Batakių evangelikų liuteronų parapijos istorijos pėdsakais
Įkelta:
2021-03-17
Nuotrauka
Batakiai
Aprašymas

Batakių bažnyčia XX a. pradžioje 

Tauragės kultūros paveldo archyvo nuotrauka

 

,
Nuotrauka
Batakiai
Aprašymas

Batakių bažnyčios vargonai

Tauragės kultūros paveldo archyvo nuotrauka

 

,
Nuotrauka
Batakiai
Aprašymas

Batakių bažnyčia XX a.  

Tauragės kultūros paveldo archyvo nuotrauka

 

,
Nuotrauka
Batakiai
Aprašymas

1939 m. gegužės 28-oji, konfirmacija Batakiuose, kunigas A. Keleris, vargoninkas Greveris

Batakių parapijos archyvo nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
Batakiai
Aprašymas

1950 m. rugpjūtis, Batakiai

Batakių parapijos archyvo nuotrauka

 

,
Nuotrauka
Batakiai
Aprašymas

Batakių evangelikų liuteronų bažnyčios varpas

Batakių parapijos archyvo nuotrauka

 

,
Nuotrauka
Batakiai
Aprašymas

Batakių evangelikų liuteronų bažnyčios kertinis akmuo 

Batakių parapijos archyvo nuotrauka

 

,
Nuotrauka
Batakiai
Aprašymas

Tauragės kultūros paveldo tarnybos parengtos parodos, skirtos Reformacijos 500-osiosms metinėms, plakatas

 

,
Nuotrauka
Batakiai
Aprašymas

Tauragės kultūros paveldo tarnybos parengtos parodos, skirtos Reformacijos 500-osiosms metinėms, plakatas

 

Batakių parapija yra viena jaunesnių Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijų. Ilgą laiką Batakių apylinkių tikintieji melsdavosi Skaudvilės bažnyčioje. Tačiau priklausymas Skaudvilės parapijai buvo nepatogus, tad 1884 m. pašventintas kertinis bažnyčios akmuo, o po metų pašventinta ir bažnyčia. 

Bažnyčia iškilo per metus 

Batakiškiams Skaudvilės bažnyčioje melstis buvo nepatogu dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia dėl atstumo, nes kai kuriems parapijiečiams į pamaldas tekdavo vykti net apie 20 km, o antra – batakiškių dauguma buvo lietuviai, o Skaudvilėje buvo daugiau vokiškai kalbančių tikinčiųjų, todėl rytinės pamaldos vykdavo vokiečių kalba, o lietuviams tekdavo tik popietinės pamaldos. Todėl lietuvybės mylėtojo ir lietuviškos spaudos platintojo Tauragės ir Skaudvilės kunigo Jono Pipiro drąsinami, batakiškiai nusprendė pastatyti bažnyčią Gerviečių kaime. 1884 m. liepos 13 d. jau prie kunigo Martyno Keturaičio, buvo pašventintas kertinis akmuo. 

Nuotrauka
Batakiai

Bažnyčia buvo pastatyta gana greitai ir 1885 m. spalio 27 dieną, per Reformacijos šventę, pašventinta. Pirmieji aktyvesni Batakių parapijos steigėjai buvo Jonas Valutis iš Miciškės, Jonas Kasparaitis iš Varnaičių, Jurgis Mikelaitis iš Čiuteikių, Simas Lengvinas iš Mišeikių ir daugelis kitų. Jie buvo ir pirmieji bei ilgamečiai parapijos tarybos nariai, rūpinęsi parapija ir bažnyčia. Vėliau pastatytas kantoratas, kuriame gyveno kantorius (choro vadovas, vargonininkas) ir buvo patalpos konfirmantų mokymui. Šiose patalpose vaikai buvo mokomi katekizmo ir giesmių giedojimo, kartu su suaugusiaisiais mokėsi skaityti ir rašyti. Dar vėliau pastatyti kiti ūkio pastatai. Dabartinė mūrinė klebonija statyta po Pirmojo pasaulinio karo. 1928 m. namas buvo iš dalies įrengtas ir jame galėjo apsigyventi kunigas. Parapija turėjo 7,9 ha žemės.

Vargonai – XVIII a. pirmosios pusės 

Batakių evangelikų liuteronų bažnyčia medinė. Liaudiškos architektūros stačiakampio plano pastatas rytiniame gale užbaigtas trisiene apside su nedideliu dvitarpsniu bokšteliu, mažesnis bokštelis pabrėžia vakarinį fasadą. Bažnyčia dengta dvišlaičiu stogu, iš pjaustinių rąstų suręstas pastatas remiasi į tvirtą akmens mūro pamatą. Pagrindinį fasadą paryškina nedidelis prieangis, dekoratyvūs frontono apvadai, nedideli, smulkiai skaidyti, trikampiu sandriku užbaigti langeliai.

Nuotrauka
Batakiai

Bažnyčios navos erdvė padengta plokščiomis lubomis, palei sienas įrengtas U raidės pavidalo plačios, tačiau žemokos galerijos. Altorius pritrauktas prie sienos, o virš altoriaus – Nukryžiuotojo paveikslas. Bažnyčioje išlikę Karaliaučiuje pirkti labai vertingi barokiniai vargonai, seniausi ne tik Tauragės apskrityje, bet manoma, jog ir visoje Lietuvoje.

Nuotrauka
Batakiai

Remiantis instrumento techniniais duomenimis ir atsižvelgiant į prospekto stilistinius ypatumus, jie datuojami XVIII a. pirmąja puse. Tai būta vieno manualo su devyniais balsais instrumento, kurį XIX a. pabaigoje papildė pedalai su dviem registrais, šiek tiek pakeitę ir manualo dispoziciją. Nors vargonai XIX a. pabaigoje – XX a. buvo iš dalies perdaryti ir ilgalaikiui visiškai sugedo, tačiau profesionalaus darbo kūrinys išlaikė didelę dalį savo pirmykščio vaizdo ir yra įdomus muzikos paveldo istorijos puslapis. Vertingas ir bokšte kabantis žalvarinis, keturis pūdus ir dvylika svarų sveriantis varpas, nulietas 1884 m. A. S. Lavrovo fabrike Gatčine.

Nuotrauka
Batakiai

Kunigai 

Tarpukariu Batakių parapijoje buvo apie 1400 narių. Tarpukariu batakiškiai buvo aktyvūs visuomenės veikėjai. Čia veikė Lietuvos evangelikų liuteronų sąjungos „Pagalba“ skyrius, kuris rūpinosi spaudos platinimu, teikė materialinę pagalbą jos reikalingiems parapijiečiams, moterys buvo susibūrusios į labdaros draugiją.

Batakius aptarnaudavo Tauragės parapijos kunigai: Jonas Pipiras (1872–1882), Martynas Keturakaitis (1883–1892), Gustavas Matisonas (1893–1911), Augustas Vymeris (1911–1942), trumpiau tarnavo kunigai Samuelis Vairauchas, Martynas Preikšaitis, Adolfas Keleris. Batakiuose gyveno ir tarnavo apsišvietęs kantorius Fridrikas Ima (1899–1910). Jis paruošė ir lietuvių kalba išspausdino pirmąją Šv. Rašto istoriją, išvertęs ją iš latvių kalbos. Fridrikas Ima mirė Batakiuose, palaidotas Mažintų kapinėse. Ilgą laiką Batakiuose tarnavo kunigas Mikas Preikšaitis. Ordinuotas į kunigus 1944 m. konsistorijos pirmininko E. Leijerio pavedimu, jis didžiąją gyvenimo dalį praleido Batakiuose, nors aptarnaudavo dar ir Skaudvilės, Šilutės ir Klaipėdos parapijas. Žmonės jį prisimena kaip griežtą, neretai per pamokslus pabarantį, be galo kuklaus ir asketiško gyvenimo būdo kunigą. Turėjo sukaupęs didelę biblioteką, kuri po jo mirties atiteko giminaičiams. Kunigas M. Preikšaitis mirė 1972 m. spalio 20 d., palaidotas Mažintų kapinėse. Mirus kunigui M. Preikšaičiui parapiją aptarnavo iš Tauragės atvykstantys kunigai – vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas vyresnysis, vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas jaunesnysis, kunigas Mindaugas Dikšaitis. 2013 m. rugpjūčio 31 d. Batakių ev. liuteronų bažnyčioje ordinuotas ir parapijos kunigu įvestas Karolis Skausmenis, ketverius metus tarnavęs diakonu Tauragės krašto parapijose.

Parengė Raimonda Alysienė pagal liuteronai.lt ir Tauragės kultūros paveldo tarnybos informaciją

Nuotrauka
s

 

Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai.