Kokias psichologines taktikas taiko sukčiai ir kaip jas atpažinti
Įkelta:
2024-02-08
Nuotrauka
sukciai
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi Pexels.com nuotrauka

Daugelis mūsų galvojame, kad jau puikiai žinome telefoninių ar internetinių sukčių taktikas. Tačiau, ekspertai įspėja, kad mes vis tiek nesame šimtu procentu apsaugoti nuo pasidavimo netikėtoms manipuliacijoms mūsų protu ir jausmais. Kokį vaidmenį psichologija vaidina finansinėse apgaulėse, kaip apgavikai pasirenka savo aukas ir kaip nuo jų apsisaugoti, pasakoja psichologas Edvardas Šidlauskas ir „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

Psichologas E. Šidlauskas pasakoja, kad sukčiai naudoja įvairias taktikas, siekdami išgauti iš aukų pinigų.

„Iš esmės, visa psichologija, atsidūrusi piktavalio žmogaus rankose, gali veikti žalingai, tarnauti pasipinigavimui ar kitiems nedoriems tikslams. Egzistuoja ir atskira tamsiosios psichologijos sritis, jungianti galybes metodų, kaip apgauti žmones. Taip pat plačiai taikomos neurolingvistinio programavimo (NLP) technologijos, įtaigos ir hipnozės elementai. Nors technologijos sparčiai kinta, žmonių psichologija išlieka tokia pati, todėl nuolat taikomi tie patys gudravimo būdai su nedidelėmis modifikacijomis“, – pasakoja E. Šidlauskas.

Įprastai sukčiai savo aukas stengiasi apgauti pateikdami informaciją, kuria siekiama mus sudominti, sukelti smalsumą, godulį, tai yra – emociją, kuri priverstų elgtis impulsyviai, neracionaliai. Pavyzdžiui, dar 1951 m. psichologas Solomonas Aschas savo eksperimentais įrodė, kad žmogus gali pasiduoti grupės spaudimui ir sutikti su klaidingu teiginiu tam, jog neišsiskirtų iš kitų. Dėl to dažnai žmogaus elgesį apgavikai gali paveikti tvirtindami, kad „taip daro visi“.

„Be to, kartais apgavikai pritarimą savo siūlymams išgauna pokalbio su auka pradžioje pateikę klausimą ar prašymą, į kurį žmogus neišvengiamai atsakys teigiamai. Keliskart žmogui ištarus „taip“ didėja tikimybė, kad auka taip pat išreikš palankumą apgavikams rūpimu klausimu“, – pasakoja E. Šidlauskas.

Psichologas papildo, kad siekiant pelnyti pasitikėjimą ir manipuliuoti, sukčiams labai svarbu aukos akyse įgyti autoritetą. Dėl to, ypač romantinio sukčiavimo atvejais, sukčiai prisistato ekspertais, garbiais mokslininkais, solidžių institucijų atstovais, pavyzdžiui, kariškiais ar gydytojais. Taigi, žaidžiama stereotipais ir pasitikėjimą keliančių socialinių rolių vaizdiniais siekiant aukai sukurti saugumo, artumo ar pasitikėjimo jausmą.

Kaip sukčiautojai renkasi aukas?

Priklausomai nuo tikslų ir gebėjimų arsenalo apgavikai aukas renkasi pagal tai, kur jie mato daugiausia galimybių gauti pelną.  

„Teko skaityti apie atvejį, kai sukčiai aukas pasirinkdavo iš telefonų knygų pagal senamadiškus vardus, taip tikėdamiesi aptikti senjorus, kurie yra linkę būti mažiau kritiški ar nusimanantys apie vyraujančias apgavystes. Jaunimą rinktis sukčiai yra linkę rečiau dėl įprastai kuklesnių jaunuolių pajamų“, – sako psichologas.

Taip pat apgavikai renkasi aukas pagal įvairias jų psichologines, socialines ar ekonomines silpnybes ir joms pritaiko sukčiavimo kabliuką.

„Vienišas, vyresnis ir gerai uždirbantis vyras bus apgautas žavios moters, prašančios skirti solidžią sumą neaiškiam verslui ir šitaip investuoti į jų bendrą ateitį. O pagyvenusi močiutė veikiausiai atiduos paskutinius pinigus, kad tik išgelbėtų anūką“, – pateikia pavyzdį psichologas.

Įspėjamieji ženklai

E. Šidlauskas teigia, kad sukčiavimo schemą galima atpažinti pagal dažnai jose atsikartojančius dėmenis: sukčiai taikosi į žmogaus pinigus, sukuria skubotumą ir emocinę įtampą, siekia, kad auka nesusivoktų ir nesikreiptų patarimo į aplinkinius. Apgaudinėtojai taip pat žada didelį pelną ar kitokią naudą, bet pasiūlymas dažnai skamba per gerai, kad būtų tiesa.

„Pagrindinis įspėjamasis signalas ir yra tai, kad mūsų paprašo pinigų. Gali būti kalbamasi apie visai ką kitą, tačiau galiausiai paaiškėja, kad pagrindinis bendravimo tikslas yra mūsų finansai. Be to, įprastai skirtinguose apgaulės etapuose pateikiamos žinutės logikos prasme nedera tarpusavyje, mat apgavikas nesitiki, kad auka pradės kritiškai samprotauti. Įvairiais būdais siekiama, kad tai neįvyktų. Pavyzdžiui, siūloma uždirbti pinigų nieko neinvestuojant, bet vėliau paaiškėja, kad toks būdas vis dėlto kainuoja“, – atkreipia dėmesį psichologas.

Kaip apsisaugoti?

„Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas L. Sadeckas pabrėžia, kad apgaulės būdu išviliojamų pinigų kiekis Lietuvoje nuolat auga, o su sukčiavimu susiduria dauguma Lietuvos gyventojų. Patiriami ne tik finansiniai nuostoliai, bet ir psichologinė žala.

„Dėl to labai svarbu nepažįstamose situacijose, kuriose mūsų prašo pinigų, išlaikyti kritinį mąstymą. Šitaip galėsime greičiau pastebėti momentą, kai racionalų protą aptemdo emocija. Užvaldžius neįprastai stipriai reakcijai į gautą finansinį pasiūlymą, geriau trumpam atsitraukti ir įvertinti informaciją iš šalies. Taip bus lengviau nesielgti impulsyviai ir išvengti skaudžių finansinių pasekmių“, – sako L. Sadeckas.

Jis prideda, kad įtarus susidūrimą su sukčiumi geriausia nepasimesti ir laikytis principo „atsarga gėdos nedaro“.

„Prieš priimant finansiškai svarbius sprendimus reikėtų pasitarti su specialistu, pavyzdžiui, su kelias skirtingais bankų konsultantais. Jei vis dėlto nutiko taip, kad nukentėjote nuo sukčių, nedelsiant kreipkitės į savo banko specialistą ir policiją“, – sako „Luminor“ ekspertas.  

Nuotrauka
sulinys
Įkelta:
prieš 1 dieną
Pavasarį patvinus upėms ir kitiems vandens telkiniams, kai vandens lygis artėja prie stichinio, kyla pavojus, kad gali būti užpilti ir šuliniai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), esant tokiai situacijai, ragina gyventojus nevartoti užlietų šulinių vandens maistui, kadangi toks vanduo gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis, mikrooganizmais (atsirandančiais dėl užteršto dirvožemio, žuvusių gyvūnų, pavyzdžiui, graužikų) ir kt.
Nuotrauka
vaikai
Įkelta:
prieš 1 dieną
Nuo 2024 metų pradžios indeksavus bazinės socialinės išmokos dydį, padidėjo globos (rūpybos) išmoka globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Globos (rūpybos) išmokos dydis priklauso nuo vaiko amžiaus ir jo poreikių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena kokia valstybės pagalba gali pasinaudoti žmonės, pasiryžę svarbiai misijai, – suteikę namų šilumą be tėvų globos likusiems vaikams.
Nuotrauka
maisto bankas
Įkelta:
2024-02-20
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ruošiasi įgyvendinti Materialinio nepritekliaus mažinimo programą, kurios metu stokojantiems bus išdalintos kortelės maistui įsigyti bei suteikta papildoma parama maistu. Daugiau nei trisdešimt Lietuvos savivaldybių šią organizaciją pasirinko partneriu, padėsiančiu pagal naują tvarką nepasiturintiems dalinti parduotuvių korteles. Net keturiasdešimt dvejose savivaldybėse „Maisto bankas“ korteles gausiantiems pasiūlė  galimybę naudotis organizacijos įrengtų atiduotuvių paslauga.
Nuotrauka
VMI
Įkelta:
2024-02-19
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) praneša, kad nuo šiandien Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių mokesčių mokėtojams, gyvenantiems nutolusiose nuo didžiųjų regiono miestų vietovėse siūlo naują paslaugą – mokesčių darbuotojo vizitą. Vasario 19 dieną į gyvenvietes išvyko VMI autobusiukas, kuriame klientams teikiamos VMI paslaugos – nuo pažymų išdavimo iki individualios veiklos registravimo ar pagalbos pildant deklaracijas.
Nuotrauka
projektas
Įkelta:
2024-02-15
2024 m. vasario 12 dieną Tauragėje lankėsi Dr. Jurgita Vaitiekūnienė iš VšĮ „Aplinkos apsaugos politikos centro” ir Vilniaus universiteto mokslininkai Dr. Egidijus Rimkus, Dr. Justas Kažys ir Dr. Justinas Kilpys su tikslu aptarti Tauragės rajono savivaldybei rengiamą prisitaikymo prie klimato kaitos planą.
Nuotrauka
genejimas
Įkelta:
2024-02-13
Aplinkos apsaugos departamentas primena, ką svarbu žinoti gyventojams norint genėti ar šalinti želdinius. Svarbiausią informaciją apie želdinių priežiūrą ir tvarkymą rasite vienoje vietoje – departamento parengtoje atmintinėje.  
Nuotrauka
miestas
Įkelta:
2024-02-12
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis įvairiose šalies savivaldybėse yra labai nevienodas ir sudaro nuo 11 iki beveik 80 proc. bendro energijos suvartojimo, rodo Energetikos ministerijos duomenys. Kaip vienas iš gerųjų pavyzdžių išskiriama Tauragės rajono savivaldybė, kuri yra išsikėlusi tikslą tapti žaliausia savivaldybe Lietuvoje. Jau šiuo metu ji yra pasiekusi 76,7 proc. atsinaujinančios energijos dalį, o iki 2030 m. siekia tapti klimatui neutraliu miestu.
Nuotrauka
Tyrimai
Įkelta:
2024-02-08
Vasario 7 dieną, Tauragėje pradėti vykdyti Jūros krantinės geologiniai tyrimai. Šiuos tyrimus pagal 2023 m. rugpjūčio mėnesį pasirašytą sutartį atlieka įmonė UAB „Geoaplinka“.
Nuotrauka
darbas
Įkelta:
2024-02-07
Įsigaliojus naujiems teisės aktams, Užimtumo tarnyba ėmė lanksčiau vertinti  klientus, kurie atsisako siūlomo tinkamo darbo: bedarbio statuso netenkama po antro tokio atsisakymo per 12 mėnesių. Tačiau tuo pačiu remiantis naujo įstatymo nuostatomis imta taikyti griežtesnė atsakomybė tiems, kurie nelegaliai dirba ar vykdo nelegalią veiklą, gauna nelegalias pajamas.
Nuotrauka
dujos
Įkelta:
2024-02-07
Vasario 1 d., paskelbtas kvietimas teikti paraiškas finansuoti suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimą kitais energijos šaltiniais. Tam Energetikos ministerija šiemet skyrė 3,8 mln. eurų. 
Nuotrauka
kelias
TVK nuotrauka
Įkelta:
2024-02-07
Pasikeitę orai, tirpstantis sniegas ir ledas sukėlė potvynius dalyje vakarų Lietuvos. Šiemet jie gerokai intensyvesni ir prasidėjo anksčiau: kai kuriuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose jau dabar ribojamas ar net draudžiamas eismas. Ekstremaliausia situacija yra Pagėgiuose – rajoniniame kelyje Plaškiai-Lazdėnai-Panemunė, kur potvynis nuplovė rudenį rekonstruotą kelią.
Nuotrauka
atliekos
Įkelta:
2024-02-07
Šiemet daugelyje Lietuvos miestų pradėjus atskirai rūšiuoti biologines (įskaitant maisto ir virtuvės) atliekas viešojoje erdvėje kyla diskusijų, kas priskiriama šioms atliekoms. Aplinkos ministerijos specialistai paaiškina, ką galima mesti į biologinių atliekų konteinerius.
Nuotrauka
biudžetas
Įkelta:
2024-02-05
Visą vasario mėnesį gyventojai kviečiami prisidėti prie jau ketvirtus metus organizuojamo dalyvaujamojo biudžeto, teikiant pačias kūrybiškiausias savo idėjas. Tauragės rajono savivaldybės gyventojai, dalyvaujamojo biudžeto proceso metu, turi galimybę patys nuspręsti, kaip bus panaudota dalis biudžeto. Paraiškos, atitinkančios reikalavimus, bus teikiamos gyventojų balsavimui. Daugiausiai balsų surinkę projektai bus įgyvendinti miesto biudžeto lėšomis.
Nuotrauka
aplinka
Įkelta:
2024-02-02
„Sėkmingai baigėme vieną svarbiausių XVIII-os Vyriausybės pradėtų reformų. Nuo vasario 1-osios 59 Lietuvos savivaldybės jau tapo valstybinės žemės patikėtinėmis, t. y. pasirašė priėmimo-perdavimo aktus ir Registrų centras jau įregistravo joms patikėjimo teisę. Savivaldybės nuo šiol pačios galės skirstyti miestų ir miestelių žemę, pagal savo poreikius ir turės daugiau galimybių papildomų investicijų pritraukimui į regionus“, – Nacionalinės žemės tarnybos reformą apibendrino aplinkos ministras S. Gentvilas.
Nuotrauka
zvejyba
Įkelta:
2024-01-31
Kaip ir kasmet, vasario 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30 d. Taip pat iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Tuo tarpu vėgėlių žvejybos draudimas baigiasi – nuo vasario 1 d. (imtinai) jau leidžiama šias žuvis žvejoti.
Nuotrauka
programelel
Įkelta:
2024-01-31
Besitęsiant vienam sudėtingiausių eismo sąlygų sezonui – žiemai, AB „Kelių priežiūra“ sukūrė interaktyvų kelių priežiūros žiemą žemėlapį, kuris viešai kiekvienam pasiekiamas čia: https://ziema.keliuprieziura.lt/. Jis padės informuoti eismo dalyvius apie planuojamus ir atliktus valstybinės reikšmės kelių sniego ir ledo valymo bei ledą tirpdančių medžiagų barstymo darbus, taip pat suteiks informaciją apie kelių priežiūros technikos lokaciją priežiūros maršrutuose.
Nuotrauka
feniksas
Įkelta:
2024-01-30
Sausio 29 d. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje, devintą kartą buvo išdalyti prestižiniai Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis Feniksas“. Iškilmingame renginyje kultūros centrų bendruomenę sveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Šiuo renginiu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros centrus, jų vykdomą veiklą bei pagerbti ir išskirti ten dirbančius kūrėjus, ryškiausius kultūros centrų puoselėtojus bei tuos kurie neatlygintinai prisideda prie kultūros puoselėjimo.
Nuotrauka
juros slaitas
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-01-26
Sausio 24–25 dienomis į Jūros upę nuslinko nemaža dalis šlaito, daugiamečiai medžiai bei dalis pėsčiųjų ir dviračių tako. Dėl susidariusios situacijos sausio 25 dieną, 10 val. rinkosi Tauragės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro nariai, kurie analizavo priežastis ir veiksnius, galėjusius turėti įtakos nuošliaužoms. Diskutuota, kokių veiksmų galima imtis susidariusiai situacijai suvaldyti bei kokie sprendimai galimi, kad tokios nelaimės nepasikartotų.