Pirmoji Tauragės viešosios bibliotekos vedėja, matematikė ir fizikė Larisa Kopaitė  
Įkelta:
2021-05-31
Nuotrauka
kopaitė
Aprašymas

Larisa Kopaitė. Iš LCVA archyvo

,
Nuotrauka
kopaitė
Aprašymas

Prie L. Kopaitės atminimui pasodinto ąžuoliuko buvę Tauragės viešosios bibliotekos vadovai: Sigitas Kancevyčius, Vida Kazakevičienė, Birutė Venckienė. 2011 m.

,
Nuotrauka
kopaitė
Aprašymas

Prie Tauragės kultūros rūmų kuriamoje ąžuolų alėjoje 2011 m. pasodintas ąžuoliukas Larisai Koppaitei. 2020 m. V. Keserauskaitės nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
kopaitė
Aprašymas

Paroda „Tauragės krašto šviesuoliai: Larisa Kopaitė“

,
Nuotrauka
kopaitė
Aprašymas

Larisa Kopaitė. Iš LCVA archyvo

 

,
Nuotrauka
kopaitė
Aprašymas

 Larisos Kopaitės ir jos tėvų amžinojo poilsio vieta Tauragės senosiose kapinėse

,
Nuotrauka
kopaitė
Aprašymas

Larisos Kopaitės diplomo nuorašas. 1929 m. (Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fondas)

,
Nuotrauka
kopaitė
Aprašymas

Larisos Kopaitės Kauno draugijos mokytojų rusų gimnazijos atestatas. 1926 m.

 

Seniausia Tauragės kultūros įstaiga – Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka – šiemet mini  veiklos 90-metį. Jos istorijoje ryškų pėdsaką paliko pirmoji bibliotekininkė ir vadovė, aukštąjį matematikos bei fizikos mokslų išsilavinimą tarpukario Lietuvos universitete įgijusi tauragiškė Larisa Kopaitė (1899 09 07–1952 08 30). Manoma, kad tarpukario Lietuvoje ji buvo pirmoji moteris, turėjusi du aukštojo mokslo diplomus. Kviečiame iš straipsnyje minimų faktų ir atsiminimų susidėlioti šios Tauragės krašto šviesuolės paveikslą.

L. Kopaitė (dokumentuose jos pavardė buvo rašoma įvairiai: Лариса Aлександровна Коппъ; Larisa Kopp; Koppaitė; Kopaitė) gimė 1899 m. rugsėjo 7 d. Tauragės rajono Sartininkų kaime, Tauragės savivaldybės tarnautojo Aleksandro ir Annos Kopp šeimoje. Pakrikštyta Tauragės stačiatikių cerkvėje. Pradžios mokslus ėjo namuose, vėliau mokėsi Kauno imperatorienės Marijos Fiodorovnos kilmingųjų mergaičių bei Maskvos 5-ojoje moterų gimnazijose. 1918 m., grįžusi į Lietuvą, mokytojavo Tauragės apskrities Eržvilko ir Kavolių mokyklose, keletą metų dirbo Tauragės švietimo skyriuje. 

1924 m. rugsėjo 3 d. L. Kopaitė  pradėjo studijuoti Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Matematikos-fizikos skyriuje. Besimokydama ji parašė ir apgynė du diplominius darbus: 1928 m. iš fizikos – „Šviesos poliarizacija“ (vadovas prof. Keistutis Šliūpas) ir 1930 m. iš matematikos – „Apie pirmos eilės diferencialinių lygčių pavienumumus“ (vadovas prof. Otto Volkas). Įrašas Matematikos-gamtos fakulteto protokolų knygoje liudija, kad 1931 m. gegužės 12 d. fakulteto taryba svarstė studentės Larisos Koppaitės baigimo diplomo pripažinimo klausimą ir nutarė: „<…> išduodant diplomą pažymėti, kad ji yra išėjusi Matematikos-Fizikos skyriaus Fizikos ir Matematikos ciklų mokslus“. Manoma, kad tarpukario Lietuvoje ji buvo pirmoji moteris turėjusi du aukštojo mokslo diplomus.

Pirmoji bibliotekos vedėja

Baigusi aukštuosius mokslus, Larisa siekė gauti mokytojos darbą. Tauragės aukštesniosios komercijos mokyklos direktorius Juozas Avižonis rašė: „Kopaitė L. yra dirbusi mokytojo darbą ir susipažinusi su pedagogika ir psichologija. Ji daro gerą įspūdį ir, manau, sugebės tinkamai eiti savo pareigas.“ Tačiau laisvos vietos mokyklose neatsirado. 

Nuotrauka
kopaitė

1931 m. birželio 15 d. Švietimo ministrui leidus įsteigti Tauragėje Valstybinio centralinio knygyno skyrių, jo vedėja nuo tos dienos patvirtinta Larisa Kopaitė. Pirmoji biblioteka buvo įkurta mažame kambarėlyje, privačiame name, Vytauto gatvėje, o 1934 m. persikėlė į naujai pastatytus Šaulių rūmus (dabartiniai Kultūros rūmai). Praėjus mėnesiui nuo bibliotekos atidarymo „Lietuvos aide“ (1931, liepos 24 d.) publikuota trumpa žinutė: „Po didelių rūpesčių jau veikia valstybinio centralinio knygyno skyrius. Manoma, kad dauguma inteligentų jį uoliai lankys. Knygyną veda p-lė Kopaitė. Švaru ir tvarkinga.“ To paties laikraščio 1931 m. lapkričio 20 d. žinutėje minima, kad „Vasarą atidarytas Valstybinio knygyno skyrius gausiai lankomas. Didžiausią skaitytojų dalį sudaro moksleiviai, darbininkai ir šiaip jaunimas. Šventadieniais knygynas būna uždarytas. Tada daug kas jo pasigenda.“  

Beje, derėtų pasakyti, kad darbą L. Kopaitė pradėjo bibliotekos fonde turėdama tik 10 knygų. Vėliau jų paaukojo privatūs asmenys, įvairios organizacijos. Metų pabaigoje bibliotekoje jau buvo 480 knygų.

Nors ir ne specialistė, L. Kopaitė išmanė bibliotekos darbo specifiką, buvo apsiskaičiusi ir kruopšti. Bibliotekos fondai ir katalogai buvo matematiškai tiksliai sutvarkyti. Be lietuvių kalbos, ji dar mokėjo rusų, vokiečių ir prancūzų kalbas. Skaitytojų prisiminimuose bibliotekos vedėja išliko kaip aukštos kultūros moteris, mylėjusi knygą ir griežta jos negerbusiems. L. Kopaitė svajojo įkurti Tauragėje didelę biblioteką, tačiau gyvenamasis laikas tam buvo labai nepalankus. Prieš karą sovietinė valdžia biblioteką iš Šaulių rūmų iškėlė į namelį Vytauto gatvėje, kuriame nebuvo net knygų lentynų. Sovietinė bei hitlerinė okupacijos, kurių metu menkai finansuojamos bei aprūpinamos bibliotekos fondai buvo „valomi“, nuskurdino ir taip ne itin turtingą bibliotekos kolekciją. Pokario metais fondai buvo papildyti marksizmo-leninizmo klasikų veikalais bei kita politine literatūra. Galime tik įsivaizduoti, kaip sunku buvo nepriklausomos Lietuvos inteligentei, universiteto auklėtinei tarnauti sovietinei ideologijai. Bibliotekos vadove L. Kopaitė dirbo iki pat mirties – 1952 metų.

Nuotrauka
kopaitė

Išlikę daug šviesių prisiminimų

Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje gyvas šios iškilios mūsų krašto asmenybės atminimas. Rajono bibliotekininkai prižiūri L. Kopaitės ir jos tėvų kapus senosiose Tauragės kapinėse (netoli cerkvės). Buvusi ilgametė bibliotekos direktorė Vida Kazakevičienė, 1974 m. rašydama diplominį darbą apie Tauragės bibliotekos istoriją, surinko ir paskelbė informaciją apie pirmąją bibliotekos vedėją. Straipsnių apie L. Kopaitę rajono spaudoje publikavo bibliotekininkai.

1989 m. viešojoje bibliotekoje surengtame L. Kopaitės 90-mečio minėjime senieji tauragiškiai dalijosi šviesiais prisiminimais. Visi jie minėjo bibliotekininkės inteligenciją, erudiciją, sugebėjimą laiku pasiūlyti vieną ar kitą knygą. Šviesios atminties mokytojas, Tauragės Garbės pilietis Kazimieras Paulauskas (1906–1998) tada prisimindamas ją pasakojo, kad tai buvo „iš tiesų inteligentiška ir išsilavinusi moteris. Tauragiškiai kalbėję, kad ji turi kažkokį specifinį išsilavinimą, kuris Tauragėje vienas tebuvęs, tačiau koks tas jos išsilavinimas, aš nežinojau... Aš tik supratau, kad ji turi aukštą išsilavinimą.“

Bibliotekos vedėja „žinojo ir turbūt buvo skaičiusi visas bibliotekoje esančias knygas. Galėdavai paprašyti, apie ką nori, ir ji duodavo. Pakontroliuodavo, ypač pradžioje, ar perskaitei. Būdavo, kultūringa forma paklausia: ,,Na, kaip patiko? Gera ar bloga?“ Man nepasitaikė, bet kiti vaikai pasakojo, kad liepdavo perskaityti, jei neskaitę būdavo“, – pasakojo buvęs bibliotekos skaitytojas, nusipelnęs matematikos mokytojas Renė Barščiauskas (1925–2009). Pokario metais susitikęs bibliotekininkę, ilgai kalbėjosi apie prieškarį ir karo metus bei matematiką. Larisa žinojusi, kad jis jau matematikas, tad pokalbis buvęs kaip dviejų specialistų. R. Barščiausko nuomone, turbūt todėl bibliotekoje ir buvo tokia matematiška tvarka.

Gydytoja Ona Bičiūnaitė prieš 30 metų apie bibliotekininkę kalbėjo taip: „Kada aš vaikas nueidavau į biblioteką, Larisa Kopaitė man atrodydavo slėpininga moteris. Juodi plaukai, išraiškingos akys, kasos, sudėtos ant ausų. Man ji priminė Mariją Pečkauskaitę [Šatrijos Raganą].

Apie savo vaikystės įspūdžius bibliotekoje pasakojo ir buvęs Tauragės rajono Kultūros skyriaus vedėjas Juozas Šimkus. „Pirmiausia, ji pati pasiūlydavo knygas, ir žinojo, kas yra bibliotekoje, o kas yra skaitytojų paimta. Jeigu paklausei kokios knygos, ji pakeldavo akis į viršų ir sakydavo: „Šiandien jos nėra, kai ateisi kitą kartą, aš ją palaikysiu“. Ir taip atrodė – visa biblioteka buvo jos galvoje.“ Pasakotojas prisiminė, kaip karo metais atėjus į tuo metu Vytauto gatvėje buvusią biblioteką, vedėja  pasakė: „ Žinot, aš nelabai jau turiu ką jums pasiūlyti skaityti. Viskas išvogta, viskas išnešiota, viskas išdraskyta...“

Nuotrauka
kopaitė

Senosios bibliotekos skaitytojui Pranui Stoniui bibliotekos vedėja ypač įsiminė kaip matematikė. 1945 m. baigdamas gimnaziją jis bei kiti klasiokai neišlaikė matematikos egzamino. Jaunas mokytojas padėti išspręsti uždavinių mokiniams nesugebėjo. Iki egzamino perlaikymo mokiniai apie tai pasipasakojo L. Kopaitei, o ji pasiūlė atnešti tą uždavinį pažiūrėti jai. „Mes, moksleiviai, nežinojom, kad ji yra matematikė, galvojom, bibliotekininkė, literatė... Atnešėm, ji pasižiūrėjo, nusišypsojo, sėdo ir per pusvalandį išsprendė tą uždavinį“, – atsiminimais dalinosi P. Stonys.

Kaune gyvenusi kraštietė gydytoja Nijolė Samoškaitė-Michelkevičienė (1930–2014) 2012 m. vaizdžiai užrašė savo vaikystės atsiminimus apie apsilankymus tarpukario bibliotekoje bei jos vedėją. „Bibliotekoje visada būdavo tvarkinga ir švaru. Lygiose eilėse sustatytose lentynose nei viena knyga nedrįsdavo iškišti savo nugarėlę priekin – vedėja tuoj pastumdavo ją į lygią, lyg liniuote nubrėžtą, knygų eilę. Jokia dulkelė nedrįso nusileisti ant knygų – vedėja jas negailestingai nubraukdavo. Prie lentynų stovėjo stalelis, ant jo – dėžutės su skaitytojų formuliarais, rašalinė, keli paišeliai: paprasti ir cheminiai, kotelis su plunksna, spaustukas rašalui nuspausti, trintukas. Ant kėdės prie stalelio sėdėdavo vedėja Larisa Koppaitė, tiesi kaip žvakė, aukšta, liekna. Tamsius plaukus pynė į kasas ir kruopščiai jas susukdavo ant ausų. Ir niekaip kitaip. Tauragėje daugiau niekas taip kasų nenešiojo. Rengėsi visada tamsiais, dažniausiai juodais drabužiais. Puošdavosi balta apykaklaite. Visada būdavo rimta, susikaupusi. Per daugelį metų nesu mačiusi jos veide šypsenos, suspaudusi lūpas ji lyg slėpė savyje liūdesį ir skausmą. Gyveno Skalbyklos gatvėje. Sako, kad eidama namo ji tyliai kalbėdavo tai rusiškai, tai prancūziškai, tai vokiškai – kad tų kalbų neužmirštų. Įsijautusi kartais sutiktą pažįstamą pasveikindavo prancūziškai. 

Vedėja rūpinosi, kad biblioteka gautų daugiau ir naujesnių knygų. Po darbo ji „sunešiotas“ knygas suklijuodavo, ištrindavo dėmes. Kai ji paduodavo knygą skaitytojui, atrodydavo, kad paduodavo ir kažkokią dalelę savęs,“ – taip bibliotekininkę prisiminė N. Michelkevičienė.

Nuolat puoselėjamas atminima

2011 m., minint Tauragės viešosios bibliotekos 80-mečio jubiliejų, Atminimo ąžuolų alėjoje prie Tauragės rajono Kultūros rūmų buvo pasodintas bei gražiai auga pirmajai viešosios bibliotekos vedėjai L. Kopaitei atminti skirtas ąžuoliukas. Jos vardas įamžintas ir Lietuvos valstybės šimtmečio proga sumanytoje „Šimtmečio tauragiškių“ sienelėje, kurioje išvardyta 100 iškiliausių kraštiečių.

2019 m. rudenį Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko L. Kopaitės 120-ųjų gimimo metinių minėjimas. Jame pranešimą „Larisa Kopaitė – Lietuvos ir Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto absolventė“ skaitė Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto Fizikos katedros docentė dr. Judita Puišo. 

Bibliotekos bendruomenė dėkinga mokslininkei už geranoriškai pasidalytą archyvinę informaciją, kuri padėjo parengti išsamią spaudinių ir dokumentų parodą „Tauragės krašto šviesuoliai: Larisa Kopaitė“. Minėjime apie tai, su kokiais iššūkiais kuriant biblioteką, dirbant joje sunkiais karo bei pokario metais, teko susidurti pirmajai bibliotekos vedėjai, pasakojo bibliotekos Informacijos skyriaus vyr. bibliografė Laima Pikčiūnienė. Bibliotekininkių iniciatyva Tauragės Šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus bažnyčios bendruomenė cerkvėje aukotose Šv. Mišiose meldėsi už L. Kopaitę. Vilniaus universiteto bibliotekos kolegų dėka Tauragės bibliotekos kraštotyros fonde saugomos abiejų L. Kopaitės diplominių darbų kopijos.

Nuotrauka
spaudos
Nuotrauka
gedulo ir vilties
Įkelta:
2022-06-15
Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint 81-ąsias masinio gyventojų arešto ir trėmimo metines, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus surinko statistinius duomenis apie sovietų represuotus tauragiškius. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-05-24
1952 m. gegužės 21 dieną Tauragės rajone, Tyrelių miške, netoli nuo Žygaičių seniūnijos Aukštupių kaimo, kaudamiesi su kur kas gausesnėmis priešo pajėgomis, garbingai žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Jūros (Žalgirio) būrio vadas Antanas Sudeikis, slapyvardžiu Girėnas, ir jo brolis Zigmas Sudeikis, kurio partizaninis slapyvardis – Darius. Gegužės 21-ąją nuo jų žūties sukako 70 metų. 
Nuotrauka
 Jančauskas
Įkelta:
2022-05-04
Išėję pasivaikščioti tauragiškiai Kartų parke gali pamatyti naują išskirtinį suoliuką. Jis pastatytas tautodailininko-kraštotyrininko Liudo Jančausko atminimui. Taip 110 metų sukaktį paminėti sugalvojo L. Jančausko dukra Sigutė Pavilionienė. Simboliška ir prasminga, kad L. Jančauskas gimė gegužės 3-iąją, kai minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, o gegužės 7-ąją minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  
Nuotrauka
simonaityte
Įkelta:
2022-04-20
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Taip siekiama paminėti, jog prieš 125 metus gimė ši išskirtinė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Ne tik aukšti politikai, bet daugybė literatūros, kultūros mylėtojų žino, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga kūrėja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Idėja paminėti rašytojos jubiliejų ir paskatinti jaunus žmones, moksleivius skaityti, ieškoti, atrasti ir džiaugtis atrastomis Ievos Simonaitytės sąsajomis su Tauragės kraštu kilo Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Linai Tekorienei. Į projektą „Ievos Simonaitytės pėdsakai Tauragės krašte“ įsitraukė progimnazijos aštuntokai, istorijos mokytoja Vilija Valuckienė. 
Nuotrauka
partizanai
Įkelta:
2022-04-12
Tauragės krašto muziejus ,,Santaka“ kartu su Tauragės šaulių 702-ąja Juozo Kasperavičiaus kuopa balandžio 9 d. organizavo Lietuvos partizanų Juozo Kasperavičiaus ir Albino Biliūno žūties, įvykusios prieš 75 metus, minėjimą. Partizanų atminimo minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, po to buvo iškilminga rikiuotė prie paminklo Kęstučio apygardos partizanams, vėliau vykta į žūties vietą miške (Tauragės r. Antegluonio k.), Tauragėje partizanai pagerbti memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus, surengta istorinė konferencija Kultūros rūmų konferencijų salėje.
Nuotrauka
nairanauskas
Įkelta:
2022-04-01
Istorijos tyrinėtojo Jono Nairanausko knygose – tragiškai susiklostę Tauragės krašto žmonių likimai. Vienoje knygų jis papasakojo apie sovietinių jėgos struktūrų pradėtą bylą prieš Antaną Dragūną – buvusį Žygaičių valsčiaus viršaitį. Kaip pasakojo J. Nairanauskas, sovietų įkalinto kraštiečio artimieji ilgą laiką nežinojo, kur jis dingo. Lietuvos ypatingajame archyve surinkti dokumentai galiausiai atskleidė paslaptį.
Nuotrauka
kronika
Įkelta:
2022-03-16
„Perskaitęs duok kitam! Jei gali, padaugink! Eina nuo 1972 metų“ – tokia žinia buvo skelbiama kiekvieno „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ (toliau – „Kronika“) numerio antraštėje. „Kronikos“ leidimas – vienas ryškiausių lietuvių tautos neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai momentų. Pirmasis leidinio numeris išėjo 1972 m. kovo 19 d. „Kronika“ pateikdavo faktus apie sovietinės valdžios vykdytą tikinčių katalikų (tiek dvasininkų, tiek ir pasauliečių) persekiojimą ir diskriminaciją. Leidinys būdavo perduodamas į laisvąjį pasaulį ir iš ten per sovietų trukdomas radijo programas pasiekdavo okupuotą Lietuvą. Renkant duomenis, rengiant, dauginant, platinant „Kroniką“ dalyvavo šimtai žmonių. Dešimtys „Kronikos“ bendradarbių buvo nuteisti kalėjimo ir lagerio bausmėmis ar ištremti į Sibirą. Tarp jų už „Kronikos“ leidimą 1983 m. suimtas ir 6 metų lagerio bei 4 metų tremties bausme nuteistas pagrindinis leidėjas kunigas Sigitas Tamkevičius. Tačiau vietoje įkalintų ar nukentėjusių stodavo nauji pasišventę žmonės ir „Kronika“ niekada nesustojo ėjusi. Per 17 metų buvo išleistas 81 numeris, paskutinis simboliškai išleistas 1989 m. kovo 19 d. Tuo metu Lietuvoje jau buvo įsisiūbavęs Atgimimo Sąjūdis ir viešai buvo išleistas šimtatūkstantiniu tiražu Lietuvos katalikams skirtas žurnalas ,,Katalikų pasaulis“. „Kronika“ ir šiais laikais lieka pasipriešinimo okupacijai pavyzdžiu ir daugybės dokumentuotų Lietuvos katalikų persekiojimo ir diskriminavimo atvejų autentišku istoriniu šaltiniu. Iš „Kronikos“ išrinkau informaciją, kurioje pateiktos žinios apie Tauragės ir Skaudvilės miestuose bei Tauragės rajone vykdytą tikinčiųjų persekiojimą, ir sudėjau chronologine tvarka, pradedant seniausia informacija.
Nuotrauka
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-03-02
Muziejaus eksponatai atskleidžia daugybę įvairiausių faktų. Neretai iš jų susidėlioja visa šeimos ar giminės saga. Pasak Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkės Ingos Nagaitienės, Skaudvilės krašto muziejuje saugoma nemažai Liudviko ir Kotrynos Gerkių šeimos palikimo, atskleidžiančio tragišką, o tuo pačiu ir herojišką istoriją. 
Nuotrauka
Zima, prie barako.
Įkelta:
2022-02-22
Baisi dalia teko mūsų tautiečiams po 1940 metų. Tūkstančiai buvo išvežami į tolimąjį šaltąjį Sibirą – į svetimą, nežinomą aplinką. Kaip žinia, ten visai kitas klimatas, visai kita augmenija, visai kiti papročiai ir visai kitoks laukė gyvenimo būdas. Gyvenimas – dėl išgyvenimo. Igarka, Vorkuta, Magadanas, Norilskas, Krasnojarskas, Irkutskas, Džezkazganas... Tai ne žymūs pramonės rajonai, tai Lietuvos sūnų ir dukterų osvencimai ir štuthofai. Ir visgi, nepaisant visų negandų, daugeliui lietuvių pavyko išgyventi, sugrįžti į Lietuvą. Šiandien apie juos rašo istorijos vadovėliai, apie jų gyvenimus kuriami filmai. Kas jie? Tai žmonės, kurie sovietų prievarta buvo išvežti ir priversti gyventi tremtyje.
Nuotrauka
simonaitytė
Įkelta:
2022-01-26
Sausio 23-iąją sukako 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą. 
Nuotrauka
jonusaitis
Įkelta:
2022-01-19
Algirdo Jonušaičio, gimusio 1926 m. Šilutėje, o palikusio šį pasaulį prieš 9 metus Čikagoje (JAV), gyvenimo kelias buvo ilgas ir vingiuotas. Ėjo jis ir pro Tauragę.  Mūsų mieste A. Jonušaitis gyveno itin sudėtingu prieškario laiku, savo akimis regėjo ir pirmąsias karo dienas Tauragėje. Karo pradžioje palikęs Lietuvą,  1945-aisiais atsidūręs bombarduojamame Drezdene, mokęsis lietuvių gimnazijoje Ausburge, 1949-aisiais emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas, tarnavęs Amerikos kariuomenėje, paskui baigęs elektros inžinerijos studijas, daug gyvenimo metų atidavęs gynybos pramonei, sukūręs puikią šeimą ir užauginęs penkis vaikus, jis aktyviai dalyvavo evangelikų liuteronų bažnyčios Tėviškės parapijos veikloje ir rašė atsiminimus. „Tauragės žinių“ skaitytojų dėmesiui – keletas ištraukų iš A. Jonušaičio atsiminimų, susijusių būtent su Taurage.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-19
Praūžęs Antrasis pasaulinis karas paliko ryškų pėdsaką. Vos spėjus pasitraukti vienam okupantui atėjo kitas. Prasidėjo rezistencinė kova, suėmimai, tremtys, prievartinis varymas į kolūkius. Gyvenusieji tuo laikotarpiu apie tai gali daug papasakoti. Tęsdami pasakojimus apie tragišką pokario laikotarpį pristatome dar dvi skaudžias istorijas apie tauragiškių patirtus išgyvenimus, kurias Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkei Aušrai Norvilienei papasakojo Danutė Katinaitė-Juodelienė ir Virginija Martutaitienė.
Nuotrauka
a
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotraukos
Įkelta:
2021-11-18
Ar žinote, kieno iniciatyva buvusi Rambyno gatvė Tauragėje pavadinta Tremtinių keliu?  Tai Nikodemo Krapavicko, kuris pats buvo tremtinys ir labai daug dėmesio skyrė krašto istorijai – tyrinėjo, rinko, kaupė, sistemino dokumentinę ir ikonografinę medžiagą apie tremtinius. Spalio 30-ąją sukako 110 metų, kai 1911 m. Kunigiškių kaime gimė pedagogas, tremtinys ir politinis kalinys, aktyvus Tauragės rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Nikodemas Krapavickas. B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengta prisiminimų popietė-paroda, skirta 110-osioms Nikodemo Krapavicko gimimo metinėms paminėti.
Nuotrauka
k
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2021-11-10
Rugpjūčio 10 dieną sukako 100 metų nuo Juozo Lukšos-Daumanto gimimo, o rugsėjo 4 d. – 70 metų nuo jo žūties. J. Lukša – Lietuvos laisvės kovotojas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas užsieniui. Tai išskirtinė asmenybė, tapusi dėl tėvynės laisvės pasiaukojančio žmogaus simboliu. Todėl 2021 metai buvo paskelbti šio laisvės kovotojo metais. Šio laisvės kovotojų vado gyvenimas tapo legenda jam dar gyvam esant. Lapkričio 4-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje surengtas Juozo Lukšos-Daumanto 100-ųjų gimimo paminėjimas ,,Žmogus, du kartus pralaužęs geležinę uždangą“.
Nuotrauka
k
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2021-10-27
Laikas keičia mūsų įpročius, koreguoja per amžius susiklosčiusias tradicijas. Mintis parašyti apie tai, kaip keičiasi žmogaus kelionės Anapilin kilo pavarčius Tauragės kultūros paveldo archyvą ir pastebėjus, kad daug papročių nueina užmarštin. Užmarštin nueis ir tai, kuo gyvename dabar. 
Nuotrauka
a
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Įkelta:
2021-10-06
Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.  
Nuotrauka
tremtis
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-10-01
Šį rudenį sukanka 70 metų nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą, pavadinto operacija ,,Osen“ (,,Ruduo“). Tai ketvirtas ir paskutinis didelio masto trėmimas (būta ir mažesnių). 
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-09-16
Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama Rasa Levickaitė-Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus. 
Nuotrauka
a
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-09-09
Laikas – kaip srauni upė, nusinešanti ir lapų gūsį, ir ledo lytį, ir Joninių vainikus, ir spalvotus žiedlapius… Ir kartu, atrodo, nusineša visus praeities įvykius. Lieka tik prisiminimai. Bet tie prisiminimai, nori nenori, atgyja, naujai išnyra kaip upės tėkmė prieš staigų posūkį. Apie rezistencinį laikotarpį Tauragės krašte, apie Šubertinę užrašyta išties nemažai skaudžių istorijų. Bet dar ne viskas papasakota, dar ne viskas užrašyta. Ir kol dar gyvi liudininkai kalba, mes fiksuojam. Pristatau naują, niekur neviešintą istoriją apie pokario laikotarpį Tauragės krašte. 
Nuotrauka
a
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-09-02
Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.
Nuotrauka
kalvanas
Įkelta:
2021-08-05
Vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios gyvenime. Jį pagarbiai vertino ne tik liuteronų bažnyčios tikintieji, bet ir nepriklausomos Lietuvos politikai, valstybės veikėjai, švietimo ir kultūros organizacijų atstovai bei kitų krikščioniškų bažnyčių vadovai. Daugelio akyse jis liko apdairaus ir nuosaikaus būdo žmogus, pasišventęs krikščionis bei ištikimas liuteronų bažnyčios vadovas.
Nuotrauka
A
Įkelta:
2021-07-01
Birželio 23-ąją sukako 80 metų nuo 1941-ųjų birželio sukilimo, kai Laikinoji vyriausybė paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. O kaip galime susieti šią datą su Taurage? Vieno sukilimo vadovų žmona buvo kilusi iš Tauragės, ir iš mūsų miesto šeima 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją.