Onos Paulauskienės rankose medis virsta meno kūriniais
Įkelta:
2021-02-11
Nuotrauka
ona
Aprašymas

Ona Paulauskien. Asmeninio albumo nuotrauka

,
Nuotrauka
ona
,
Nuotrauka
ona
,
Nuotrauka
ona
,
Nuotrauka
ona

Tautodailininkės Onos Paulauskienės rankose medžio gabalėlis virsta meno kūriniu – angelu, šventuoju. Daugybę jų galima rasti ne tik rajone, bet ir visoje šalyje. 82-uosius metus skaičiuojančios menininkės prisiminimus, gyvenimo faktus užrašė Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Batakių skyriaus vyr. bibliotekininkė Laisvutė Pavalkienė.  Surinkta medžiaga saugoma bibliotekos Kraštotyros fonduose. 

Ona Paulauskienė-Liuksaitytė gimė 1939 m. balandžio 16-ąją Tauragės rajone, Batakiuose. Vaikystę praleido Gaurės apylinkių Užvėjų kaime. Mokėsi Aneliškės septynmetėje mokykloje. Dirbdama Melagiškės kaimo bibliotekininke, baigė Tauragės vakarinę vidurinę mokyklą.

Tėvai Juozas ir Elzbieta Liuksaičiai buvo siuvėjai, o senelis Jonas Ačas – medžio meistras, dirbęs klumpes, kubilus, drožęs lazdas su velniukais, padaręs net medinį dviratį.

Vaikystėje ganydama karves, Ona pradėjo lipdyti iš molio įvairias figūras: žmones, gyvulius, baldus, indus – visa, kas buvo ūkyje. Deja, tų lipdinių nė vienas neišliko. Mokykloje jai tekdavo apipavidalinti albumus, stendus, piešti plakatus. Jaunystėje trejus metus lankė dailės ratelį, kuriam vadovavo šviesios atminties Tauragės kultūros namų direktorius Aleksandras Fadinas. Tai buvo didelės dvasios žmogus, paskatinęs studijuoti meno dalykus. Ona įstojo į Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, tačiau mokytis neišvažiavo. Sutiko Praną Paulauską, ištekėjo. Gimė ketvertas vaikų.

Nuotrauka
ona

O. Paulauskienė dirbo kino mechanike, rūpinosi namais, vaikais, turėdama laiko tapė paveikslus, kūrė rankdarbius. Taip praėjo 30 metų. Vis kamavo nežinia – ar pavyktų drožinėti?

Pirmas bandymas įvyko 1987 m. lapkričio mėnesį. Drožė virtuviniu peiliu. Pasisekė. Kurti paskatino tuo metu Batakiuose mokytojavęs istorikas Česlovas Vaupšas ir Algimantas Lengvinas, padovanojęs savo darbo drožtukų.

Dabar O. Paulauskienė dirbdama naudoja kaltą, trumpus bukus peilius ir dar beveik 10 įvairių įrankių. Dirba skatinama vidinio poreikio, savo darbų nepardavinėja, vieną kitą padovanoja draugams, vertinantiems liaudies meną.

Parodose dalyvauja nuo 1960 m. Iš pradžių pristatė tapybos darbus, o nuo 1988 m. – drožinius. Jos tapyba 1960 m. buvo eksponuojama respublikinėje jubiliejinėje dainų šventėje Vilniuje. Išleistas parodos katalogas, kuriame paminėti ir jos darbai. 

Nuo 1988 m. – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Dalyvavo daugelyje tautodailės parodų Kretingoje, Klaipėdoje, Vilniuje, Tauragėje. 

Nuotrauka
ona

1999 m. tautodailininkės 60-mečio proga Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ buvo atidaryta autorinė jos darbų paroda, kurioje eksponuoti 108 drožiniai. Po parodos 104 skulptūrėles, t. y. beveik visą savo darbų kolekciją, O. Paulauskienė padovanojo Tauragės krašto muziejui. Dar 4 skulptūras autorė muziejui padovanojo vėliau.

2004 m. pradžioje tautodailininkė vėl ėmėsi tapybos. Tapė aliejiniais dažais, kurių jai nupirkdavo vaikai. 2006 m. spalio mėnesį naujausi menininkės darbai buvo pristatyti  Olštyne (Lenkija). Nuo 2005 metų O. Paulauskienė kasmet dalyvauja regioninėse (Tauragės apskrities) liaudies meno konkursinėse parodose dėl „Aukso vainiko“ nominacijos. Ne kartą yra pelniusi prizines vietas. Be daugybės kitų apdovanojimų, 2017 ir 2018 m. už medžio drožinius pelnė trečiąją vietą, o 2019 m – antrąją.

2008 m. liepos mėnesį tautodailininkė savo namuose Batakiuose įkūrė asmeninį kūrybos muziejų, kuris greitai tapo kultūros židiniu ir traukos centru. 

Batakių aikštėje stovi jos išdrožta Šv. Ona, bažnyčią puošia Šv. Ona, Šv. Juozapas ir Šv. Dvasia. Batakiuose ir artimoje Skaudvilėje menininkė surengė daugybę parodų. O. Paulauskienė yra išdrožusi skulptūras daugiau kaip 30 įvairiuose Lietuvos rajonuose pastatytiems koplytstulpiams ir koplytėlėms. Svarbesni jų – Aukštupiuose Šv. Agota, Pryšmantuose – Šv. Jurgis bei Šv. Laurynas, Eidintuose – Šv. Florijonas, Juškaičių kaimo sudėtinė Pieta, tarp Upynos ir Girdiškės kelio – trijų nišų Šv. Antanas, Pieta, Švč. Marija, Ožnugaryje – trijų nišų Šv. Florijonas, Jėzaus širdies, Šv. Antanas, Vytogaloje – Šv. Florijonas, Pavandenėje, Telšių rajone, – Šv. Šeima, Kęsčiuose – Šv. Šeima, Gryblaukyje – Šv. Florijonas, Globiuose, Jurbarko rajone, – Rūpintojėlis, Kunigiškiuose – Šv. Jonas, Mikuliškiuose, Kretingos rajone, – Šv. Antanas, Varėnos rajone – Šv. Antanas ir kt.

Jau keletą metų O. Paulauskienės kūryboje dominuoja angelų tematika. Nors angelų pridrožusi daug,  dviejų vienodų nėra. Labiausiai tautodailininkei patinka drožinėti veidus, suteikti jiems nuotaiką. Įsimena šviesios ir džiugios angeliukų šypsenos. Jos atspindi ir pačios autorės vidinę šilumą, geranorišką požiūrį į aplinką.

Nuotrauka
Spaudos rėmimo fondas maža

 

 

Nuotrauka
a
Bibliotekos archyvų nuotrauka
Įkelta:
2021-10-07
Spalio 5-ąją minėjome Tarptautinę mokytojų dieną, o tai – puiki proga prisiminti ugdymo įstaigą, kurios jau seniai nebėra, bet išlikęs mokyklos pastatas kelia prisiminimus buvusiems Būdviečių mokyklos mokiniams, mokytojams. Šį kartą pateikiame dalį medžiagos, Kęsčių bibliotekininkės, šviesaus atminimo Aristidos Eglynienės surinktos iš Būdviečių aštuonmetės mokyklos, veikusios 1939–1978 m.  
Nuotrauka
tremtis
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-10-01
Šį rudenį sukanka 70 metų nuo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą, pavadinto operacija ,,Osen“ (,,Ruduo“). Tai ketvirtas ir paskutinis didelio masto trėmimas (būta ir mažesnių). 
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-09-16
Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama Rasa Levickaitė-Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus. 
Nuotrauka
a
Asmeninio B. Toliušytės-Stanevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-09-09
Laikas – kaip srauni upė, nusinešanti ir lapų gūsį, ir ledo lytį, ir Joninių vainikus, ir spalvotus žiedlapius… Ir kartu, atrodo, nusineša visus praeities įvykius. Lieka tik prisiminimai. Bet tie prisiminimai, nori nenori, atgyja, naujai išnyra kaip upės tėkmė prieš staigų posūkį. Apie rezistencinį laikotarpį Tauragės krašte, apie Šubertinę užrašyta išties nemažai skaudžių istorijų. Bet dar ne viskas papasakota, dar ne viskas užrašyta. Ir kol dar gyvi liudininkai kalba, mes fiksuojam. Pristatau naują, niekur neviešintą istoriją apie pokario laikotarpį Tauragės krašte. 
Nuotrauka
a
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2021-09-02
Jau daug metų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatų rinkinius papildo klaipėdietės dr. Marinos Kulčinskajos, gyvenančios Švedijoje, dovanojami atvirukai, nuotraukos, kiti vertingi eksponatai, atspindintys mūsų krašto praeitį. Vertėja dirbanti moteris muziejines vertybes perka aukcionuose. Sulaukę Marinos dovanų muziejininkai džiūgauja – tai itin autentiški eksponatai, kurių įsigyti pats muziejus galimybių neturi.
Nuotrauka
kalvanas
Įkelta:
2021-08-05
Vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios gyvenime. Jį pagarbiai vertino ne tik liuteronų bažnyčios tikintieji, bet ir nepriklausomos Lietuvos politikai, valstybės veikėjai, švietimo ir kultūros organizacijų atstovai bei kitų krikščioniškų bažnyčių vadovai. Daugelio akyse jis liko apdairaus ir nuosaikaus būdo žmogus, pasišventęs krikščionis bei ištikimas liuteronų bažnyčios vadovas.
Nuotrauka
A
Įkelta:
2021-07-01
Birželio 23-ąją sukako 80 metų nuo 1941-ųjų birželio sukilimo, kai Laikinoji vyriausybė paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. O kaip galime susieti šią datą su Taurage? Vieno sukilimo vadovų žmona buvo kilusi iš Tauragės, ir iš mūsų miesto šeima 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją.
Nuotrauka
Banko rūmai
Įkelta:
2021-06-24
Sužinoję apie naujai statomą objektą, šiais laikais žmonės rūpinasi, kad jis negadintų aplinkos vaizdo. Pastatas turi būti gražus ir įdomus. Tačiau tokį požiūrį, pasirodo, žmonės turėjo toli gražu ne visais laikais. Pernelyg puošnu, paprasti ūkininkai gėdysis įžengti į vidų – taip tarpukariu skambėjo argumentai, kodėl nereikėtų statyti Tauragės banko rūmų, šiuo metu laikomų vienu žymiausių tarpukario metų architektūros pavyzdžių, kuris iki šių dienų išliko mažame Lietuvos mieste.
Nuotrauka
rec
Įkelta:
2021-06-09
Gedulo ir vilties diena Lietuvoje minima birželio 14 d. 1941 m. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Buvo ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų, ūkininkų ir kt. Tremtis palietė dažnas šeimas, kurioms teko patirti sunkius išbandymus ir artimųjų netektis. Prieš 80 metų prasidėję lietuvių trėmimai jau praeityje, tačiau negalima pamiršti kraštiečių skaudžių išgyvenimų ir pastangų išlikti, susikurti bent kažkokį gyvenimą atšiauriame krašte. Publikuojame Skaudvilės krašto muziejaus archyvuose atrinktus Skaudvilės tremtinių prisiminimus. 
Nuotrauka
kopaitė
Įkelta:
2021-05-31
Seniausia Tauragės kultūros įstaiga – Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka – šiemet mini  veiklos 90-metį. Jos istorijoje ryškų pėdsaką paliko pirmoji bibliotekininkė ir vadovė, aukštąjį matematikos bei fizikos mokslų išsilavinimą tarpukario Lietuvos universitete įgijusi tauragiškė Larisa Kopaitė (1899 09 07–1952 08 30). Manoma, kad tarpukario Lietuvoje ji buvo pirmoji moteris, turėjusi du aukštojo mokslo diplomus. Kviečiame iš straipsnyje minimų faktų ir atsiminimų susidėlioti šios Tauragės krašto šviesuolės paveikslą.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-05-20
Viena B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos krypčių – žadinti kraštiečių istorinę atmintį, prikelti iš užmaršties mūsų šviesuolių atminimą. Šiemet metų balandžio 27-ąją sukako 130 metų, kai 1891 m. Gaurės valsčiaus Legerstynės kaime (Tauragės r.) gimė Lietuvos kariuomenės gydytojas Mečislovas (Mečius) Norkus (1891–1966). Po Antrojo pasaulinio karo jis dirbo vyr. gydytoju Tauragės ligoninėje. 
Nuotrauka
vilko vaikai
Įkelta:
2021-04-22
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Tauragės rajono savivaldybės finansuotą projektą, kurio metu buvo įamžinta vadinamųjų „Vilko vaikų“ istorija. Tauragės krašto muziejus iniciatyva neseniai pasirodė dokumentinis filmas „Vilko vaikai: nutylėtos tragedijos įamžinimas“, pristatantis Vilko vaikų istoriją ir jų gyvenimą mūsų krašte. Neseniai surengtoje tiesioginėje Vokietijos žinių-pokalbių laidos „Tiltai“ transliacijoje laidos svečiai – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis, laikinai einantis direktoriaus pareigas, ir Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė Aušra Norvilienė bei filmo režisierius Almantas Vilbikas ir pokalbį lietuvių kalba moderavusi Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė kalbėjosi apie tai, kaip gimė idėja kurti filmą apie „Vilko vaikus“, su kokiais kūrybiniais iššūkiais teko susidurti, kokių emocijų jis sukėlė.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-04-15
Prieš 74-erius metus, 1947 m. balandžio 8-ąją, žuvo pirmasis Jungtinės Kęstučio apygardos vadas aviacijos leitenantas Juozas Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas Albinas Biliūnas-Džiugas. Apie tai praėjusią savaitę priminė Tauragės krašto muziejus „Santaka“ savo feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
Batakiai
Įkelta:
2021-03-17
Batakių parapija yra viena jaunesnių Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijų. Ilgą laiką Batakių apylinkių tikintieji melsdavosi Skaudvilės bažnyčioje. Tačiau priklausymas Skaudvilės parapijai buvo nepatogus, tad 1884 m. pašventintas kertinis bažnyčios akmuo, o po metų pašventinta ir bažnyčia. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-03-04
Kovo 25-ąją sukanka 115 metų, kai gimė žymus JAV lietuvių kalbininkas, lietuvių kalbos tyrinėtojas ir puoselėtojas, filologijos mokslų daktaras prof. Petras Jonikas (1906–1996). Ar žinote, kad būtent jo dėka turime tokius dabar visiems įprastus žodžius kaip striukė, įmautė, orkaitė, iškyla, rūpyba, skaidrė, pagreitis, pradmenys ir daugelį kitų? B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka apie iškilųjį kalbininką yra surinkusi daug vertingos medžiagos, kuri šiuo metu yra skaitmeninama.
Nuotrauka
partizanas
Įkelta:
2021-02-24
Vasario 25 dieną Leonas Laurinskas būtų minėjęs gražų 95 metų jubiliejų. Deja, šiandien gerbiamo Leono su mumis jau nebėra. 2013 m. gegužės 4-ąją jis atgulė Tauragės miesto kapinėse. Tad šiandien, minėdami žinomo kraštiečio gimtadienį, prisiminkime sudėtingą bei spalvingą, kaip ir mūsų trispalvė, a.a. Leono gyvenimą. Informacija rinkta iš gausių Tremties ir rezistencijos muziejaus (buvęs Politinių kalinių ir tremties muziejus) sukauptų šaltinių. Šiame muziejuje yra įrengtas atskiras kampelis, skirtas Leono Laurinsko veiklai pagerbti bei atminti. Apie iškilų kraštietį pasakoja Aušra Norvilienė, Tauragės karšto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-20
„...Kada toje pusėje pasigirdo automatų kalenimas, likusiems barakuose pasidarė aišku, kokiems darbams jie bus vežami. Todėl paskutinės mašinos su žydais jau išvažiavo su ašaromis, dejonėmis, klyksmais. Viena mergina, pavarde Barukikė, netgi mėgino pabėgti, bet nubėgusi 50 metrų buvo apsauginio nušauta... “ Tai eilutės iš  žmogaus, gyvai mačiusio tragiškus tų dienų įvykius, prisiminimų. Jie saugomi B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvuose. Sausio 27-ąją visas pasaulis minės Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną ir prisimins šešių milijonų nužudytų žydų tragediją.