieji melsdavosi Skaudvilės bažnyčioje. Tačiau priklausymas Skaudvilės parapijai buvo nepatogus, tad 1884 m. pašventintas kertinis bažnyčios akmuo, o po metų pašventinta ir bažnyčia. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-03-04
Kovo 25-ąją sukanka 115 metų, kai gimė žymus JAV lietuvių kalbininkas, lietuvių kalbos tyrinėtojas ir puoselėtojas, filologijos mokslų daktaras prof. Petras Jonikas (1906–1996). Ar žinote, kad būtent jo dėka turime tokius dabar visiems įprastus žodžius kaip striukė, įmautė, orkaitė, iškyla, rūpyba, skaidrė, pagreitis, pradmenys ir daugelį kitų? B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka apie iškilųjį kalbininką yra surinkusi daug vertingos medžiagos, kuri šiuo metu yra skaitmeninama.
Nuotrauka
partizanas
Įkelta:
2021-02-24
Vasario 25 dieną Leonas Laurinskas būtų minėjęs gražų 95 metų jubiliejų. Deja, šiandien gerbiamo Leono su mumis jau nebėra. 2013 m. gegužės 4-ąją jis atgulė Tauragės miesto kapinėse. Tad šiandien, minėdami žinomo kraštiečio gimtadienį, prisiminkime sudėtingą bei spalvingą, kaip ir mūsų trispalvė, a.a. Leono gyvenimą. Informacija rinkta iš gausių Tremties ir rezistencijos muziejaus (buvęs Politinių kalinių ir tremties muziejus) sukauptų šaltinių. Šiame muziejuje yra įrengtas atskiras kampelis, skirtas Leono Laurinsko veiklai pagerbti bei atminti. Apie iškilų kraštietį pasakoja Aušra Norvilienė, Tauragės karšto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė. 
Nuotrauka
ona
Įkelta:
2021-02-11
Tautodailininkės Onos Paulauskienės rankose medžio gabalėlis virsta meno kūriniu – angelu, šventuoju. Daugybę jų galima rasti ne tik rajone, bet ir visoje šalyje. 82-uosius metus skaičiuojančios menininkės prisiminimus, gyvenimo faktus užrašė Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Batakių skyriaus vyr. bibliotekininkė Laisvutė Pavalkienė.  Surinkta medžiaga saugoma bibliotekos Kraštotyros fonduose. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-20
„...Kada toje pusėje pasigirdo automatų kalenimas, likusiems barakuose pasidarė aišku, kokiems darbams jie bus vežami. Todėl paskutinės mašinos su žydais jau išvažiavo su ašaromis, dejonėmis, klyksmais. Viena mergina, pavarde Barukikė, netgi mėgino pabėgti, bet nubėgusi 50 metrų buvo apsauginio nušauta... “ Tai eilutės iš  žmogaus, gyvai mačiusio tragiškus tų dienų įvykius, prisiminimų. Jie saugomi B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvuose. Sausio 27-ąją visas pasaulis minės Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną ir prisimins šešių milijonų nužudytų žydų tragediją.