Jaunimo bėdas spręsti padedanti Raminta: tyla – ne visada gera byla
Įkelta:
2022-12-10
Nuotrauka
raminta
Aprašymas

Tauragės visuomenės sveikatos biuro atstovė Raminta Lešinskaitė

Asmeninio albumo nuotrauka

 

Suskaudus gerklei žmogus ieško pagalbos – kreipiasi į gydytoją, geria jo išrašytus vaistus. Tačiau ištikus emocinėms bėdoms neretai užsisklendžiama savyje. Laiku neatkreipiamas dėmesys į patiriamus psichologinius sunkumus gali turėti skaudžių pasekmių, sako Tauragės visuomenės sveikatos biuro (VSB) atstovė Raminta Lešinskaitė. 

Tauragės VSB kviečia jaunimą motyvaciniams pokalbiams. Kaip sako jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (JPSPP) koordinatorė R. Lešinskaitė, nebūtinai visas temas jaunuoliai nori aptarti su draugais, mat kartais ir problemos tokios, apie kurias kalbėtis nepatogu. Nepaisant to, kiekvienam jaunuoliui galima padėti rasti atsakymus į rūpimus klausimus. Iššūkius jaunuoliai raginami spręsti kreipdamiesi į Tauragės VSB. Jaunuoliai gali parašyti žinutę feisbuko puslapyje „Tau, jaunime“ bei susitarti dėl konsultacijos. 

– Kas paskatino atkreipti didesnį dėmesį į jaunimo psichologinę sveikatą, rūpesčius, patiriamas emocijas? – pasiteiravau R. Lešinskaitės.

– Visapusiškai savo sveikata besirūpinantis, savimi pasitikintis ir nebijantis kreiptis pagalbos jaunimas yra sveikatai palankios ateities visuomenės pagrindas. Tauragės rajono savivaldybėje šiuo metu gyvena beveik 7 tūkst. 14–29 metų jaunuolių, kurie sudaro apie 20 proc. savivaldybės gyventojų populiacijos. Tačiau svarbu, kad visi suprastume, jog ne visi jauni žmonės neturi sunkumų, ne visi ryte nubunda su mintimi „kaip gera gyventi“ ir tikrai ne visi turi šalia savęs žmogų, su kuriuo galėtų atvirai pasikalbėti. Tad šiam tikslui pasiekti biuras įgyvendina projektą, kuriuo siekiama 14–29 metų Tauragės jaunimą paskatinti rinktis sveikesnį gyvenimo būdą bei stiprinti psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą.

Jaunimui pagalba yra teikiama net 8 prevencinėmis sveikatos temomis, t.y. depresijos, savižudybių ir savižalos, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, lytiškai plintančių infekcijų ir neplanuoto nėštumo, alkoholio vartojimo, sveikatos sutrikimų, susijusių su antsvoriu ir nutukimu, seksualinio smurto bei valgymo sutrikimų prevencija. 2021 metais net 32 jaunuolių grupės (beveik 700 dalyvių) dalyvavo mokymuose šiomis temomis.

– Dėl kokių problemų jaunuoliai kreipiasi?

– Dažniausiai Tauragės jaunimas kreipiasi psichologo konsultacijoms dėl psichologinių sunkumų, kuriuos išprovokuoja psichikos sveikatos rizikos veiksniai dėl susiklosčiusių įvairių sudėtingų gyvenimiškų situacijų. Kasdienis patiriamas stresas, nerimas, žalingi įpročiai, valgymo sutrikimai, konfliktiniai santykiai šeimoje, ugdymo įstaigoje ar darbe, artimo žmogaus netektis ar  sunki liga, skyrybos, darbo netekimas, finansiniai sunkumai yra dažniausios priežastys.

– Dvejus metus trukęs karantinas, dabar – karas Ukrainoje. Kaip tai gali paveikti jaunų žmonių emocinę sveikatą?

– Jeigu mūsų psichikos sveikatą įsivaizduotume kaip laivą vandenyne, galėtume sakyti, kad net gana įprastos, tačiau stresą keliančios gyvenimo patirtys – egzaminai, sunkumai darbe ar darbo paieškos, santykių kūrimas – tarsi vėjo sukeltos bangos gali ją išbalansuoti. Dar labiau supurto įvairios netektys, nelaimės, netinkamas kitų elgesys, skurdas, smurtas, diskriminacija. Ypač gilius randus tokios patirtys palieka vaikystėje. Na, o paauglystėje prastas savęs vertinimas, sunkumai užmezgant santykius gali būti tų randų padariniai, kurie vėliau apsunkina pastangas išlaikyti gerą psichikos sveikatą.

Tad jaunuolio psichikos sveikatos laivui susiūbavus visada randame skirtingų priežasčių, kodėl taip atsitiko. Tačiau jį galima ir sutvirtinti: atsparesnius mus padaro kitų parama bei apskritai geri santykiai, mokėjimas pasirūpinti savo poreikiais: išsimiegoti, būti išklausytiems, įvertintiems.

Kalbant apie daugelio iš mūsų gyvenime tvyrančią emocinę įtampą, susijusią net su dvejus metus trukusia pandemine situacija, po jos kilusiu nerimu dėl savo saugumo karo grėsmės atveju, tikrai galime sakyti, jog mažiau ar daugiau tai turi įtakos mūsų galvoje knibždančioms nerimastingoms mintims apie rytojų. Neužtikrintumo jausmas, baimė, ateities planų atidėliojimas „ramesniam“ laikui gali išbalansuoti ir jaunimo emocinę pusiausvyrą.

– Rudenį nemažai jaunuolių grįžo į mokyklas, kuriose laukia nemažai iššūkių, įtemptas mokymasis ir t.t. Kalbama ir apie rudenį padažnėjančius žmonių apsilankymus pas psichologus. Kaip šis ruduo atsiliepia jaunimo emocinei sveikatai?

– Pandemijos laikotarpiu, kai buvo apribotas mūsų aktyvus socialinis gyvenimas ir gyva komunikacija su kitais žmonėmis, grįžimas į ikipandeminį gyvenimą vieniems atnešė teigiamų, o kitiems – neigiamų patirčių. Buvo atvejų, kai jaunuolis, turėdamas mažesnį socialinį kontaktą su aplinka, jautėsi geriau nei dabar, vėl grįžęs į mokslus, darbą ir, žinoma, buvo tokių, kurie tiesiog pražydo galėdami vėl būti kitų apsuptyje. 

Norime pasidžiaugti, kad šį permainingą rudens sezoną sulaukiame vis daugiau jaunų tauragiškių, kurie patys kreipiasi dėl nemokamų pagalbos galimybių į visuomenės sveikatos biurą – tai geras ženklas psichikos sveikatos stigmos mažėjimo kontekste.

– Kada iššūkius galime įveikti patys, o kada jau vertėtų pagalvoti apie specialisto pagalbą? Kaip atpažinti ženklus, kad sunkumų vieni galime ir neįveikti?

– Kiekviena situacija yra skirtinga ir vieno termino, kada jau laikas specialisto įsikišimui, nėra. Psichikos sveikatos sunkumų požymiai gali būti įvairūs. Svarbu atkreipti dėmesį į staigius ir užsitęsusius elgesio ar savijautos pokyčius, tokius kaip ilgai besitęsiantis liūdesys, perdėtos baimės ar susirūpinimo jausmas, dideli nuotaikos svyravimai, atsiribojimas nuo draugų ir veiklų, energijos trūkumas, miego sutrikimai ir dar daugelis kitų. Todėl jeigu tu arba tavo artimasis, draugas arba pažįstamas pradėjo elgtis ar mąstyti neįprastai, patiria nerimą ar sunkias emocijas taip stipriai, kad jos trukdo atlikti kasdienines užduotis ir tai trunka bent kelias savaites, tuomet reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus. Jie ne tik padėtų įveikti šią akimirką patiriamus sunkumus, bet ir sumažintų tikimybę, kad tai taps ilgai kamuojančiais psichikos sveikatos sutrikimais.

– Vis dar egzistuoja stigma, baimė kreiptis į psichologus, sakoma „juk aš sveikas, ko man ten vaikščioti“. Ar ši baimė pastebima tarp jaunų žmonių, ar po truputį nyksta toks įsitikinimas? 

– Apie psichikos sveikatą dažnai – ypač jaunimui – gali būti nejauku kalbėti nepaisant to, kad tai natūrali mūsų gyvenimo dalis. Taip yra todėl, kad visuomenėje egzistuoja psichikos sveikatos stigma, susidariusi dėl į mus nuo vaikystės įaugusių stereotipų. 

Kai aš, kaip JPSPP koordinatorė, susitikimų su Tauragės jaunimu metu užduodu klausimą, ką jie mano apie vieną populiariausių stereotipų, kad tik psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės elgiasi agresyviai, nenuspėjamai ir kelia pavojų visuomenei, – iš pradžių jų atsakymai būna tiek pritariantys šiam teiginiui, tiek prieštaraujantys. 

Pradėję diskusiją ir panagrinėję praktinius pavyzdžius prieiname prie išvados, kad kiekvienam mūsų gali būti sudėtinga suvaldyti emocijas, savo veiksmus tam tikroje stresinėje situacijoje ir svarbu suprasti, jog tai normalu. Na, o paklausti, kas pirmiausia šauna į galvą išgirdus žodžių junginį „psichikos sveikata, jie sieja tai su kažkuo nemaloniu, neigiamu, nesuprantamu. 

Tačiau diskutuodami išsiaiškiname, kad psichikos sveikata nėra tik psichikos sutrikimo neturėjimas, nes ji apibūdina tai, kaip mes mąstome, jaučiamės, elgiamės, kaip gebame būti su kitais žmonėmis. Kuo daugiau ir viešiau kalbėsime apie psichikos sveikatos svarbą, tuo jaunoji karta tuyrės mažiau stereotipinių įsitikinimų ir esant poreikiui nesibaimins kreiptis pagalbos.

– Kai kurie žmonės sako, kad lankytis pas psichologus neturi laiko, tad dalis mėgina arba „išjungti“ jausmus, arba planą nukeliauti pas specialistą atideda ateičiai. Ar tai pavojinga?

– Kai žmogui skauda gerklę, jis instinktyviai ieško pagalbos ir kreipiasi į gydytoją, tačiau kai skauda viduje, jis kažkodėl užsidaro savo kiaute. Tad bandymas atidėti susitikimą su specialistu, dirbančiu psichikos sveikatos srityje, iš tiesų gali turėti įvairių neigiamų pasekmių, kurios ilgainiui gali išprovokuoti psichikos sveikatos sutrikimus ar skaudžius, drastiškus poelgius prieš save patį ar aplinkinius. Šiuo atveju tyla nėra gera byla.

 

Nuotrauka
sonjoras
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-10-11
Visiems Lietuvoje gyvenantiems vienišiems žmonės, sukakusiems senatvės pensijos amžių ir vienišiems pilnamečiams asmenims su negalia, priklauso vienišo asmens išmoka. Ją šiemet gauna 230 tūkst. žmonių. Vienišo asmens išmokai gauti nereikia teikti prašymo – ji skiriama automatiškai remiantis Gyventojų registre esančiais duomenimis apie asmenų šeiminę padėtį. Vienišo asmens išmokai mokėti šiemet skirta 110 mln. eurų.
Nuotrauka
pratybos
Įkelta:
2024-10-10
Lietuvos šaulių sąjungos LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė informuoja apie spalio 11 dieną Tauragės miesto teritorijoje vyksiančias mokomąsias pratybas.
Nuotrauka
logo
Įkelta:
2024-10-07
UAB „Skaidula“ vadovaudamasi LR „Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo“ 141 str. 3 d. parengė elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos registravimo plano projektą „UAB „Skaidula“ tinklo apsaugos zonos planas Kėdainių rajono, Raseinių rajono, Kelmės rajono, Tauragės rajono, Pagėgių, Šilalės rajono, Rietavo, Klaipėdos rajono ir miesto, Palangos miesto, Kretingos rajono savivaldybėje“ (Planas) ir pateikė tvirtinimui susisiekimo ministerijai.
Nuotrauka
Mok
Asmeninio archyvo nuotraukos
Įkelta:
2024-10-05
Spalio 5-ąją minima Pasaulinė mokytojų diena. Portalas „Tauragės žinios“ ta proga pakalbino keturias tauragiškes pedagoges. „Versmės“ gimnazijoje dirbanti anglų kalbos mokytoja Paula Mačiulienė papasakojo apie tai, ką tapusi mama suprato apie mokinius, o Jovarų pagrindinėje pradinukams dėstanti Dalia Šlionienė dalijosi, kokių staigmenų sulaukė mokytojų dienos proga. Šiemet pedagogikos studijas pasirinkusi Kristina Rocevičienė atskleidė, kas labiausiai neramino prieš nutarus tapti mokytoja, o lopšelyje-darželyje „Žvaigždutė“ ikimokyklinio amžiaus mokytoja dirbanti Rasa Janušauskienė patarė, ką reikia daryti, kad neperdegtum darbe ir kiekviena diena būtų tarsi šventė.
Nuotrauka
pratybos
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2024-10-04
Spalio 1 – 6 d. Vakarų Lietuvoje, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės atsakomybės rajone, vyks pratybos „Tvirtas skydas 3", kuriose Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai treniruosis planuoti ir vykdyti gynybos operacijas.
Nuotrauka
miškas
Įkelta:
2024-10-03
Jau keletą metų organizacija „Kitaip.net“ kartu su Lietuvos Policija organizuoja akciją „Švilpukas saugo“, kurios metu vairuotojams dalina švilpukus, saugančius nuo susidūrimo su laukiniais gyvūnais. Šiemet Tauragės rajono savivaldybė prisijungė prie vykdomos akcijos ir bendradarbiaudama su UAB „Autoaibe“, Lietuvos policija, organizacija „Kitaip.net“ aprūpino mokyklinius (geltonus) autobusus švilpukais, kad vaikai ir autobusų vairuotojai būtų apsaugoti nuo laukinių gyvūnų sukeliamų nelaimingų atsitikimų.
Nuotrauka
rinkimai
Įkelta:
2024-10-03
Reaguodama į visuomenės keliamus klausimus ir siekdama užtikrinti rinkėjų teisę žinoti, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suteikė papildomą terminą kandidatams papildyti duomenis apie jų buvusias narystes politinėse organizacijose. Šia galimybe pasinaudojo 150 Seimo rinkimuose dalyvaujančių asmenų.
Nuotrauka
pratybos
Įkelta:
2024-09-29
Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas informuoja, kad Tauragės įgulos kariniai vienetai bendradarbiaujant su Tauragės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2024 m. spalio 1 ir 2 d. Tauragės mieste vykdys pratybas „Saveika 2024“.
Nuotrauka
ridi
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2024-09-26
Sekmadienį tie, kas domisi žemaičių kalba, ir tie, kas norėjo žemaitiškai paporinti, užsuko į Upynos kultūros na­mų organizuojamą renginį „Žemaitiškų ketureilių ridikiulis“. Svečius pasitiko trys žavingos damos: Renata Gu­žauskienė, Violeta Razminienė ir Dalia Petkevičienė, ku­rių „ridikiuliuose“ buvo ne tik telefonas, doleriai, bet ir močiutės testamen­tas, parašytas nesuprantama žemaičių kalba. No­rė­damos perskaityti ir perprasti žemaitišką raštą, po­nios pagalbos prašė Juozo Pabrėžos, tikro že­mai­čio, kilusio iš Skuodo krašto. Taip išradingai, ne­tradiciškai ir šmaikščiai buvo pristatytas profeso­rius, lituanistas, že­maičių tarmės tyrinėtojas bei že­maitiškos rašybos normintojas J. Pabrėža.
Nuotrauka
stadionas
Juozo Petkevičiaus ir Tauragės radijo nuotrauko
Įkelta:
2024-09-25
Rugsėjo 25 d. po rekonstrukcijos, kurios vertė – daugiau nei 2 mln. Eur., oficialiai atidarytas Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos stadionas. Šia investicija galės džiaugtis ne tik progimnazijos, tačiau ir visa Tauragės bendruomenė. Ilgą laiką buvusi apleista ir neatitinkanti šiuolaikinių sporto infrastruktūros standartų nuo šiol „Šaltinio“ progimnazijos stadiono teritorija lankytojus pasitinka kardinaliai atnaujinta ir pritaikyta visų amžiaus grupių gyventojų poreikiams.
Nuotrauka
langines
Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2024-09-24
Rugsėjo 19 d., minint Europos paveldo dieną, Dionizo Poškos Baublių muziejuje pristatytas Lietuvos kultūros tarybos projektas „Pasakojančios langinės“, taip siekiant atkurti ir iš naujo pamatyti giluminius klodus muziejaus teritorijoje, D. Poškos dvarvietėje, kur sklandė iškilios kūrėjo mintys, kur bemąstant ir bevaikščiojant buvo numinti takeliai...
Nuotrauka
med
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2024-09-24
Kasmet, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Lietuvos Prezidentas Žūvančiųjų gel­bėjimo kryžiumi apdovanoja žydų gelbėtojus. Šilalėje iš maždaug 1500 myriop pasmerktų žydų prieš 83-ejus metus iš­si­gelbėjo tik vienas – dabar jau šviesios atminties Ruvinas Zeligmanas. Tačiau jo atminimas tebėra gyvas dukros ir dviejų anūkų širdyse, o už tai jie dėkingi gelbėtojams, sunkiais pokario laikais priglaudusiems jų tėvą, senelį.
Nuotrauka
mins
Įkelta:
2024-09-23
Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos žengia reikšmingą žingsnį stiprinant bendradarbiavimą gynybos pajėgumų srityje. Pirmadienį su JAV gynybos technologijų įmone „Northrop Grumman International Trading“ pasirašytame bendradarbiavimo memorandume išdėstyta bendra vizija dėl Lietuvos gynybos pramonės pajėgumų stiprinimo, daugiausiai dėmesio skiriant vidutinio kalibro šaudmenų gamybos vystymui ir tiekimui mūsų šalyje.
Nuotrauka
kinija
Autorės nuotraukos
Įkelta:
2024-09-23
Oficialiai Kinijos plotas užima net 9 mln. 598 tūkst. 086 kvadratinius kilometrus. Tačiau realiai ji jau šei­mi­nin­kauja Sibire kone iki pat Uralo kalnų. Tik Putinas apsimeta, kad to nemato. Tai valstybė, kuri siekia tapti pirmąja pa­saulio galybe įvairiomis prasmėmis.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-09-19
Rugsėjį vaikams sugrįžus į mokyklas, mažiesiems tenka prisiminti arba naujai išmokti pagrindinius saugaus elgesio kelyje principus. Tėvai dažniausiai atkreipia vaikų dėmesį, kaip saugiai pereiti gatvę, tačiau neretai pamiršta priminti, kaip naudotis viešuoju transportu arba ką daryti nutikus nelaimei – tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas.
Nuotrauka
sukciai
Įkelta:
2024-09-19
Laiškai apie paveldėtą turtą, laimėtą loteriją ar gautą siuntą – dažniausiai šiais būdais internetiniai sukčiai bando išvilioti Lietuvos gyventojų pinigus bei asmeninius duomenis, rodo liepos pabaigoje atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Pasak ekspertų, sukčiai nesirenka aukų nei pagal išsilavinimą, nei pagal gyvenamąją vietą, tad ragina išlikti budriems.
Nuotrauka
Nuotrauka
Įkelta:
2024-09-18
Nuo karo pradžios iki šių metų rugpjūčio mėnesio Lietuvoje dirbantys Ukrainos karo pabėgėliai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo 205 mln. eurų. Ukrainiečių sumokėtų mokesčių dalis auga. Per 2022 m. ukrainiečiai į mūsų šalie biudžetą sumokėjo 45 mln. eurų, per 2023 m. – 95 mln. eurų, o per šių metų 7 mėnesius – 65,2 mln. eurų, t.y. 13 mln. eurų arba 25 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Nuotrauka
paskola
Įkelta:
2024-09-17
Būsto įsigijimas su paskola, ypač pirmą kartą tai darantiems žmonėms, gali pasirodyti sudėtingas procesas. „Citadele“ banko atstovas atkreipia dėmesį, kad nors skolintis būstui seniai nebėra naujiena, paskolas suteikiantys specialistai susiduria vis su tomis pačiomis gyventojų daromomis klaidomis. Kokius namų darbus svarbu atlikti prieš pildant būsto paskolos paraišką, kad pavyktų išvengti klaidų ir gauti geriausią pasiūlymą?