Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojų saugumą. Šalį sukrėtė žinia, kad vienas GMP darbuotojų Vilniuje, gelbėdamas jaunuolį, nusitrenkė elektra ir po kelių dienų mirė ligoninėje. Nuskambėjo ir kitas incidentas: vienoje sostinės degalinių atgaivintas pacientas sumušė GMP vairuotoją. Tauragėje panašių situacijų kol kas išvengti pavyksta, tačiau, siekdami apsisaugoti nuo agresijos, medikai neretai kreipiasi pagalbos į policiją.
Pasak Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriaus Donato Petrošiaus, GMP darbuotojams policijos pareigūnų pagalbos, siekiant sutramdyti įsisiautėjusius pacientus, dažniau prireikia šventiniais ir pošventiniais laikotarpiais.
Kaip teigė Tauragės apskrities policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Lina Banienė, nuo rugsėjo 1-osios iki lapkričio 29-osios dėl agresyvių ar pavojingų pacientų policijos pareigūnai medikams į pagalbą skubėjo 16 kartų.
Anot D. Petrošiaus, Tauragėje situacijų, kai būtų rimtai sužalotas GMP darbuotojas, pavyksta išvengti. „Bet kad taip bus amžinai, garantijų nėra. Pasitaiko smulkių traumų, kai pagalbos teikimas tęsiamas važiuojant GMP atomobiliu ir dėl eismo dalyvių neatsakingo vairavimo reikia staigiai ir pavojingai manevruoti“, – teigė D. Petrošius.
Paklaustas, kaip instruktuoti elgtis GMP darbuotojai, jeigu pajaučia pavojų, D. Petrošius atsakė, kad medikai tokiu atveju iškart raginami kviestis pagalbą.
„Pagrindinė instrukcija – saugoti save ir kolegą, elgtis taip, kad nukentėjusių skaičius įvykyje nepadidėtų. Visi darbuotojai yra instruktuoti pajutus grėsmę iš pacientų ar trečiųjų asmenų visuomet kviestis pagalbą“, – teigė D. Petrošius.
Pasak jo, GMP darbuotojai gali spustelti pavojaus mygtuką, jeigu pacientai ima kelti grėsmę jų sveikatai. „Visais atvejais mums svarbiausias darbuotojų saugumas, bet taip jau surėdyta, kad pas GMP darbuotojus vietoje savisaugos programos automatiškai įsijungia pagalbos teikimo jausmas, be to, ir pacientų bei visuomenės lūkesčiai gauti pagalbą čia ir dabar veikia. Gal dėl to savisaugos jausmas nesuveikia“, – svarstė Tauragės PSPC direktorius.
Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Jolantos Keburienės teigimu, medikus dėl jų pačių saugumo reikėtų apmokyti elgtis konfliktinėmis situacijomis, aprūpinti savigynos priemonėmis, pavyzdžiui, ašariniais dujų balionėliais.
„Neturime nei ginklų, nei kūno vaizdo kamerų, nesame apmokyti savigynos. Nėra skiriama reikiamo dėmesio mūsų psichologiniam pasiruošimui suvaldyti įsisiautėjusius asmenis. Policijos pareigūnams šitų įgūdžių netrūksta“, – žiniasklaidai kalbėjo J.Keburienė.
Tiesa, D. Petrošius tokiam siūlymui nepritaria.
„Nemanau, kad dujų balionėlis – gera mintis, bet priemonės, padedančios apsiginti nuo šunų, tikrai praverstų. Po šių įvykių akivaizdu, kad reikia mokymų, kaip atpažinti grėsmes, koks elgesys skatina, o koks slopina norą smurtauti. Tikėtis, kad visi GMP specialistai gali išmokti tobulai valdyti grėsmingas situacijas, tikrai nereikėtų. Manau, kad svarbu išmokti laiku atpažinti grėsmes ir laiku pasitraukti, taip nepadidinsime nukentėjusių skaičiaus“, – teigė Petrošius.
Burs darbo grupę
Sveikatos apsaugos ministerija šį mėnesį sušaukė pasitarimą su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Policijos departamento bei Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atstovais bei GMP stočių vadovais, ieškodama sprendimų, kaip stiprinti GMP darbuotojų saugumą ir išvengti nelaimių, kurios pastaruoju metu sukrėtė šalies visuomenę.
„Pastarųjų dienų rezonansiniai įvykiai – greitosios medicinos pagalbos darbuotojo mirtis dėl nudegimo ir patirtas fizinis smurtas – verčia mus dar kartą peržiūrėti esamą teisinį reguliavimą ir darbo organizavimo tvarkas. Pavojingos situacijos yra neišvengiama medikų darbo dalis, tačiau mes galime ir privalome padėti greitosios medicinos pagalbos įstaigoms valdyti rizikas ir saugoti darbuotojų sveikatą bei gyvybę“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, rašoma SAM pranešime spaudai.
Pasitarime dalyvavę GMP įstaigų, Policijos departamento ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai teigė, kad jau yra sukurti efektyvūs ir praktikoje pasiteisinę veiksmų algoritmai, kaip teikti pagalbą nelaimės atveju. Tačiau užtikrinti geresnę pagalbos tarnybų sąveiką įvykio vietoje galėtų ir tarpinstituciniai bendradarbiavimo algoritmai, kuriems sukurti SAM iniciatyva bus suburta speciali darbo grupė. Šiuos bendradarbiavimo algoritmus planuojama išbandyti per pratybas ir tobulinti bendrų mokymų metu.
SAM pažymi, kad pavojingomis ir kenksmingomis sąlygomis dirbantiems darbuotojams užtikrintas didesnis darbo užmokestis, draudimas.
Grėstų atsakomybė
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pateikė Seimui Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) papildymą, kuriame būtų numatyta administracinė atsakomybė už viešąsias paslaugas teikiančių asmenų, taip pat ir sveikatos apsaugos darbuotojų, garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu.
„Šiuo metu viešąsias paslaugas teikiančių paramedikų garbė ir orumas nėra saugomi jokia specialia ANK norma, priešingai nei, pavyzdžiui, pareigūnų“, – feisbuke rašė ji.
SAM tokį V. Čmilytės-Nielsen pasiūlymą palaiko.
