Pirmoji Tauragės viešosios bibliotekos vedėja, matematikė ir fizikė Larisa Kopaitė  
Įkelta:
2021-05-31
Nuotrauka
kopaitė
Aprašymas

Larisa Kopaitė. Iš LCVA archyvo

,
Nuotrauka
kopaitė
Aprašymas

Prie L. Kopaitės atminimui pasodinto ąžuoliuko buvę Tauragės viešosios bibliotekos vadovai: Sigitas Kancevyčius, Vida Kazakevičienė, Birutė Venckienė. 2011 m.

,
Nuotrauka
kopaitė
Aprašymas

Prie Tauragės kultūros rūmų kuriamoje ąžuolų alėjoje 2011 m. pasodintas ąžuoliukas Larisai Koppaitei. 2020 m. V. Keserauskaitės nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
kopaitė
Aprašymas

Paroda „Tauragės krašto šviesuoliai: Larisa Kopaitė“

,
Nuotrauka
kopaitė
Aprašymas

Larisa Kopaitė. Iš LCVA archyvo

 

,
Nuotrauka
kopaitė
Aprašymas

 Larisos Kopaitės ir jos tėvų amžinojo poilsio vieta Tauragės senosiose kapinėse

,
Nuotrauka
kopaitė
Aprašymas

Larisos Kopaitės diplomo nuorašas. 1929 m. (Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fondas)

,
Nuotrauka
kopaitė
Aprašymas

Larisos Kopaitės Kauno draugijos mokytojų rusų gimnazijos atestatas. 1926 m.

 

Seniausia Tauragės kultūros įstaiga – Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka – šiemet mini  veiklos 90-metį. Jos istorijoje ryškų pėdsaką paliko pirmoji bibliotekininkė ir vadovė, aukštąjį matematikos bei fizikos mokslų išsilavinimą tarpukario Lietuvos universitete įgijusi tauragiškė Larisa Kopaitė (1899 09 07–1952 08 30). Manoma, kad tarpukario Lietuvoje ji buvo pirmoji moteris, turėjusi du aukštojo mokslo diplomus. Kviečiame iš straipsnyje minimų faktų ir atsiminimų susidėlioti šios Tauragės krašto šviesuolės paveikslą.

L. Kopaitė (dokumentuose jos pavardė buvo rašoma įvairiai: Лариса Aлександровна Коппъ; Larisa Kopp; Koppaitė; Kopaitė) gimė 1899 m. rugsėjo 7 d. Tauragės rajono Sartininkų kaime, Tauragės savivaldybės tarnautojo Aleksandro ir Annos Kopp šeimoje. Pakrikštyta Tauragės stačiatikių cerkvėje. Pradžios mokslus ėjo namuose, vėliau mokėsi Kauno imperatorienės Marijos Fiodorovnos kilmingųjų mergaičių bei Maskvos 5-ojoje moterų gimnazijose. 1918 m., grįžusi į Lietuvą, mokytojavo Tauragės apskrities Eržvilko ir Kavolių mokyklose, keletą metų dirbo Tauragės švietimo skyriuje. 

1924 m. rugsėjo 3 d. L. Kopaitė  pradėjo studijuoti Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Matematikos-fizikos skyriuje. Besimokydama ji parašė ir apgynė du diplominius darbus: 1928 m. iš fizikos – „Šviesos poliarizacija“ (vadovas prof. Keistutis Šliūpas) ir 1930 m. iš matematikos – „Apie pirmos eilės diferencialinių lygčių pavienumumus“ (vadovas prof. Otto Volkas). Įrašas Matematikos-gamtos fakulteto protokolų knygoje liudija, kad 1931 m. gegužės 12 d. fakulteto taryba svarstė studentės Larisos Koppaitės baigimo diplomo pripažinimo klausimą ir nutarė: „<…> išduodant diplomą pažymėti, kad ji yra išėjusi Matematikos-Fizikos skyriaus Fizikos ir Matematikos ciklų mokslus“. Manoma, kad tarpukario Lietuvoje ji buvo pirmoji moteris turėjusi du aukštojo mokslo diplomus.

Pirmoji bibliotekos vedėja

Baigusi aukštuosius mokslus, Larisa siekė gauti mokytojos darbą. Tauragės aukštesniosios komercijos mokyklos direktorius Juozas Avižonis rašė: „Kopaitė L. yra dirbusi mokytojo darbą ir susipažinusi su pedagogika ir psichologija. Ji daro gerą įspūdį ir, manau, sugebės tinkamai eiti savo pareigas.“ Tačiau laisvos vietos mokyklose neatsirado. 

Nuotrauka
kopaitė

1931 m. birželio 15 d. Švietimo ministrui leidus įsteigti Tauragėje Valstybinio centralinio knygyno skyrių, jo vedėja nuo tos dienos patvirtinta Larisa Kopaitė. Pirmoji biblioteka buvo įkurta mažame kambarėlyje, privačiame name, Vytauto gatvėje, o 1934 m. persikėlė į naujai pastatytus Šaulių rūmus (dabartiniai Kultūros rūmai). Praėjus mėnesiui nuo bibliotekos atidarymo „Lietuvos aide“ (1931, liepos 24 d.) publikuota trumpa žinutė: „Po didelių rūpesčių jau veikia valstybinio centralinio knygyno skyrius. Manoma, kad dauguma inteligentų jį uoliai lankys. Knygyną veda p-lė Kopaitė. Švaru ir tvarkinga.“ To paties laikraščio 1931 m. lapkričio 20 d. žinutėje minima, kad „Vasarą atidarytas Valstybinio knygyno skyrius gausiai lankomas. Didžiausią skaitytojų dalį sudaro moksleiviai, darbininkai ir šiaip jaunimas. Šventadieniais knygynas būna uždarytas. Tada daug kas jo pasigenda.“  

Beje, derėtų pasakyti, kad darbą L. Kopaitė pradėjo bibliotekos fonde turėdama tik 10 knygų. Vėliau jų paaukojo privatūs asmenys, įvairios organizacijos. Metų pabaigoje bibliotekoje jau buvo 480 knygų.

Nors ir ne specialistė, L. Kopaitė išmanė bibliotekos darbo specifiką, buvo apsiskaičiusi ir kruopšti. Bibliotekos fondai ir katalogai buvo matematiškai tiksliai sutvarkyti. Be lietuvių kalbos, ji dar mokėjo rusų, vokiečių ir prancūzų kalbas. Skaitytojų prisiminimuose bibliotekos vedėja išliko kaip aukštos kultūros moteris, mylėjusi knygą ir griežta jos negerbusiems. L. Kopaitė svajojo įkurti Tauragėje didelę biblioteką, tačiau gyvenamasis laikas tam buvo labai nepalankus. Prieš karą sovietinė valdžia biblioteką iš Šaulių rūmų iškėlė į namelį Vytauto gatvėje, kuriame nebuvo net knygų lentynų. Sovietinė bei hitlerinė okupacijos, kurių metu menkai finansuojamos bei aprūpinamos bibliotekos fondai buvo „valomi“, nuskurdino ir taip ne itin turtingą bibliotekos kolekciją. Pokario metais fondai buvo papildyti marksizmo-leninizmo klasikų veikalais bei kita politine literatūra. Galime tik įsivaizduoti, kaip sunku buvo nepriklausomos Lietuvos inteligentei, universiteto auklėtinei tarnauti sovietinei ideologijai. Bibliotekos vadove L. Kopaitė dirbo iki pat mirties – 1952 metų.

Nuotrauka
kopaitė

Išlikę daug šviesių prisiminimų

Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje gyvas šios iškilios mūsų krašto asmenybės atminimas. Rajono bibliotekininkai prižiūri L. Kopaitės ir jos tėvų kapus senosiose Tauragės kapinėse (netoli cerkvės). Buvusi ilgametė bibliotekos direktorė Vida Kazakevičienė, 1974 m. rašydama diplominį darbą apie Tauragės bibliotekos istoriją, surinko ir paskelbė informaciją apie pirmąją bibliotekos vedėją. Straipsnių apie L. Kopaitę rajono spaudoje publikavo bibliotekininkai.

1989 m. viešojoje bibliotekoje surengtame L. Kopaitės 90-mečio minėjime senieji tauragiškiai dalijosi šviesiais prisiminimais. Visi jie minėjo bibliotekininkės inteligenciją, erudiciją, sugebėjimą laiku pasiūlyti vieną ar kitą knygą. Šviesios atminties mokytojas, Tauragės Garbės pilietis Kazimieras Paulauskas (1906–1998) tada prisimindamas ją pasakojo, kad tai buvo „iš tiesų inteligentiška ir išsilavinusi moteris. Tauragiškiai kalbėję, kad ji turi kažkokį specifinį išsilavinimą, kuris Tauragėje vienas tebuvęs, tačiau koks tas jos išsilavinimas, aš nežinojau... Aš tik supratau, kad ji turi aukštą išsilavinimą.“

Bibliotekos vedėja „žinojo ir turbūt buvo skaičiusi visas bibliotekoje esančias knygas. Galėdavai paprašyti, apie ką nori, ir ji duodavo. Pakontroliuodavo, ypač pradžioje, ar perskaitei. Būdavo, kultūringa forma paklausia: ,,Na, kaip patiko? Gera ar bloga?“ Man nepasitaikė, bet kiti vaikai pasakojo, kad liepdavo perskaityti, jei neskaitę būdavo“, – pasakojo buvęs bibliotekos skaitytojas, nusipelnęs matematikos mokytojas Renė Barščiauskas (1925–2009). Pokario metais susitikęs bibliotekininkę, ilgai kalbėjosi apie prieškarį ir karo metus bei matematiką. Larisa žinojusi, kad jis jau matematikas, tad pokalbis buvęs kaip dviejų specialistų. R. Barščiausko nuomone, turbūt todėl bibliotekoje ir buvo tokia matematiška tvarka.

Gydytoja Ona Bičiūnaitė prieš 30 metų apie bibliotekininkę kalbėjo taip: „Kada aš vaikas nueidavau į biblioteką, Larisa Kopaitė man atrodydavo slėpininga moteris. Juodi plaukai, išraiškingos akys, kasos, sudėtos ant ausų. Man ji priminė Mariją Pečkauskaitę [Šatrijos Raganą].

Apie savo vaikystės įspūdžius bibliotekoje pasakojo ir buvęs Tauragės rajono Kultūros skyriaus vedėjas Juozas Šimkus. „Pirmiausia, ji pati pasiūlydavo knygas, ir žinojo, kas yra bibliotekoje, o kas yra skaitytojų paimta. Jeigu paklausei kokios knygos, ji pakeldavo akis į viršų ir sakydavo: „Šiandien jos nėra, kai ateisi kitą kartą, aš ją palaikysiu“. Ir taip atrodė – visa biblioteka buvo jos galvoje.“ Pasakotojas prisiminė, kaip karo metais atėjus į tuo metu Vytauto gatvėje buvusią biblioteką, vedėja  pasakė: „ Žinot, aš nelabai jau turiu ką jums pasiūlyti skaityti. Viskas išvogta, viskas išnešiota, viskas išdraskyta...“

Nuotrauka
kopaitė

Senosios bibliotekos skaitytojui Pranui Stoniui bibliotekos vedėja ypač įsiminė kaip matematikė. 1945 m. baigdamas gimnaziją jis bei kiti klasiokai neišlaikė matematikos egzamino. Jaunas mokytojas padėti išspręsti uždavinių mokiniams nesugebėjo. Iki egzamino perlaikymo mokiniai apie tai pasipasakojo L. Kopaitei, o ji pasiūlė atnešti tą uždavinį pažiūrėti jai. „Mes, moksleiviai, nežinojom, kad ji yra matematikė, galvojom, bibliotekininkė, literatė... Atnešėm, ji pasižiūrėjo, nusišypsojo, sėdo ir per pusvalandį išsprendė tą uždavinį“, – atsiminimais dalinosi P. Stonys.

Kaune gyvenusi kraštietė gydytoja Nijolė Samoškaitė-Michelkevičienė (1930–2014) 2012 m. vaizdžiai užrašė savo vaikystės atsiminimus apie apsilankymus tarpukario bibliotekoje bei jos vedėją. „Bibliotekoje visada būdavo tvarkinga ir švaru. Lygiose eilėse sustatytose lentynose nei viena knyga nedrįsdavo iškišti savo nugarėlę priekin – vedėja tuoj pastumdavo ją į lygią, lyg liniuote nubrėžtą, knygų eilę. Jokia dulkelė nedrįso nusileisti ant knygų – vedėja jas negailestingai nubraukdavo. Prie lentynų stovėjo stalelis, ant jo – dėžutės su skaitytojų formuliarais, rašalinė, keli paišeliai: paprasti ir cheminiai, kotelis su plunksna, spaustukas rašalui nuspausti, trintukas. Ant kėdės prie stalelio sėdėdavo vedėja Larisa Koppaitė, tiesi kaip žvakė, aukšta, liekna. Tamsius plaukus pynė į kasas ir kruopščiai jas susukdavo ant ausų. Ir niekaip kitaip. Tauragėje daugiau niekas taip kasų nenešiojo. Rengėsi visada tamsiais, dažniausiai juodais drabužiais. Puošdavosi balta apykaklaite. Visada būdavo rimta, susikaupusi. Per daugelį metų nesu mačiusi jos veide šypsenos, suspaudusi lūpas ji lyg slėpė savyje liūdesį ir skausmą. Gyveno Skalbyklos gatvėje. Sako, kad eidama namo ji tyliai kalbėdavo tai rusiškai, tai prancūziškai, tai vokiškai – kad tų kalbų neužmirštų. Įsijautusi kartais sutiktą pažįstamą pasveikindavo prancūziškai. 

Vedėja rūpinosi, kad biblioteka gautų daugiau ir naujesnių knygų. Po darbo ji „sunešiotas“ knygas suklijuodavo, ištrindavo dėmes. Kai ji paduodavo knygą skaitytojui, atrodydavo, kad paduodavo ir kažkokią dalelę savęs,“ – taip bibliotekininkę prisiminė N. Michelkevičienė.

Nuolat puoselėjamas atminima

2011 m., minint Tauragės viešosios bibliotekos 80-mečio jubiliejų, Atminimo ąžuolų alėjoje prie Tauragės rajono Kultūros rūmų buvo pasodintas bei gražiai auga pirmajai viešosios bibliotekos vedėjai L. Kopaitei atminti skirtas ąžuoliukas. Jos vardas įamžintas ir Lietuvos valstybės šimtmečio proga sumanytoje „Šimtmečio tauragiškių“ sienelėje, kurioje išvardyta 100 iškiliausių kraštiečių.

2019 m. rudenį Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko L. Kopaitės 120-ųjų gimimo metinių minėjimas. Jame pranešimą „Larisa Kopaitė – Lietuvos ir Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto absolventė“ skaitė Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto Fizikos katedros docentė dr. Judita Puišo. 

Bibliotekos bendruomenė dėkinga mokslininkei už geranoriškai pasidalytą archyvinę informaciją, kuri padėjo parengti išsamią spaudinių ir dokumentų parodą „Tauragės krašto šviesuoliai: Larisa Kopaitė“. Minėjime apie tai, su kokiais iššūkiais kuriant biblioteką, dirbant joje sunkiais karo bei pokario metais, teko susidurti pirmajai bibliotekos vedėjai, pasakojo bibliotekos Informacijos skyriaus vyr. bibliografė Laima Pikčiūnienė. Bibliotekininkių iniciatyva Tauragės Šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus bažnyčios bendruomenė cerkvėje aukotose Šv. Mišiose meldėsi už L. Kopaitę. Vilniaus universiteto bibliotekos kolegų dėka Tauragės bibliotekos kraštotyros fonde saugomos abiejų L. Kopaitės diplominių darbų kopijos.

Nuotrauka
spaudos
Nuotrauka
a
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Įkelta:
2021-10-07
Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.  
Nuotrauka
tremtis
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-10-01
Šį rudenį sukanka 70 metų nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą, pavadinto operacija ,,Osen“ (,,Ruduo“). Tai ketvirtas ir paskutinis didelio masto trėmimas (būta ir mažesnių). 
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-09-16
Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama Rasa Levickaitė-Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus. 
Nuotrauka
a
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-09-09
Laikas – kaip srauni upė, nusinešanti ir lapų gūsį, ir ledo lytį, ir Joninių vainikus, ir spalvotus žiedlapius… Ir kartu, atrodo, nusineša visus praeities įvykius. Lieka tik prisiminimai. Bet tie prisiminimai, nori nenori, atgyja, naujai išnyra kaip upės tėkmė prieš staigų posūkį. Apie rezistencinį laikotarpį Tauragės krašte, apie Šubertinę užrašyta išties nemažai skaudžių istorijų. Bet dar ne viskas papasakota, dar ne viskas užrašyta. Ir kol dar gyvi liudininkai kalba, mes fiksuojam. Pristatau naują, niekur neviešintą istoriją apie pokario laikotarpį Tauragės krašte. 
Nuotrauka
a
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-09-02
Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.
Nuotrauka
kalvanas
Įkelta:
2021-08-05
Vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios gyvenime. Jį pagarbiai vertino ne tik liuteronų bažnyčios tikintieji, bet ir nepriklausomos Lietuvos politikai, valstybės veikėjai, švietimo ir kultūros organizacijų atstovai bei kitų krikščioniškų bažnyčių vadovai. Daugelio akyse jis liko apdairaus ir nuosaikaus būdo žmogus, pasišventęs krikščionis bei ištikimas liuteronų bažnyčios vadovas.
Nuotrauka
A
Įkelta:
2021-07-01
Birželio 23-ąją sukako 80 metų nuo 1941-ųjų birželio sukilimo, kai Laikinoji vyriausybė paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. O kaip galime susieti šią datą su Taurage? Vieno sukilimo vadovų žmona buvo kilusi iš Tauragės, ir iš mūsų miesto šeima 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją.
Nuotrauka
Banko rūmai
Įkelta:
2021-06-24
Sužinoję apie naujai statomą objektą, šiais laikais žmonės rūpinasi, kad jis negadintų aplinkos vaizdo. Pastatas turi būti gražus ir įdomus. Tačiau tokį požiūrį, pasirodo, žmonės turėjo toli gražu ne visais laikais. Pernelyg puošnu, paprasti ūkininkai gėdysis įžengti į vidų – taip tarpukariu skambėjo argumentai, kodėl nereikėtų statyti Tauragės banko rūmų, šiuo metu laikomų vienu žymiausių tarpukario metų architektūros pavyzdžių, kuris iki šių dienų išliko mažame Lietuvos mieste.
Nuotrauka
rec
Įkelta:
2021-06-09
Gedulo ir vilties diena Lietuvoje minima birželio 14 d. 1941 m. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Buvo ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų, ūkininkų ir kt. Tremtis palietė dažnas šeimas, kurioms teko patirti sunkius išbandymus ir artimųjų netektis. Prieš 80 metų prasidėję lietuvių trėmimai jau praeityje, tačiau negalima pamiršti kraštiečių skaudžių išgyvenimų ir pastangų išlikti, susikurti bent kažkokį gyvenimą atšiauriame krašte. Publikuojame Skaudvilės krašto muziejaus archyvuose atrinktus Skaudvilės tremtinių prisiminimus. 
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-05-20
Viena B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos krypčių – žadinti kraštiečių istorinę atmintį, prikelti iš užmaršties mūsų šviesuolių atminimą. Šiemet metų balandžio 27-ąją sukako 130 metų, kai 1891 m. Gaurės valsčiaus Legerstynės kaime (Tauragės r.) gimė Lietuvos kariuomenės gydytojas Mečislovas (Mečius) Norkus (1891–1966). Po Antrojo pasaulinio karo jis dirbo vyr. gydytoju Tauragės ligoninėje. 
Nuotrauka
vilko vaikai
Įkelta:
2021-04-22
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Tauragės rajono savivaldybės finansuotą projektą, kurio metu buvo įamžinta vadinamųjų „Vilko vaikų“ istorija. Tauragės krašto muziejus iniciatyva neseniai pasirodė dokumentinis filmas „Vilko vaikai: nutylėtos tragedijos įamžinimas“, pristatantis Vilko vaikų istoriją ir jų gyvenimą mūsų krašte. Neseniai surengtoje tiesioginėje Vokietijos žinių-pokalbių laidos „Tiltai“ transliacijoje laidos svečiai – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis, laikinai einantis direktoriaus pareigas, ir Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė Aušra Norvilienė bei filmo režisierius Almantas Vilbikas ir pokalbį lietuvių kalba moderavusi Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė kalbėjosi apie tai, kaip gimė idėja kurti filmą apie „Vilko vaikus“, su kokiais kūrybiniais iššūkiais teko susidurti, kokių emocijų jis sukėlė.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-04-15
Prieš 74-erius metus, 1947 m. balandžio 8-ąją, žuvo pirmasis Jungtinės Kęstučio apygardos vadas aviacijos leitenantas Juozas Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas Albinas Biliūnas-Džiugas. Apie tai praėjusią savaitę priminė Tauragės krašto muziejus „Santaka“ savo feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
Batakiai
Įkelta:
2021-03-17
Batakių parapija yra viena jaunesnių Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijų. Ilgą laiką Batakių apylinkių tikintieji melsdavosi Skaudvilės bažnyčioje. Tačiau priklausymas Skaudvilės parapijai buvo nepatogus, tad 1884 m. pašventintas kertinis bažnyčios akmuo, o po metų pašventinta ir bažnyčia. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-03-04
Kovo 25-ąją sukanka 115 metų, kai gimė žymus JAV lietuvių kalbininkas, lietuvių kalbos tyrinėtojas ir puoselėtojas, filologijos mokslų daktaras prof. Petras Jonikas (1906–1996). Ar žinote, kad būtent jo dėka turime tokius dabar visiems įprastus žodžius kaip striukė, įmautė, orkaitė, iškyla, rūpyba, skaidrė, pagreitis, pradmenys ir daugelį kitų? B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka apie iškilųjį kalbininką yra surinkusi daug vertingos medžiagos, kuri šiuo metu yra skaitmeninama.
Nuotrauka
partizanas
Įkelta:
2021-02-24
Vasario 25 dieną Leonas Laurinskas būtų minėjęs gražų 95 metų jubiliejų. Deja, šiandien gerbiamo Leono su mumis jau nebėra. 2013 m. gegužės 4-ąją jis atgulė Tauragės miesto kapinėse. Tad šiandien, minėdami žinomo kraštiečio gimtadienį, prisiminkime sudėtingą bei spalvingą, kaip ir mūsų trispalvė, a.a. Leono gyvenimą. Informacija rinkta iš gausių Tremties ir rezistencijos muziejaus (buvęs Politinių kalinių ir tremties muziejus) sukauptų šaltinių. Šiame muziejuje yra įrengtas atskiras kampelis, skirtas Leono Laurinsko veiklai pagerbti bei atminti. Apie iškilų kraštietį pasakoja Aušra Norvilienė, Tauragės karšto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė. 
Nuotrauka
ona
Įkelta:
2021-02-11
Tautodailininkės Onos Paulauskienės rankose medžio gabalėlis virsta meno kūriniu – angelu, šventuoju. Daugybę jų galima rasti ne tik rajone, bet ir visoje šalyje. 82-uosius metus skaičiuojančios menininkės prisiminimus, gyvenimo faktus užrašė Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Batakių skyriaus vyr. bibliotekininkė Laisvutė Pavalkienė.  Surinkta medžiaga saugoma bibliotekos Kraštotyros fonduose. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-20
„...Kada toje pusėje pasigirdo automatų kalenimas, likusiems barakuose pasidarė aišku, kokiems darbams jie bus vežami. Todėl paskutinės mašinos su žydais jau išvažiavo su ašaromis, dejonėmis, klyksmais. Viena mergina, pavarde Barukikė, netgi mėgino pabėgti, bet nubėgusi 50 metrų buvo apsauginio nušauta... “ Tai eilutės iš  žmogaus, gyvai mačiusio tragiškus tų dienų įvykius, prisiminimų. Jie saugomi B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvuose. Sausio 27-ąją visas pasaulis minės Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną ir prisimins šešių milijonų nužudytų žydų tragediją.