Sukčių atakų skaičius prieš gyventojus ir verslo įmones išaugo du kartus
Įkelta:
2023-03-10
Nuotrauka
kortele
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Per praėjusius metus dėl finansinio sukčiavimo buvo pradėti 3,8 tūkst. naujų tyrimų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tai – daugiau nei du kartus didesnis tyrimų skaičius, palyginus su 2021 m. Tuo pačiu metu auga ir banko saugumo specialistų išsaugotų ir grąžintų lėšų suma – gyventojams ir verslo įmonėms išsaugota 2,9 mln. eurų, ir tai yra du kartus didesnė suma nei 2021 m., kai ši suma siekė 1,4 mln. eurų. 

„Sparčiai augančiam fiksuotų finansinio sukčiavimo atvejų skaičiui įtakos turi kelios pagrindinės priežastys. Visų pirma, sukčiai nepaliauja intensyviai atakuoti gyventojų ir verslo įmonių, tobulėja sukčiavimo technologijos, sukčiavimas didžiąja dalimi yra tapęs virtualus. Kita vertus, stiprėja ir išmanėja banko prevencinės ir stebėsenos sistemos, leidžiančios operatyviai fiksuoti netipinę klientų elgseną bei įtartinus mokėjimus“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė. 

Be to, kaip pastebi Ž. Augonė, gyventojų sąmoningumo lygis taip pat auga, todėl žmonės, susidūrę su įtartinomis veikomis, vis dažniau apie tai praneša savo bankui ir policijai. 

„Swedbank“ duomenimis, 2022 m. dėl sukčiavimo patirta finansinė žala siekė 2,5 mln. eurų, metais anksčiau – 2,4 mln., eurų. Pasak Ž. Augonės, nors patirta žala augo nežymiai, visgi praėjusiais metais daugėjo kone visų tipų sukčiavimo atvejų, todėl bendra tendencija neramina. 

Sparčiausias – sukčiavimo žinutėmis augimas

Praėjusiais metais „Swedbank“ užfiksavo 2,6 karto daugiau sukčiavimo žinutėmis atvejų – dėl tokio sukčiavimo pradėta daugiau kaip 1,7 tūkst. tyrimų. Banko informacinės saugos specialistė atkreipia dėmesį, kad vis dažniau melagingos žinutės gyventojus pasiekia ne tik SMS pranešimais, bet ir „Viber“, „Whatsup“ ir kitomis bendravimo programėlėmis.  

Pasak Ž. Augonės, itin dažni sukčiavimo atvejai − kai gyventojai gauna pranešimus su raginimu prisijungti prie savo interneto banko, atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą ar patvirtinti mokėjimą, kurio neinicijavo. 

„Nors sukčiavimų žinutėmis skaičius pernai smarkiai išaugo, tačiau bendra dėl šio sukčiavimo būdo patirta žala per metus sumažėjo kone 4 kartus ir siekė 108 tūkst. eurų. Tai rodo, kad šį sukčiavimo būdą gyventojai vis dažniau sugeba atpažinti, jis nebėra toks veiksmingas“, – pažymi „Swedbank“ ekspertė.

Netikra romantika ir fiktyvios investicijos 

Pernai „Swedbank“ pradėjo du kartus daugiau tyrimų, susijusių su romantiniais ryšiais pagrįstu sukčiavimu.

„Nepaisant viešojoje erdvėje plačiai nuskambėjusių istorijų, kai imituojant romantinius ryšius išviliojami pinigai, tokių apgavysčių skaičius toliau auga. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai banko darbuotojas ar pareigūnas, kuris pataria sukčiavimo aukai neatlikti rizikingų pavedimų „mylimam“ asmeniui į kitą valstybę, būna apkaltinamas kaip kliudantis asmeniniam gyvenimui“, – pasakoja Ž. Augonė. 

Jos teigimu, pasitaiko tokių romantinio sukčiavimo atvejų, kuomet sukčių aukos tokiose schemose netenka kelių dešimčių tūkstančių eurų.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, pernai daugiau nei 90 proc. augo fiktyvaus investavimo sukčiavimo atvejai, kurių metu žadamos itin pelningos investicijos. Dėl tokio tipo sukčiavimo pernai banko saugumo ekspertai pradėjo virš 500 tyrimų. 

„Gyventojai, kurie socialiniuose tinkluose ar interneto reklamose mato gundančius pavyzdžius investuoti su 25–100 proc. investicijų grąža per itin trumpą laikotarpį, turėtų prisiminti, kad vidutinė investicijų grąža ilguoju laikotarpiu svyruoja apie 7–9 proc. Realybės neatitinkantys pažadai turėtų sukelti rimtų įtarimų, kad tokie investavimo pasiūlymai yra melagingi“, – pabrėžia „Swedbank“ informacinės saugos vadovė. 

Daugiausia nuostolių – dėl išankstinių mokėjimų

„Swedbank“ ekspertės teigimu, vienus didžiausių nuostolių 2022 metais gyventojai patyrė dėl sukčiavimo kredito kortelėmis ir apgavysčių, susijusių su išankstiniu mokėjimu už prekes.

„Tokio pobūdžio sukčiavimo atvejų skaičius per metus Lietuvoje išaugo 3 kartus iki beveik 530, o dėl jų patirti nuostoliai viršijo 580 tūkst. eurų. Ši žala buvo patirta dėl išankstinių mokėjimų, kuomet žmonės susigundo pirkti iš nežinomų pardavėjų, tačiau norimos prekės nesulaukia arba gauna menkavertį jos pakaitalą“, – sako Ž. Augonė. 

Jos teigimu, tokio tipo sukčiavimai ypač suintensyvėja prieš didžiąsias metų šventes, kuomet aktyviau pradeda veikti ir sukčiai.

Saugumo atmintinė 

„Swedbank“ informacinės saugos vadovė primena kelias paprastas saugumo taisykles, kurios gali padėti išvengti sukčių ir nuostolių.

Visų pirma, jokiu būdu negalima tretiesiems asmenims atskleisti savo interneto banko prisijungimo duomenų, „Smart-ID“ kodų, taip pat mokėjimo kortelių informacijos. Bankas nesiunčia SMS, „Viber“ ar „Whatsup“ pranešimų ir neskambina telefonu, kad tokią informaciją rinktų iš savo klientų. Savo tapatybę klientas turi patvirtinti vienu vieninteliu atveju – kai pats kreipiasi į banką telefonu ir turi būti identifikuotas.

Antra, nepatartina spausti jokių nežinomų nuorodų, kurios atkeliauja elektroniniu paštu, SMS ar pokalbių programėlėmis. Kad ir kaip patraukliai skambėtų gauta žinutė ar laiškas, pavyzdžiui, jūs laimėjote interneto loterijoje arba jums atiteko palikimas, tai gali būti virusas arba sukčių jaukas išvilioti svarbią asmeninę informaciją, o vėliau – ir pinigus.

Trečia, vertėtų vengti mokėti už pirkinį internete impulsyviai, neįsitikinus pardavėjo patikimumu, nepatikrinus viešų atsiliepimų apie jo veiklą. Atlikti paiešką „Google“ užtrunka vos kelias sekundes, ir tai gali išsaugoti jūsų pinigus. Be abejo, skelbiamos milžiniškos nuolaidos gerai žinomų prekės ženklų produkcijai – dar vienas signalas, kad jus medžioja sukčiai. 

Pabaigai – ir romantinių virtualių santykių, ir investavimo atvejais patartina saugoti šaltą protą, o pinigus laikyti toliau nuo verdančių jausmų ir emocijų. Esant bent mažiausiam įtarimui, reikėtų nedelsiant nutraukti vykdomą operaciją ir kreiptis pagalbos į banko specialistą arba policiją. 

Nuotrauka
zvyrkelis
Įkelta:
prieš 6 valandas
Dar nesibaigus žiemos sezonui, žvyrkelių būklė kelia rūpesčių tiek kelininkams, tiek gyventojams. Kelininkų teigimu, ši žiema, kaip tampa įprasta, buvo nepalanki dėl vyravusių permainingų oro sąlygų – gausių ir mišrių kritulių, temperatūros pokyčių. Vis dažniau girdint gyventojų skundus dėl prastos žvyrkelių būklės – AB „Kelių priežiūra“ paaiškino, kaip ir kada jie yra prižiūrimi.
Nuotrauka
sulinys
Įkelta:
2024-02-22
Pavasarį patvinus upėms ir kitiems vandens telkiniams, kai vandens lygis artėja prie stichinio, kyla pavojus, kad gali būti užpilti ir šuliniai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), esant tokiai situacijai, ragina gyventojus nevartoti užlietų šulinių vandens maistui, kadangi toks vanduo gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis, mikrooganizmais (atsirandančiais dėl užteršto dirvožemio, žuvusių gyvūnų, pavyzdžiui, graužikų) ir kt.
Nuotrauka
vaikai
Įkelta:
2024-02-22
Nuo 2024 metų pradžios indeksavus bazinės socialinės išmokos dydį, padidėjo globos (rūpybos) išmoka globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Globos (rūpybos) išmokos dydis priklauso nuo vaiko amžiaus ir jo poreikių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena kokia valstybės pagalba gali pasinaudoti žmonės, pasiryžę svarbiai misijai, – suteikę namų šilumą be tėvų globos likusiems vaikams.
Nuotrauka
maisto bankas
Įkelta:
2024-02-20
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ruošiasi įgyvendinti Materialinio nepritekliaus mažinimo programą, kurios metu stokojantiems bus išdalintos kortelės maistui įsigyti bei suteikta papildoma parama maistu. Daugiau nei trisdešimt Lietuvos savivaldybių šią organizaciją pasirinko partneriu, padėsiančiu pagal naują tvarką nepasiturintiems dalinti parduotuvių korteles. Net keturiasdešimt dvejose savivaldybėse „Maisto bankas“ korteles gausiantiems pasiūlė  galimybę naudotis organizacijos įrengtų atiduotuvių paslauga.
Nuotrauka
VMI
Įkelta:
2024-02-19
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) praneša, kad nuo šiandien Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių mokesčių mokėtojams, gyvenantiems nutolusiose nuo didžiųjų regiono miestų vietovėse siūlo naują paslaugą – mokesčių darbuotojo vizitą. Vasario 19 dieną į gyvenvietes išvyko VMI autobusiukas, kuriame klientams teikiamos VMI paslaugos – nuo pažymų išdavimo iki individualios veiklos registravimo ar pagalbos pildant deklaracijas.
Nuotrauka
projektas
Įkelta:
2024-02-15
2024 m. vasario 12 dieną Tauragėje lankėsi Dr. Jurgita Vaitiekūnienė iš VšĮ „Aplinkos apsaugos politikos centro” ir Vilniaus universiteto mokslininkai Dr. Egidijus Rimkus, Dr. Justas Kažys ir Dr. Justinas Kilpys su tikslu aptarti Tauragės rajono savivaldybei rengiamą prisitaikymo prie klimato kaitos planą.
Nuotrauka
genejimas
Įkelta:
2024-02-13
Aplinkos apsaugos departamentas primena, ką svarbu žinoti gyventojams norint genėti ar šalinti želdinius. Svarbiausią informaciją apie želdinių priežiūrą ir tvarkymą rasite vienoje vietoje – departamento parengtoje atmintinėje.  
Nuotrauka
miestas
Įkelta:
2024-02-12
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis įvairiose šalies savivaldybėse yra labai nevienodas ir sudaro nuo 11 iki beveik 80 proc. bendro energijos suvartojimo, rodo Energetikos ministerijos duomenys. Kaip vienas iš gerųjų pavyzdžių išskiriama Tauragės rajono savivaldybė, kuri yra išsikėlusi tikslą tapti žaliausia savivaldybe Lietuvoje. Jau šiuo metu ji yra pasiekusi 76,7 proc. atsinaujinančios energijos dalį, o iki 2030 m. siekia tapti klimatui neutraliu miestu.
Nuotrauka
Tyrimai
Įkelta:
2024-02-08
Vasario 7 dieną, Tauragėje pradėti vykdyti Jūros krantinės geologiniai tyrimai. Šiuos tyrimus pagal 2023 m. rugpjūčio mėnesį pasirašytą sutartį atlieka įmonė UAB „Geoaplinka“.
Nuotrauka
sukciai
Asociatyvi Pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-02-08
Daugelis mūsų galvojame, kad jau puikiai žinome telefoninių ar internetinių sukčių taktikas. Tačiau, ekspertai įspėja, kad mes vis tiek nesame šimtu procentu apsaugoti nuo pasidavimo netikėtoms manipuliacijoms mūsų protu ir jausmais. Kokį vaidmenį psichologija vaidina finansinėse apgaulėse, kaip apgavikai pasirenka savo aukas ir kaip nuo jų apsisaugoti, pasakoja psichologas Edvardas Šidlauskas ir „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Nuotrauka
darbas
Įkelta:
2024-02-07
Įsigaliojus naujiems teisės aktams, Užimtumo tarnyba ėmė lanksčiau vertinti  klientus, kurie atsisako siūlomo tinkamo darbo: bedarbio statuso netenkama po antro tokio atsisakymo per 12 mėnesių. Tačiau tuo pačiu remiantis naujo įstatymo nuostatomis imta taikyti griežtesnė atsakomybė tiems, kurie nelegaliai dirba ar vykdo nelegalią veiklą, gauna nelegalias pajamas.
Nuotrauka
dujos
Įkelta:
2024-02-07
Vasario 1 d., paskelbtas kvietimas teikti paraiškas finansuoti suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimą kitais energijos šaltiniais. Tam Energetikos ministerija šiemet skyrė 3,8 mln. eurų. 
Nuotrauka
kelias
TVK nuotrauka
Įkelta:
2024-02-07
Pasikeitę orai, tirpstantis sniegas ir ledas sukėlė potvynius dalyje vakarų Lietuvos. Šiemet jie gerokai intensyvesni ir prasidėjo anksčiau: kai kuriuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose jau dabar ribojamas ar net draudžiamas eismas. Ekstremaliausia situacija yra Pagėgiuose – rajoniniame kelyje Plaškiai-Lazdėnai-Panemunė, kur potvynis nuplovė rudenį rekonstruotą kelią.
Nuotrauka
atliekos
Įkelta:
2024-02-07
Šiemet daugelyje Lietuvos miestų pradėjus atskirai rūšiuoti biologines (įskaitant maisto ir virtuvės) atliekas viešojoje erdvėje kyla diskusijų, kas priskiriama šioms atliekoms. Aplinkos ministerijos specialistai paaiškina, ką galima mesti į biologinių atliekų konteinerius.
Nuotrauka
biudžetas
Įkelta:
2024-02-05
Visą vasario mėnesį gyventojai kviečiami prisidėti prie jau ketvirtus metus organizuojamo dalyvaujamojo biudžeto, teikiant pačias kūrybiškiausias savo idėjas. Tauragės rajono savivaldybės gyventojai, dalyvaujamojo biudžeto proceso metu, turi galimybę patys nuspręsti, kaip bus panaudota dalis biudžeto. Paraiškos, atitinkančios reikalavimus, bus teikiamos gyventojų balsavimui. Daugiausiai balsų surinkę projektai bus įgyvendinti miesto biudžeto lėšomis.
Nuotrauka
aplinka
Įkelta:
2024-02-02
„Sėkmingai baigėme vieną svarbiausių XVIII-os Vyriausybės pradėtų reformų. Nuo vasario 1-osios 59 Lietuvos savivaldybės jau tapo valstybinės žemės patikėtinėmis, t. y. pasirašė priėmimo-perdavimo aktus ir Registrų centras jau įregistravo joms patikėjimo teisę. Savivaldybės nuo šiol pačios galės skirstyti miestų ir miestelių žemę, pagal savo poreikius ir turės daugiau galimybių papildomų investicijų pritraukimui į regionus“, – Nacionalinės žemės tarnybos reformą apibendrino aplinkos ministras S. Gentvilas.
Nuotrauka
zvejyba
Įkelta:
2024-01-31
Kaip ir kasmet, vasario 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30 d. Taip pat iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Tuo tarpu vėgėlių žvejybos draudimas baigiasi – nuo vasario 1 d. (imtinai) jau leidžiama šias žuvis žvejoti.
Nuotrauka
programelel
Įkelta:
2024-01-31
Besitęsiant vienam sudėtingiausių eismo sąlygų sezonui – žiemai, AB „Kelių priežiūra“ sukūrė interaktyvų kelių priežiūros žiemą žemėlapį, kuris viešai kiekvienam pasiekiamas čia: https://ziema.keliuprieziura.lt/. Jis padės informuoti eismo dalyvius apie planuojamus ir atliktus valstybinės reikšmės kelių sniego ir ledo valymo bei ledą tirpdančių medžiagų barstymo darbus, taip pat suteiks informaciją apie kelių priežiūros technikos lokaciją priežiūros maršrutuose.
Nuotrauka
feniksas
Įkelta:
2024-01-30
Sausio 29 d. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje, devintą kartą buvo išdalyti prestižiniai Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis Feniksas“. Iškilmingame renginyje kultūros centrų bendruomenę sveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Šiuo renginiu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros centrus, jų vykdomą veiklą bei pagerbti ir išskirti ten dirbančius kūrėjus, ryškiausius kultūros centrų puoselėtojus bei tuos kurie neatlygintinai prisideda prie kultūros puoselėjimo.