Aktualijos

Tauragės rajono Dapkiškių kaime jau keletą metų akis bado nelegalus sąvartynas. Ramioje gyvenvietėje ši problema, atrodo, tiesiog neišsprendžiama – kadangi sklypas nepriklauso valstybei, o yra privatus, į jį net bijoma kelti koją, mat savininkas gali pareikšti pretenzijas. 

Apie vos kelis šimtus metrų nuo Dapkiškių kaimo centro nutolusį neteisėtą sąvartyną, esantį laukuose prie apleisto pastato, „Tauragės žinios“ jau rašė 2021-ųjų balandį. Tąkart žurnalistės kalbinti vietos gyventojai spėjo, kad greičiausiai atliekas ten palieka automobilių remontu besiverčiantys asmenys, mat išmesta daugybė padangų. Jų yra tiek sklype stovinčiame apleistame pastate, tiek lauke. 

Nuotrauka

„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka

Neseniai laikraščio korespondentas šioje vietoje apsilankė dar kartą. Panašu, kad problemos sprendimas nepajudėjo iš mirties taško – šiukšlės ir toliau teršia aplinką.

Kol kas seniūnijos rankos surištos

„Kiekvienu klausimu dėl sąvartynų individualiai sprendžia kiekviena seniūnija“, – šiais metais komentavo Tauragės rajono savivaldybės mero patarėjas ryšiams su visuomene Kasparas Bertašius. 

Tuometinis Tauragės kaimiškosios seniūnijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Černeckas šį vasarį „Tauragės žinias“ patikino, kad situacija sprendžiama. Anot jo, tik laiko klausimas, kada ši vieta bus sutvarkyta. Tiesa, anot jo, šis sklypas privatus, tad pirmiausia savo darbą turi atlikti kitos institucijos. 

– Tai yra privatus sklypas ir turbūt yra kitos institucijos, kurios pradžioje turėtų rūpintis tuo šiukšlynu, išsiaiškinti, kas yra sklypo, kuriame formuojasi sąvartynas, savininkas. Kai tos institucijos padarys savo darbą, be abejonės, vienaip ar kitaip jis turės būti sutvarkytas, tik kokiomis priemonėmis – ne man nuspręsti, – aiškino M. Černeckas. 

Vis dėlto sąvartynas formuojasi jau ne vienerius metus, problema nesprendžiama, tad galbūt atsakingos institucijos dirba aplaidžiai?

– Negalėčiau šito pakomentuoti. Tai nėra mano kompetencija. Nesu apie tai informuotas, – paklaustas nuomonės apie kitų įstaigų darbą, atsakė M. Černeckas.

Nuotrauka

Autoriaus nuotrauka

Pašnekovas sakė, kad jam nėra žinomas ir sklypo savininkas. 

– Girdėjau, kad tas žmogus nerandamas, ar jis yra užsienyje, ar kur, negaliu tiksliai pakomentuoti. <...> Ne, aš asmeniškai nežinau, neturiu galimybių pasižiūrėti Registrų centre, kas yra savininkas, nežinau nei vardo, nei pavardės. Tos įstaigos ir institucijos, kurioms tokia teisė suteikta, gali pasižiūrėti, kas yra savininkas. Nėra taip, kad žemės sklypas būtų be savininko. Jeigu jis būtų be savininko, tai valstybė taptų atsakinga. Manau, kad pastaruoju atveju jau seniai tas sklypas būtų sutvarkytas. O kadangi sklypas privatus… – kalbėjo jis.

Anot jo, negalima leisti ir tokios situacijos, kai prišiukšlintą teritoriją privačiame sklype sutvarkiusi valstybė neskiria jokių sankcijų už neatsakingą elgesį gamtoje. 

– Nejaugi pagal šį modelį gali bet kas padaryti savo sklype nelegalų sąvartyną ir valstybė ateina, be jokios nuobaudos, sankcijų sutvarko? Taip būti negali. Negali būti ir taip, kad sklypo savininkas dingo. Institucijos turi išsiaiškinti, kur jis yra, surašyti išvadas, ką joms pavyko išsiaiškinti. O jeigu jau dingo – metas kreiptis į policiją dėl paieškos, – svarstė M. Černeckas. 

Kol kas seniūnijos rankos surištos – anot M. Černecko, seniūnija negali savo nuožiūra savavališkai tvarkytis svetimame sklype. 

– Jeigu jūsų neranda, kažkas ateina į jūsų sklypą, galite pareikšti pretenzijas, kad kažką iš jūsų pavogė, sugadino ir pan. Tai teisiniai reikalai, kaip tai sutvarkyti. <...> Mes, kaip seniūnija, situaciją žinome, buvome vieni iš pirmųjų, kurie net parodė tai, bet priimame jau paskutinius tuos sprendimus, – kalbėjo pašnekovas. 

Savivaldybės administracijos viešosios tvarkos specialistas Paulius Goštautas teigė, kad savivaldybei situacija žinoma, informacija perduota Aplinkos apsaugos departamentui ir jis turėtų įpareigoti pastato ir sklypo savininką sutvarkyti atliekomis užterštą teritoriją.

– Tai yra privatus sklypas ir turbūt yra kitos institucijos, kurios pradžioje turėtų rūpintis tuo šiukšlynu, išsiaiškinti, kas yra sklypo, kuriame formuojasi sąvartynas, savininkas. Kai tos institucijos padarys savo darbą, be abejonės, vienaip ar kitaip jis turės būti sutvarkytas, tik kokiomis priemonėmis – ne man nuspręsti, – aiškino M. Černeckas. 

Sklypo savininkas – užsienyje

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyrius  „Tauragės žinias“ tąkart (2021 m. balandį) informavo: „Šiuo metu pareigūnai vykdo žemės sklypo savininko paiešką (apklausia žemės sklypo savininką pažįstančius liudytojus, rengia užklausimus seniūnijai, policijai, migracijos tarnybai ir kt.), kad galėtų įteikti privalomąjį nurodymą užterštai teritorijai sutvarkyti ir atliekas atiduoti atliekų tvarkytojams. Tik išnaudojęs visas galimybes ir priemones žemės sklypo savininkui Dapkiškių kaime, Tauragės r., surasti, Departamentas kreipsis į savivaldybę dėl pagalbos organizuojant atliekų tvarkymą“. 

Į Aplinkos ministeriją dėl šios situacijos „Tauragės žinios“ šiais metais kreipėsi dar kartą. „Atliekant teritorijos apžiūrą ir užterštą teritoriją fiksuojant nuotraukomis nustatyta, kad per pastaruosius dvejus metus naujų atliekų į minėtą teritoriją nebuvo atvežta. Pagal atliekų pobūdį (automobilinės atliekos ir padangos) nepavyko nustatyti, kas atsikratė atliekomis“, – tikino AAD Komunikacijos skyriaus atstovai.

Institucijos duomenimis, sklypo savininkas nuo 2001 metų gyvena užsienyje – yra deklaruotas išvykimas į JAV, todėl nėra galimybės įteikti privalomąjį nurodymą sutvarkyti sklypą atliekas priduodant atliekų tvarkytojams. AAD informavo, kad  imasi priemonių ieškant sklypo savininko įgalioto atstovo.

„Su sklypo savininku 2021 m. buvo susisiekta telefonu, tačiau pokalbis nedavė jokių rezultatų. Apklausiami ir kiti liudytojai. Tik išnaudojęs visas galimybes ir priemones žemės sklypo savininkui surasti departamentas kreipsis į savivaldybę dėl pagalbos organizuojant atliekų tvarkymą“, – praėjusios savaitės pabaigoje atsiųstame atsakyme raštu nurodė AAD.

Baudos – nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių eurų

Dapkiškių nelegaliame sąvartyne atliekas paliekantiems asmenims gresia atsakomybė už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą. Administracinių nusižengimų kodekso 274 str. nustatyta, kad atsakingiems asmenims gali būti skirtos nuobaudos nuo keliasdešimties iki kelių tūkstančių eurų. 

„Administracinės baudos dydis priklauso nuo atliekų pavojingumo bei atliekų kiekio“, – informavo AAD.

Kiek nelegalių sąvartynų – nežino

Kyla klausimas, kiek dar Tauragės rajone galėtų būti tokių nelegalių sąvartynų kaip Dapkiškiuose.

„Atskira užšiukšlintų teritorijų statistika nevedama. Gavus skundus apie užterštas teritorijas, vykdant prevencines tikslines išvykas tokios teritorijos fiksuojamos. Nepavykus nustatyti atliekomis atsikračiusių asmenų sklypų savininkams duodami privalomi nurodymai sutvarkyti teritorijas, valstybinės žemės teritoriją sutvarko savivaldybė. Atkreipiame dėmesį, kad departamentas šiais metais stiprins virtualios erdvės stebėjimą: jau pernai pradėtas kurti interneto robotas (web crawler). Jo pagalba nelegalius atliekų vežėjus bus galima aptikti skanuojant internetinę erdvę. Šiemet bus sukurtas viešas atliekomis užterštų teritorijų interaktyvus žemėlapis, kuriame visuomenė galės pati pranešti ir stebėti Lietuvoje užterštų teritorijų tvarkymą, jame bus atskleisti ir pažeidėjai“, – žada AAD.

Nuotrauka

Autoriaus nuotrauka

Aplinkosaugininkai patikino, kad per 2021–2022 metus įvairių sklypų savininkams visame Tauragės rajone buvo išsiųsti raštai dėl privačiose teritorijose esančių atliekų sutvarkymo: vienas raštas Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl bešeimininkių atliekų sutvarkymo valstybinėje žemėje, trys privalomieji nurodymai su nustatytu terminu sutvarkyti atliekas fiziniams ir juridiniams asmenims. Visais atvejais atliekos buvo perduotos atliekų tvarkytojams.

Planuoja konfiskuoti automobilius ir kurti žemėlapį

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, 2022 m. Lietuvoje užfiksuoti 103 pažeidimai, susiję su nelegaliu atsikratymu statybinėmis ir kitomis atliekomis. Pažeidėjams skirtos baudos nuo 300 iki 4300 eurų.

Aplinkos ministerija skelbia, kad Aplinkos apsaugos departamente sudaryta centralizuota mobili atliekų priežiūros veiklos grupė, kurios prioritetas – nelegalių atliekų vežėjų veikla. „Stiprinant kontrolę bus automatizuota internetinių skelbimų portalų stebėsena, atliekama daugiau kontrolinių atliekų vežimo ir tvarkymo pirkimų, įvykių vietose vaizdai bus fiksuojami specialiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis“, – rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Pranešama, kad stiprinamos pajėgos efektyvesniam gyventojų bei asmenų ar verslo subjektų, užsiimančių atliekų vežimu ir tvarkymu konsultavimui, plečiamas bendradarbiavimas su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kad ji aktyviai prisidėtų prie visuomenės informavimo dėl statybinių atliekų tvarkymo.

„Planuojama taikyti efektyvesnes galiojančias sankcijas – nelegaliai atliekų vežimo ir tvarkymo paslaugas teikiančių  asmenų automobilių konfiskavimą“, – žada ministerija.